- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- T-94-564/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Nuteistasis
- J. G.
- Kategorijos
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teikimas Nr. T-94-564/2019 Teisminio proceso Nr. 1-29-1-00295-2012-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.; 2.5.14.
2019 m. vasario 19 d.
susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atsiliepimu rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. G. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. sausio 22 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau- Komisijos) priimtu nutarimu Nr.81/04-67 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta J. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teismui siūloma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 75 straipsnio 2 dalies 7, 10 punktais ir 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu nustatyti baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.
Nutarime nurodyta, kad J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teistas 2013-09-19 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. 1 metams 7 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 2,3 d., 65 str. 2 d. pridėti dalį neatliktos bausmės pagal 2011-01-07 nuosprendį ir galutinė bausmė 2 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Pagal 2014-02-27 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d. prie 2013-07-08 nuosprendžiu paskirtos 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis 2013-06-17 nuosprendžiu paskirtos 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir 2013-09-19 nuosprendžiu paskirtos 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir galutinė bausmė paskirta 6 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo ir 750 Lt. bauda. Įskaityta 3 dienos. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 8 mėnesiai ir 13 dienų. Komisija nurodė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra teigiamas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, motyvuotas ir toliau koreguoti savo elgesį teigiamas linkme. Pataisos namuose dirba, neturi galiojančių nuobaudų, 3 kartus skatintas. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant, todėl gali būti lygtinai paleisti iš pataisos namų.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė atsiliepimą dėl Komisijos nutarimo, prašo teismo jo netvirtini. Prokuroras nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo J. G. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Pažymi, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai, buvo ir skatintas (3 kartus), ir baustas (23 kartus, paskutinį kartą - 2017-01-18 už narkotikų vartojimą). Nepaisant to, kad nuobaudos negaliojančios, jos atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, patvirtina, jog nebuvo vykdyta viena iš pagrindinių nuteistojo pareigų - bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir Socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad šis teistumas 12, vieną kartą jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė atidėjimo sąlygas. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistasis J. G. dažnai buvo paveiktas grupės spaudimo ir yra požymių ir įrodymų, kad tai buvo jo nusikalstamumo veiksnys. Be to, nuteistajam po daugiau nei 6 metų bausmės atlikimo vis dar nustatomi 4 kriminogeniniai veiksniai (ankstesni nusikalstami veiksniai, darbas, gyvenimo stilius, nuostatos), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pakankamas pastangas kriminogeninių veiksnių, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, nėra. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Laisvės atėmimo bausmę atlikti tinkamai bei sąžiningai laikytis nustatytų elgesio taisyklių yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu nuteistasis J. G. dar neįrodė savo elgesio bei mąstymo akivaizdžios korekcijos.
Nutarimas netvirtintinas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 11 kartų, anksčiau jo atžvilgiu vieną kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau J. G. pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir buvo pasiųstas atlikti bausmę į pataisos namus. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jis net 23 kartus yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles. Nuobaudos šiurkščios – narkotikų, alkoholio vartojimas, nurodymų nevykdymas, neteisėti sandoriai, kamerų gadinimas. Nors nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymas bausmės atlikimo metu neabejotinai nuteistąjį taip pat charakterizuoja neigiamai vertinat galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Pripažintina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, pataisos namuose dalyvavo įvairiose programose, stengiasi spręsti alkoholio vartojimo problemas, baigė 12 mėnesių gydymo programą, už dalyvavimą soc. reabilitacijos priemonėse 3 kartus skatintas, dirba, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja (nuo 121 balo iki 99 balų), tačiau savo skaičiumi išlieka artima aukštai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad asmuo geba identifikuoti problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta pats prisidėjęs prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, tačiau sprendimus linkęs priimti vadovaujantis savo įsitikinimais. Pokalbio metu vyrauja nežymios kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.
Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Pažymėtina, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai (nuteistajam nustatyti 50 balų), bet ir daug dinaminių balų, (nustatyti 49 balai), siekia beveik aukštą lygį, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija, priimdama nutarimą, nebuvo vieninga, 6 jos nariai balsavo „už“ nuteistojo paleidimą į laisvę, 1– „prieš“.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti 2019 m. sausio 22 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-67 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam J. G.
Nutartis per 7 dienas nuo jis gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės pataisos namams.