Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Algimantas Šimkaitis, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Čivinskaitei, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teisiamajame posėdyje spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas tuo, kad nuo 1995 m. spalio 24 d. tapęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), direktoriumi, siekiant užvaldyti apgaule svetimą turtą stambiu mastu, 1995 m. lapkričio 10 d. pateikė Lietuvos žemės ūkio banko Kauno skyriui, esančiam Kaune, Laisvės al.86, 1995 m. rugpjūčio 6 d. data suklastotą kontraktą, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Rusijos Federacijos, Samaros miesto akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, dėl siūlų, audinių ir aprangos pirkimo už 140000 Lt, pateikė šiam bankui UAV „(duomenys neskelbtini)“ ir fiktyvų verslo planą, dėl siūlų pirkimo iš AB „(duomenys neskelbtini)“ ir jų perpardavimo ir 1995 m. lapkričio 10 d. turto įkeitimo sutartimi įkeitęs bankui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius ūkinius pastatus, esančius Vaišvydavoje, Garšvės g.2, šalių susitarimu įvertintus 380000 Lt, 1995 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartimi N.1 gavo iš Lietuvos žemės ūkio banko Kauno skyriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 50000 JAV dolerių (200000 Lt) paskolą, apmokėjimui už prekes, tačiau šių pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms nepanaudojo, bendrovės kasoje neužpajamavo ir paskolos bankui negrąžino. Tokiu būdu S. D. užvaldė apgaule svetimą turtą stambiu mastu, tai yra, užvaldė apgaule Lietuvos žemės ūkio bankui priklausančias pinigines lėšas 170645 Lt sumoje, nes 1997 m. rugpjūčio 4d. pardavus iš varžytinių bankui įkeistus pastatus buvo padengta tik 29355 Lt šios paskolos. Šiais savo veiksmais S. D. padarė nusikaltimą, numatytą 1961 m. LR BK 274 str. 3 d.

Prokurorė prašė nutraukti baudžiamąją bylą, nurodydama, kad suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis.

Kaltinamojo gynėja prašė nutraukti bylą suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn 15 metų terminui.

Pagal LR BK 3 str. veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Nusikalstamos veikos padarymo metu, 1995 m., galiojusio senojo (1961 m.) LR BK 274 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 1995 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. I-962 redakcija) nustatyta, kad sukčiavimas, padarytas stambiu mastu baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki aštuonerių metų su bauda ar be baudos. Naujojo LR BK 182 str. 2 d. nustatyta, kad už analogišką veiką asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Pagal LR BK 11 str., ši nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų.

Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią LR BK 49 str. redakciją, asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kai suėjo dešimt metų nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama griežtesnė bausmė, negu laisvės atėmimas penkeriems metams. Senaties eiga sustoja, jeigu padariusis nusikaltimą asmuo pasislepia nuo tardymo ar teismo. Šiais atvejais senaties eiga atsinaujina nuo to momento, kai asmuo sulaikomas arba kai jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Tačiau asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo to laiko, kai jis padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo. Tuo tarpu naujojo LR BK 95 str. 1 d. d) nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jei praėjo penkiolika metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas. To paties straipsnio 4 d. nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką, praėjo dvidešimt penkeri metai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad S. D. atžvilgiu turi būti taikomas švelnesnės, 1961 m. LR BK nuostatos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. D. padarė nusikalstamą veiką 1995 m., 2001-09-24 buvo paskelbta jo paieška ir apie jo buvimo vietą iki šiol nėra žinoma. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenys apie fizinį asmenį patvirtina, kad S. D. šiuo laikotarpiu nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, todėl laikytina, kad senaties terminas nenutrūko.

Taigi, kaltinamajam pasislėpus nuo tyrimo, senajame LR BK 49 str. numatytas senaties terminas buvo sustojęs, tačiau praėjo penkiolika metų nuo nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad suėjo senojo LR BK 49 str. 3 d. nustatytas maksimalus senaties terminas už padarytą nusikaltimą, todėl, remiantis BPK 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamasis procesas prieš S. D. nutrauktinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 235 str., 3 str. 1 d. 2 p., 1961 m. LR BK 49 str., BPK 318 str. 1, 3 d.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Baudžiamąjį procesą prieš S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo už nusikaltimą, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 274 str. 3 d., senaties terminui.

Nutarčiai įsiteisėjus, nutraukti Kauno miesto apylinkės teismo 2001-09-24 nutartimi paskelbtą S. D. paiešką ir panaikinti kardomąją priemonę suėmimą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.