Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui K. F. (K. F.), jo atstovei advokatei Gintarei Raišutienei,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. F. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-78857378-16 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui skyriaus (toliau – ir Institucija, priėmusi Skundžiamą nutarimą) vyresnioji tyrėja J. S. 2016 m. lapkričio 28 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-78857378-16 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas), kuriuo K. F. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) numatytą pažeidimą bei paskyrė 42 € baudą. Šiame nutarime konstatuota, kad K. F. 2016 m. birželio 18 d., 15:38 val., Nemenčinės pl. – Svajonių g., Vilniuje, reguliuojamojoje sankryžoje, vairuodamas jam priklausantį motociklą KAWASAKI/ZX-12R, valstybinis Nr. 496BA, degant draudžiamam raudonos spalvos šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą, kur nepraleido į kairę degant žaliam šviesoforo signalui sukančio automobilio FORD FIESTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo I. R., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo KAWASAKI/ZX-12R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas K. F. bei apgadintos abi transporto priemonės. K. F. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 73.11 punktų reikalavimus.

Teisminio nagrinėjimo metu K. F. palaikė savo skundo reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad važiavo iš miesto pusės Nemenčinės plentu tiesiai, antra eismo juosta, tačiau staigiai į jį pasuko automobilis, kuris sankryžoje suko į kairę, ir jis atsitrenkė į priekinę automobilio dalį, į dešinį automobilio šoną, ir perskrido per automobilį. Įvažiavo į sankryžą degant leidžiamam šviesoforo signalui – mirksinčiam žaliam, žalias šviesoforo signalas ėmė mirkėsi prieš pat sankryžą. Koks atstumas nuo STOP linijos iki sankryžos, nežino. Jam važiuojant sustojusių automobilių nebuvo, buvo tik lėčiau važiuojančių. Kas vyko po eismo įvykio, prisimena tik dalimis, nes buvo išvežtas į reanimaciją. Ten yra dvi važiavimo juostos ir viena juosta nusukimui į parduotuvę „Maxima“. Mano, kad prieš eismo įvykį važiavo leistinu greičiu, paklaidos ribose, tačiau ten yra labai aktyvus kelias, todėl tiksliai pasakyti sunku. Kai pamatė automobilį FORD, spėjo paspausti stabdį ir truputėlį „atsikelti ant kojų“, tačiau manevro nei į kairę, nei į dešinę neatliko, nes buvo per vėlu. Susidūrimas įvyko antroje eismo juostoje. Kaip suprato iš nukentėjusiosios parodymų, iš pradžių ji visai nesuprato, kas įvyko, nes ji važiavo toliau ir galbūt tempė motociklą ir suprato tik jau įvažiavus į gatvę.

Nukentėjusioji I. R. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2016-06-18 važiavo į parduotuvę „Maxima“, kuri yra Nemenčinės plente, apsipirkti, važiavo iš Nemenčinės pusės, privažiavo antrąja juosta prie Nemenčinės pl. ir Svajonių g. sankryžos, kurioje jai reikėjo sukti į kairę. Šviesoforas ten yra be rodyklių. Jai degė žalia šviesoforo šviesa, matydama, kad iš Vilniaus pusės, priešpriešiais, važiuoja labai daug mašinų į Nemenčinės pusę ir kerta sankryžą, todėl įvažiuoti į sankryžą ji negalėjo ir sustojo prie pat šviesoforo, matydama šviesoforą ir stebėdama, kaip juda automobiliai. Kai pamatė, kad už tų pravažiuojančių automobilių jau pradeda stabdyti mašinos ir šviesoforo žalia šviesa pradėjo mirksėti, atleido stabdį ir po biški pradėjo važiuoti sukdama į kairę ir tarp salelių ji dar sustojo, nespėjo įvažiuoti į trečią juostą (pirma iš jos pusės), nes dar ne visos mašinos buvo pravažiavusios sankryžą, o tos atvažiuojančios mašinos artėjo. Įvažiavusi šviesoforo jau nematė, kas vyksta sprendė tik pagal mašinų elgesį. Sustabdžiusi automobilį ji labai aiškiai matė, kaip priešpriešiais, vidurinėje, antroje, juostoje, sustojo šviesios spalvos automobilis ir ji jau pasiruošė važiuoti. Bet dar pirmoje ir trečioje juostoje artėjo mašinos taip pat stabdydamos ir ji stebėdama, ar jos važiuos ar ne, buvo pasiruošusi važiuoti ir jau pradėjo judėti, kai jos jau stabdė prie juostų. Tada ji labai lėtai pravažiavo trečią juostą, kuri iš jos pusės buvo pirma, žiūrėdama tik į dešinę pusę, ar tikrai niekas nevažiuos, tada įvažiavo į antrą juostą, matydama tą pačią šviesią mašiną ir jai lieka paskutinė, pirma, skaičiuojant nuo parduotuvės pusės, juosta, reikia pažiūrėti į tą gatvelę, nes ten yra perėja pėstiesiems ir papildoma juosta įvažiavimui į parduotuvę, kur važiuoja mašinos, kad į nieką neįvažiuotų. Jos žvilgsnis į gatvelę nukrypo tuo metu, kai ji jau kirtinėjo antrą juostą ir jos mašinos priekis truputėli įvažiavo į pirmą juostą, tai yra paskutinę juostą nuo jos pusės, ir tą akimirką akies kampu pamatė kažkokį šešėlį tiesiai į tą vietą, kur yra šoninis veidrodėlis, kuris vėl dingo ir tada tiesiai priešais ją ant priekinio lango stiklo toks įdubimas, juodas rutulys ir suskilinėjo lango stiklas ir vėl šviesu pasidarė. Ji iš tokios šokinės būsenos sustingo, jos mašina riedėjo lėtai, sava eiga, bet nuo smūgio ji jau važiavo nebe tiesiai į gatvelę, o link salelės pėstiesiems, ir ji atsitokėjo tik pamačiusi šviesoforo stulpą bei pradėjo stabdyti savo automobilį ir biški pasuko vairą nuo salelės, kad neįvažiuotų į stulpą ir sustabdė automobilį prie salelės. Vėliau prie jos priėję įvykio liudytojai, tai yra B. S., I. R. ir R., kuris pavardės neparašė, davė jai savo kontaktus. Motociklo kelyje ji nematė, todėl jai buvo keista, kas galėjo į ją trenktis, nes visos juostos buvo užimtos mašinomis. Ji savo rašytinių paaiškinimų neneigia, tik juose nenurodė visko taip išsamiai ir tiksliai, kaip dabar. Dėl geltonos šviesos savo paaiškinimuose ji parašė netiksliai, pirmiausia, ji nenurodė žalios mirksinčios šviesos, o žodžiais „užsidegė geltona šviesa ir pasiruošė važiuoti“ ji norėjo pasakyti, kad ji pasiruošė važiuoti jau kai stovėjo tarp salelių, tai yra pasiruošė važiuoti į važiuojamąją dalį, kurioje yra trečia, antra, pirma juostos ir pagal mašinų sustojimą suprato, kad jau užsidegė geltona šviesoforo šviesa ir jos negali važiuoti, nes šviesoforo ji jau tuo metu nematė, tik mašinų elgesį.

Liudytojas B. S. (B. S.) teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad buvo geras oras, pavakarys, važiavo su žmona į sodą nuo Vilniaus pusės link Nemenčinės, važiavo tiesiai pirma, tai yra kraštine, eismo juosta, ten kur buvo tik dvi juostos, dar iki nuvažiavimo į parduotuvę, kur atsiranda dar viena juosta, kai jį lenkė motociklininkas. Prieš jį iki Nemenčinės pl. ir Svajonių g. sankryžos dar buvo kokios 3-4 mašinos, atstumas buvo kokių 20 metrų, viską puikiai matė, nes važiavo su aukšta mašina. Artėjant prie sankryžos pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas ir visas mašinų srautas pradėjo stabdyti, mašinos, buvusios prieš jį ir kairėje eismo juostoje irgi. Kai pradėjo stabdyti, motociklininko dar nebuvo, žalias šviesoforo signalas arba baigė jau mirksėti arba užsidegė jau geltonas šviesoforo signalas, kai motociklininkas aplenkė jį iš kairės pusės ir dar važiavo. Motociklininkas važiavo tarp mašinų, jis nevažiavo nei pirma, nei antra eismo juosta, o per skiriamąją juostą – punktyrinę liniją. Buvo toks motociklininko greitis, kad jis nematė, jog jis bandytų stabdyti. Kada motociklininkas jau artėjo, užsidegė raudonas šviesoforo signalas arba gal dar iki raudonos šviesos, bet jam jau buvo aiški situacija, kad jis net žmonai pasakė: „žiūrėk, tuoj bus“ ir po keleto sekundžių įvyko susidūrimas. Motociklininkas jau važiavo per raudoną į sankryžą ir ką jis prisimena tai, kad motociklininkas ar bandė ar nebandė stabdyti, bet stopai užsidegė tik tuo momentu, kai motociklininkas atsitrenkė į mašiną ir nukrito gerą atstumą. Ta mašina, su kuria susidūrė motociklas, važiavo skersai, nes darė posūkį į kairę, ir važiavo labai lėtai, pradėjo judėti, kai jau jiems buvo raudonas šviesoforo signalas. Susidūrimas įvyko degant raudonam šviesoforo signalui, visi srautai stovėjo. Mašina, ta, kuri iš šono stovėjo, važiavo jau per raudoną šviesoforo signalą, motociklininkas irgi. Pro jį motociklininkas pravažiavo, kai jau buvo geltonas šviesoforo signalas. Jam iš karto buvo aišku, kad kaltas motociklininkas.

Liudytoja I. R. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad važiavo pirmąja eismo juosta link reguliuojamos sankryžos, norėjo užsukti į dešinę, į parduotuvę „Maxima“, važiavo lėtai, nes neapsisprendė, ar jai prie šviesoforo sukti į parduotuvę ar arčiau, kur yra šalutinis nusukimas. Važiuodama link to pirmo nusukimo į parduotuvės aikštelę matė mirksintį žalią šviesoforo signalą ir jau užsidegusį geltoną, matė antroje juostoje jau sustojusią vieną mašiną, antra buvo įjungusi stabdymo požymius. Ji dar taip pamąstė, ar prie raudonos šviesos nėra žalios rodyklės, kad galėtų taip įvažiuoti į parduotuvę. Kai pamąstė, išgirdo jai iš kairės pravažiuojant motociklą. Motociklas pravažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, jai dar neprivažiavus įvažiavimo, kuris yra toliau nuo sankryžos, ji šviesoforą matė, nes galvojo, ką jai daryti. Ji girdėjo motociklo pravažiavimo garsą, motociklo nesugebėjo pamatyti, nes jis pravažiavo pakankamai greitai. Ji tuo metu buvo pačioje kraštinėje juostoje, ten, kur yra trys juostos, tuo momentu pažiūrėjo į šviesoforą, kad ten nėra tos žalios rodyklės ir pamatė raudoną šviesą, todėl nusuko akis, kad daryti anksčiau posūkį į parduotuvę ir tada išgirdo smūgį bei pamatė lakstančias detales. Kadangi buvo toliau nuo sankryžos, taip pat matė, kaip mirksint žaliam šviesoforo signalui į sankryžą lėtai įvažinėja mašina (FORD FIESTA), kuri trijose eismo juostose, bent jau pirmoje dalyje buvo jau degant geltonam šviesoforo signalui. Tą vaizdą pamatė prieš ją aplenkiant motociklui. Ir po kelių sekundžių ją aplenkė motociklas. Prieš susidūrimą ji matė raudoną šviesoforo signalą, o po to ji į signalą nežiūrėjo.

Liudytojas R. B. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad buvo Nemenčinės pl., aikštelėje prie „Maxima“ parduotuvės, ten toks nuvažiavimas į aikštelę, kažkur 20 m iki šviesoforo, ten prie pat kelio sustojo, rakino mašiną ir išgirdo trenksmo garsą ir iš karto atsisukęs pamatė, kad skrenda motociklininkas, stovi mašinos juostose, dega raudona šviesa. Ten buvo trys juostos, tai susidūrimas įvykęs trečioje eismo juostoje, o žiūrint nuo „Maxima“ – tai pirmoje. Įvykus eismo įvykiui iškvietė greitąją pagalbą. Jo manymu, motociklininkas nuo smūgio vietos nukrito apie 30 metrų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija) numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal minimo straipsnio dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra materialinė. Itin reikšmingas šio pažeidimo sudėties elementas – priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių. Vertinant KET pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą.

Skundžiamu nutarimu K. F. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2016-06-18, 15:38 val., Nemenčinės pl. – Svajonių g., Vilniuje, reguliuojamojoje sankryžoje, vairuodamas jam priklausantį motociklą KAWASAKI/ZX-12R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), degant draudžiamam raudonos spalvos šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą, tuo pažeisdamas KET 9, 73.11 punktų reikalavimus, kur nepraleido į kairę degant žaliam šviesoforo signalui sukančio automobilio FORD FIESTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo I. R., ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu buvo sužalotas pats K. F. bei apgadintos abi transporto priemonės. K. F. nubaustas už tai, kad pažeidė KET 9 punkto, kuriame numatyta, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“, taip pat KET 73.11 punkto, kuriame numatyta, kad „raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui“.

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad K. F. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo veika kvalifikuota tinkamai. Teismas neturi pagrindo atmesti byloje esančių rašytinių dokumentų – administracinio teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūnų, fiksavusių teisės pažeidimą, tarnybinių pranešimų, eismo įvykio vietos plano, papildomų duomenų apie eismo įvykį, nukentėjusiosios I. R., liudytojų I. R., B. S. ir R. B. rašytinių paaiškinimų, taip pat nukentėjusiosios bei minėtų liudytojų teismo posėdžio metu duotų parodymų, ir laiko, kad šie įrodymai visiškai patvirtina K. F. kaltę pažeidus KET 9 bei 73.11 punktų reikalavimus ir padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto K. F. skundo turinio, taip pat jo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad nesutikimas su Skundžiamu nutarimu iš esmės yra grindžiamas tuo, kad, neva, ne jo, o nukentėjusiąja pripažintos I. R. veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą. K. F. nurodo, jog jis nepažeidė ir negalėjo pažeisti jokių KET reikalavimų, kadangi įvažiavo į Nemenčinės pl. ir Svajonių g. sankryžą degant leidžiamam šviesoforo signalui - mirksinčiam žaliam, jam važiuojant sustojusių automobilių nebuvo, buvo tik lėčiau važiuojančių, o automobilio FORD FIESTA vairuotoja, sukdama į kairę, pažeidė teisės aktų reikalavimus, nes jo, važiuojančio tiesiai, nepraleido. Tačiau pareiškėjo pozicija, jog jis nepažeidė KET ir nepadarė administracinio teisės pažeidimo, laikytina tik jo pasirinkta gynybos pozicija, kadangi ji yra paneigta kitais byloje esančiais duomenimis.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji I. R. nurodė kitokias eismo įvykio kilimo aplinkybes, tai yra, jog ji privažiavo prie reguliuojamos sankryžos ir sustojo prie šviesoforo degant žaliam signalui, kadangi norėdama sukti į kairę, turėjo praleisti iš Vilniaus pusės, priešpriešiais per sankryžą važiuojančias transporto priemones, į sankryžą, po truputį sukdama į kairę ji įvažiavo pamačiusi, jog jai pradeda mirksėti žalias šviesoforo signalas ir automobiliai priešpriešiais pradeda stabdyti, įvažiavusi dar sustojo tarp salelių, kadangi dar ne visi automobiliai buvo pravažiavę sankryžą, šviesoforo ji įvažiavusi jau nematė, o važiavo iš lėto toliau tik aiškiai pamačiusi priešpriešiais, vidurinėje juostoje, sustojusį šviesios spalvos automobilį ir įsitikinusi, jog kitose juostose automobiliai jau taip pat stoja bei stebėdama dešinę pusę, ar tikrai niekas nevažiuos ir nėra jokių kliūčių jai sukti į kairę, ir jau kirtus sankryžoje antrą juostą bei beįvažiuojant į paskutinę juostą į jos automobilį atsitrenkė motociklas. Pažymėtina, jog I. R. paaiškinimai yra nuoseklūs, išsamūs, iš esmės analogiški jos iš karto po eismo įvykio duotiems rašytiniams paaiškinimams (b. l. 46), tik juos tiksliau papildantys. Tą aplinkybę, jog nukentėjusioji I. R. į sankryžą įvažiavo esant leidžiamam šviesoforo signalui ir tęsė manevrą į kairę jau degant draudžiančiam eismą šviesoforo signalui tiek jai, tiek priešpriešiais važiuojančioms transporto priemonėms, ką leidžia daryti KET 162 punktas, patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. R., kuri nurodė mačiusi, kaip mirksint žaliam šviesoforo signalui į sankryžą lėtai įvažinėja automobilis (FORD FIESTA), kuris pirmoje trijų eismo juostų dalyje buvo jau degant geltonam šviesoforo signalui, liudytojas B. S. taip pat nurodė, jog mašina, su kuria susidūrė motociklas, važiavo skersai, nes darė posūkį į kairę, ir važiavo labai lėtai, pradėjo judėti, kai jau jiems degė raudonas šviesoforo signalas. Taigi jokių duomenų, kad nukentėjusioji I. R. kokiais nors savo veiksmais būtų pažeidusi KET taisykles, byloje nėra.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai I. R., B. S., R. B. patvirtino ir kitas nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes bei paneigė administracinėn atsakomybėn patraukto K. F. iškeltą versiją, jog jis į sankryžą įvažiavo leidžiamam - mirksinčiam žaliam - šviesoforo signalui. Nors liudytoja I. R. nematė paties susidūrimo, bet ji patvirtino, kad jai artėjant prie reguliuojamos sankryžos, dar būnant kiek toliau nuo jos, matė mirksintį žalią šviesoforo signalą, kuris perėjo į geltoną, taip pat matė antroje juostoje jau sustojusią vieną mašiną, o kita buvo įjungusi stabdymo požymius, kai išgirdo jai iš kairės pravažiuojant motociklą, motociklas pro ją pravažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, o į sankryžą jis įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, nes prieš nusukdama į šoną ji matė raudoną šviesoforo signalą ir tik tada išgirdo smūgį. Liudytojas B. S. nurodė, kad jam artėjant prie reguliuojamos sankryžos jo atžvilgiu pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas ir visas mašinų srautas pradėjo stabdyti, mašinos, buvusios prieš jį ir kairėje eismo juostoje irgi stabdė, o, kai jo atžvilgiu užsidegė geltonas šviesoforo signalas, jo vairuojamą automobilį iš kairės pusės aplenkė tarp eismo juostų važiavęs motociklas, kuris į sankryžą įvažiavo jau jo atžvilgiu degant raudonam šviesoforo signalui. Liudytojas R. B. paties eismo įvykio nematė, tačiau iš esmės jis patvirtino kitų liudytojų nurodytas aplinkybes, kadangi nurodė, jog būdamas netoli reguliuojamos sankryžos išgirdo trenksmo garsą ir iš karto atsisukęs pamatė skrendantį motociklininką, stovinčius automobilius ir degantį raudoną šviesoforo signalą. Tiek liudytoja I. R., tiek ir liudytojas B. S. patvirtino, jog motociklas juos aplenkė dar tik artėjant prie reguliuojamos sankryžos, transporto priemonėms pradėjus stabdyti ir kai kurioms jau sustojusioms bei jau degant draudžiančiam eismą – geltonam šviesoforo signalui, bei iš esmės nurodė, jog motociklas į sankryžą įvažiavo jau degant draudžiančiam eismą - raudonam šviesoforo signalui. Netgi ir atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui kylančias abejones dėl liudytojų parodymų, tai yra, kad jie konkrečiai nematė ir negalėjo matyti, kokiam šviesoforo signalui degant motociklas įvažiavo į sankryžą, tačiau šiems liudytojams neabejotinai patvirtinus, jog motociklas degant geltonam šviesoforo signalui dar tik lenkė prie sankryžos artėjančias transporto priemones, bei įvertinus eismo įvykio vietos plane nurodytą pakankamai didelį atstumą nuo STOP linijos iki šviesoforo, iki pačios sankryžos, taip pat tai, jog iš karto, praėjus labai trumpam laiko tarpui, po geltono šviesoforo signalo užsidega raudonas šviesoforo signalas, darytina išvada, jog K. F. į minimą reguliuojamą sankryžą iš tiesų įvažiavo jau degant jo atžvilgiu draudžiančiam eismą – raudonam šviesoforo signalui. Todėl pagrindo netikėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų objektyvumu ir teisingumu teismas neturi. Juo labiau, kad jų parodymai yra pakankamai nuoseklūs, konkretūs, iš esmės neprieštaringi (neesminiai netikslumai dėl juostų skaičiaus, dėl to, kurioje juostoje įvyko susidūrimas ir panašiai, šiuo atveju esminės reikšmės neturi, nes eismo juostų skaičius artėjant prie minimos sankryžos, kaip nurodė liudytojai, kinta – atsiranda papildoma eismo juosta, o, kaip nurodė tiek nukentėjusioji, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, po kontakto automobilis dar šiek tiek judėjo į priekį ir sustojo toliau), paremti kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, byloje duomenų apie tai, kad jie dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti K. F. nėra. Be to, nukentėjusioji ir minėti liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Todėl teismas vertina nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus kaip patikimus ir patvirtinančius, jog K. F. vairuojamu motociklu į sankryžą įvažiavo jo atžvilgiu degant draudžiančiam eismą – raudonam šviesoforo signalui ir būtent šie jo veiksmai buvo eismo įvykio kilimo priežastis. Be to, pažymėtina, jog, kaip matyti iš liudytojų parodymų, K. F. ne tik į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, bet jis vairuojamu motociklu artėdamas prie reguliuojamos sankryžos ir matydamas, jog jo atžvilgiu mirksi žalias šviesoforo signalas ir persijungia eismą draudžiantis šviesoforo signalas, nesiėmė visų būtinų saugumo priemonių, kaip to reikalauja KET 9 punktas, nelėtino greičio, nestabdė vairuojamo motociklo, o pasivijęs prieš sankryžą stabdomus ir net sustojusius automobilius, juos apvažiavo važiuodamas ne eismo juosta, bet tarp eismo juostų, ką daryti draudžia KET 117 punktas.

Taigi, įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas negali nesutikti su Institucijos, priėmusios Skundžiamą nutarimą, padarytomis išvadomis ir sprendžia, jog būtent K. F. pažeidė KET 9, 73.11 punktų reikalavimus, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis, nulėmęs kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, tai yra jis 2016-06-18, 15:38 val., Nemenčinės pl. – Svajonių g., Vilniuje, reguliuojamojoje sankryžoje, vairuodamas jam priklausantį motociklą KAWASAKI/ZX-12R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), degant draudžiamam raudonos spalvos šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą, kur nepraleido į kairę degant žaliam šviesoforo signalui sukančio automobilio FORD FIESTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo I. R., ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu buvo sužalotas pats K. F. bei apgadintos abi transporto priemonės, todėl pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. lapkričio 28 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-78857378-16 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kuris pakeitė iki tol galiojusį ATPK. Asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu, tačiau įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 1 ir 2 dalys). ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena, kuri pradėta dėl iki 2017 m. sausio 1 d. padarytų veikų, pagal ANK neturinčių administracinio nusižengimo požymių, nutraukiama vadovaujantis ANK 591 straipsnio 6 punktu. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas K. F.) buvo numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), tačiau naujajame ANK administracinė atsakomybė už analogišką pažeidimą numatyta tik asmenims, neturintiems teisės vairuoti (ANK 423 straipsnio 1 dalis), tai yra nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK administracinio nusižengimo, atitinkančio ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymius, kuomet asmuo turi teisę vairuoti, nėra nustatyta.

Kita vertus pažymėtina, kad tiek Skundžiamame nutarime konstatuota, tiek ir teismas nustatė, jog K. F. įvažiavo į sankryžą esant draudžiamam raudonos spalvos šviesoforo signalui, kas šiuo atveju atitiktų ANK 417 straipsnio 4 dalyje (Važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles), numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Tačiau ANK 417 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta, jog šis administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 eurų, kai tuo tarpu ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje buvo numatyta, jog šis pažeidimas vairuotojams, turintiems teisę vairuoti, užtraukia baudą nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, tai yra šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog K. F. Skundžiamu nutarimu buvo paskirta 42 eurų bauda, kuri nesiekia net ANK 417 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyto baudos minimumo bei į tai, jog šiame ANK straipsnyje nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu 10 eurų didesnis negu ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje (ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas), taip pat į tai, jog byloje net nebuvo svarstoma specialiosios teisės atėmimo, kaip administracinės nuobaudos, paskyrimo K. F. galimybė, darytina išvada, jog ANK šiuo atveju yra K. F. teisinę padėtį griežtinantis įstatymas. O atsižvelgiant į tai, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK numatyta tokia pati ar griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos, darytina išvada, jog perkvalifikuoti K. F. padarytą administracinį teisės pažeidimą iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 4 dalį šiuo atveju pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis ANK 591 straipsnio 6 punktu, pagal kurį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas, pradėtoji administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, bylos teisena K. F. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 6 punktu, 636 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 3, 8 dalimis, teismas

nutaria:

K. F. (K. F.) skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-78857378-16 panaikinti bei administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį K. F. atžvilgiu nutraukti panaikinus administracinę atsakomybę nustatantį aktą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.