- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- 2-662-864/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Trečiasis asmuo
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Ieškovas
- Daugiabučio
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
atsakovo atstovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus vyr. specialistei R. Š.,
trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovui Teisės ir skolų administravimo skyriaus teisininkui Raimondui Lapei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje – SĮ „Vilniaus miesto būstas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pateiktu teismui ieškiniu (b. l. 82-85, 133) ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1172,50 euro skolą už laikotarpius nuo 2006 m. sausio 13 d. iki 2012 m. gegužės 12 d. ir nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. balandžio 17 d., susidedančią iš: 562,77 euro administravimo mokesčio; 12,74 euro S. M. skolos; 88,34 euro įmokos už žemės sklypo formavimą; 205,63 euro bendrijos pirmininko išlaidų; 203,02 euro teisminių išlaidų, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad toks reikalavimas reiškiamas kaip juridiniam asmeniui, esančiam Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos nariu ir bendrasavininkiu, turinčiam name nuosavybė teise penkis butus, t. y. 133,28 kv. m ploto. Ieškovas paaiškino, kad visos sumos apskaičiuotos proporcingai nuosavybės teise valdomam gyvenamajam plotui (viso namo gyvenamasis plotas yra 455,67 kv. m, o atsakovo – 133,28 kv. m).
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas su ieškiniu nesutiko (b. 104-108). Nurodė, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovo sumas, tačiau jų ne detalizavo, nepateikė jų apskaičiavimo už kiekvieną mėnesį konkrečiam butui, nepateikė PVM sąskaitų faktūrų, daugelis sąskaitų neįskaitomos. Atkreipė dėmesį, kad kartu su ieškiniu pateiktame sudarytame privalomųjų mokėjimų skaičiavime nurodytas įsiskolinimo laikotarpis nesutampa su ieškinyje nurodytu skolos laikotarpiu. Atsakovas teigė, kad reikalavimas priteisti skolą už administravimo paslaugas bei namo stogo remontą, nėra įrodytas bei pagrįstas dokumentais, todėl atmestinas. Dėl reikalavimo priteisti įsiskolinimą už žemės sklypo formavimą, atsakovas nurodė, kad jis taip pat negali būti tenkintas, nes ieškovas nepateikė apskaitos dokumentų (skaičiavimų, sąskaitos) dėl žemės sklypo suformavimo ir administravimo išlaidų apmokėjimo. Atsakovas taip pat nurodė, kad neturi pareigos apmokėti bendrijos pirmininko išlaidų ar bendrijos išlaidų advokato ir antstolio veiksmams apmokėti, kadangi Antakalnio seniūnas (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijoje veikė ne kaip bendrijos narys, o atstovavo atsakovą, kaip butų savininką. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų pateikęs prašymą dėl jo priėmimo (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendriją. Atsakovas teigė, kad atmestinas ir reikalavimo priteisti S. M. skolą, kadangi minėto asmens be teisinio pagrindo ilgalaikis faktinis naudojimasis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), konstatuotas teismo sprendimais. Tai neatleidžia jos nuo pareigos mokėti už suteiktas komunalines paslaugas. Be to, atsakovo nuomone, pats ieškovas savo veiksmais patvirtino, kad už susidariusį įsiskolinimą atsako S. M., kadangi 2013 m. kovo 14 d. tarp ieškovo ir minėto asmens buvo pasirašytas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, kuriuo tarp minėtų asmenų suderinta įsiskolinimo suma. Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio palūkanas. Nurodė, kad ginčo šalių nesieja piniginiai prievoliniai santykiai, o ieškovas nėra nurodęs jo manymu esamos piniginės prievolės įvykdymo termino.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b. l. 184-187). Neginčijo aplinkybės, kad daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdė gyvenamąsias patalpas, t. y. (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 30,61 kv. m) – valdė laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 30 d. iki 2012 m. balandžio 27 d.; (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 17,21 kv. m) - nuo 2007 m. gegužės 31 d. iki 2014 m. sausio 29 d.; (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 31,17 kv. m) - nuo 2007 m. gegužės 31 d. iki 2012 m. balandžio 27 d.; (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 17,41 kv. m) - nuo 2007 m. gegužės 31 d. iki 2014 m. balandžio 17 d. Sutiko su ieškovu, kad patalpų valdytojas turi pareigą apmokėti administravimo išlaidas, tenkančias kiekvienam objektui proporcingai, tačiau atkreipė dėmesį, kad ieškovas atsakovui nėra pateikęs konkrečių sumų ir paskirstymą pagrindžiančių duomenų bei teisės aktų nustatyta tvarka išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Trečiasis asmuo prašė atmesti ieškovo reikalavimą atsakovui dėl 12,74 euro skolos už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalinių atliekų išvežimo paslaugas, priteisimo. Nurodė, kad minėtas butas trečiajam asmeniui patikėjimo teise valdyti perduotas 2007 m. gegužės 31 d. Butu ilgą laiką be teisinio pagrindo (savavališkai) naudojosi ir jame gyveno S. M., kurios ilgalaikis faktinis naudojimasis (susiklostę faktiniai nuomos santykiai) minėtomis patalpomis konstatuotas įsiteisėjusiais teismo sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-32018/934/2013 ir Nr. 2-6094-934/2014, kuriose teismas visiškai tenkino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ reikalavimą iškeldinti S. M. iš minėto buto, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios vietos ir priteisė skolą už naudojimąsi patalpomis. Priverstinis iškeldinimas iš buto įvykdytas 2015 m. kovo 13 d. Trečiojo asmens nuomone, už faktiškai gautas paslaugas apmokėti turi pareigą S. M., o ne atsakovas. Trečiasis asmuo prašė atmesti ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 205,63 euro bendrijos pirmininko patirtas išlaidas, kadangi, jo nuomone, ieškovas neįrodė faktinio išlaidų patyrimo fakto bei išlaidų apskaičiavimo tvarkos. Dėl įsiskolinimo už namo stogo remonto defektinį aktą, išlaidas advokato ir antstolio paslaugoms apmokėti, trečiasis asmuo sutiko su atsakovo atsiliepime nurodytais motyvais ir prašė šio reikalavimo netenkinti.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir paaiškino, kad Bendrija įsteigta 2005 metais. Steigiamajame susirinkime dalyvavo atsakovo atstovas, todėl pagal bendrijos įstatus Vilniaus miesto savivaldybė, kaip savininkas ir bendraturtis, yra Bendrijos narys. Tokiu būdu atsakovui iškyla pareiga apmokėti ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės išsaugojimo ir išlaikymo išlaidas, administravimo mokesčius, žemės sklypo plano rengimo išlaidas bei 2012 m. rugsėjo 5 d. bendrijos sprendimo pagrindu kompensuoti Bendrijos pirmininko turėtas išlaidas proporcingai turimam (valdomam) plotui. Paaiškino, kad atsakovo atsisakymas apmokėto už S. M. gautas komunalinių atliekų išvežimo paslaugas yra nepagrįstas, kadangi ne ieškovo kaltė, kad minėtas asmuo be patalpų nuomos sutarties gyveno socialiniame būste ir gaudavo paslaugas. Dėl skolos už žemės sklypo formavimą atstovas paaiškino, kad atsakovo atstovas Antakalnio seniūnas raštu patvirtino pasiryžimą formuoti žemės sklypą, t. y. pritarė daugumos bendrasavininkių sprendimui, todėl atsakovas turi pareigą šias išlaidas apmokėti proporcingai valdomam plotui. Dėl reikalaujamos priteisti atsakovo skolos teismo išlaidoms padengit atstovas paaiškino, kad ją sudaro bendrijos išlaidos perkant paslaugas (namo stogo defektinio akto sudarymas, antstolio paslaugos, advokato teisinės pagalbos paslaugos), nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1437-430/2015. Nurodė, kad teismo procesas dar nėra pasibaigęs, bet už šias paslaugas bendrijai teko užmokėti iš karto. Bendrija priėmė sprendimą, kad teismo išlaidas dengia bendrasavininkai. O minėtos civilinės bylos laimėjimo atveju, bendrija spręs grąžintų lėšų panaudojimo ar grąžinimo bendrasavininkiams klausimą. Dėl prašomų priteisti bendrijos pirmininko išlaidų atstovas paaiškino, kad šios bendrijos pirmininko lėšos buvo panaudotos bendroms bendrijos reikmėms tenkinti ir, kadangi pirmininkas dirba bendrijoje neatlygintinai, 2012 m. rugsėjo 5 d. bendrijos posėdyje buvo nuspręsta patvirtinti bendrijos pirmininko išlaidas, paskirstant bendrasavininkiams proporcingai jų valdomam plotui. Nurodė, kad šios lėšos panaudotos ūkinių pastatų (sandėliukų) registravimui, statinio apžiūros aktui sudaryti, kečiant stogo dangą už asbestinio šiferio į nuodingų atliekų pridavimą, už transportą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Papildomai pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti ne tik su namo priežiūra ir išlaikymu bei administravimu susijusias išlaidas bet ir išlaidas, kurių būtinumo nėra įrodęs. Be to, atkreipė dėmesį, kad ieškovas atsakovui nėra pateikęs apskaičiuotų ir prašomų sumokėti sumų detalizavimo bei įstatymu nustatytos formos PVM sąskaitų faktūrų, kurias atsakovas, kaip juridinis asmuo, galėtų apmokėti. Sutiko, kad atsakovas kaip patalpų bendrasavininkas turi įstatyme nustatytą pareigą mokėti administravimo ir turto išlaikymo išlaidas, tačiau, atstovės nuomone, atsakovui nekyla pareiga apmokėti S. M. asmeninėms reikmės gautas paslaugas bei išlaidas, kurias patyrė bendrija vykdydama savo veiklą. Atstovė akcentavo, kad atsakovas nėra bendrijos narys, o tik patalpų savininkas, todėl jam nekyla pareiga atlyginti išlaidų, kurios atsiranda iš bendrijos veiklos. Dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovas patyrė kitoje civilinėje byloje, atsakovo atstovė nurodė, kad minėta civilinė byla nėra baigta, todėl patirtos išlaidos turi būti priteistos iš kaltosios šalies. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju, iš viso nėra aišku, už kokias gi faktiškai suteiktas paslaugas ieškovas sumokėjo advokatei, kadangi mokėjimo dokumentuose nėra jokių paslaugas identifikuojančių duomenų.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Akcentavo, kad ieškovas nevykdė įstatymuose numatytos pareigos pateikti atsakovui apmokėti finansinės apskaitos dokumentus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus. Ginčo atveju, atsakovas nuolat ir pagrįstai ieškovui aiškino, kad turės pareigą atsiskaityti su ieškovu tik jam pateikus pagrįstai apskaičiuotus bei įstatymų nustatytos formos dokumentus. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas turi pareigą apmokėti tik tas išlaidas, kurios susijusios su privalomuoju reikalavimu (daikto priežiūra, išlaikymu ir pan.). Kokia yra bendrasavininkio prievolė apmokėti ieškovui jo reikalaujamas atstovavimo ar antstolio paslaugų išlaidas, atstovo nuomone, ieškovas nenurodė ir jų nepagrindė. Papildomai pažymėjo, kad ieškovas į bylą pateikė S. M. ištaršytą pinigų paėmimo kvitą, kuris, atstovo nuomone, patvirtina, kad ieškovas šiuos pinigus yra gavęs ir šį reikalavimą reiškia nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 133,28 kv. m patalpos – butas Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) nuo 2006 m. gegužės 12 d. iki 2015 m. gegužės 4 d.; butas Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2002 m. gruodžio 30 d. d. iki 2015 m. gegužės 4 d.; butas Nr. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 1999 m. rugsėjo 8 d. d. iki 2015 m. gegužės 4 d.; butas Nr. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2002 m. gruodžio 30 d. iki šiol ir butas Nr. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2002 m gruodžio 30 d. iki 2015 m. gegužės 4 d., esantys gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo patalpos), priklauso/priklausė Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 225-236). 2006 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-223 „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų perdavimo daugiabučio namo P. Vileišio g. 30 savininkų bendrijai“ ieškovui buvo perduotas minėto namo bendro naudojimo objektų administravimas, o bendrijoje atstovauti atsakovui priklausančioms patalpoms įpareigotas Antakalnio seniūnas (b. l. 21). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos buvo perduotos patikėjimo teise valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Atsakovui nuosavybės teise priklausančiu butu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), be tiesinio pagrindo iki 2015 m. kovo 13 d. naudojosi S. M. (b. l. 47). Laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. balandžio 17 d. atsakovui nuosavybės teise priklausančius butus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), valdė UAB „Start Vilnius“ ir už šiuos butus administravimo mokestį už šį laikotarpį 192,59 euro sumokėjo. Nuo 2015 m. gegužės 4 d. butai Nr. (duomenys neskelbtini) perėjo UAB „Start Vilnius“ nuosavybėn (b. l. 225-236). Dėl šių faktinių aplinkybės ginčo nėra.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar Vilniaus miesto savivaldybei, kaip patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name savininkei, kyla pareiga apmokėti ieškovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos reiškiamus reikalavimus (administravimo mokestį, žemės sklypo formavimo išlaidas, bendrijos teismo išlaidas, bendrijos pirmininko išlaidas) ir jei kyla, tai kaip bendrasavininkiui ar kaip bendrijos nariui.
Ieškovas savo reikalavimą reiškia atsakovui kaip Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos nariui, motyvuodamas aplinkybe, kad atsakovo atstovas Antakalnio seniūnas dalyvavo steigiamajame bendrijos susirinkime, pritarė bendrijos steigimui, atsakovas niekada neginčijo, kad yra bendrijos narys. Šiuos ieškovo teiginius teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi Atstovavimo Savivaldybės daugiabučių namų savininkų bendrijos tvarkos, patvirtintos Vilniaus miesto valdybos 2001 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 1490V (tolia – Atstovavimo tvarka) 1 punkte nurodyta, jog Savivaldybei, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, daugiabučių namų savininkų bendrijose atstovauja seniūnas arba jo potvarkiu paskirtas asmuo. Pagal Atstovavimo tvarkos 2.1 ir 2.2 punktus asmenys, atstovaujantys Savivaldybei daugiabučiuose namuose, privalo dalyvauti ir atstovauti Savivaldybei, kaip butų ar patalpų savininkei, bendrijos steigiamajame susirinkime, bendrijos valdymo organuose, viešuosiuose aptarimuose, namų savininkų apklausose bei turi teisę balsuoti priimant sprendimus bendrijos steigiamajame ar bendrijos narių susirinkimuose bei teisę būti išrinkti į bendrijos valdymo organus. 2006 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-223 „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų perdavimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai“ 2.2 punktu Antakalnio seniūnas buvo įpareigotas atstovauti minėtame gyvenamajame name atsakovui priklausančioms 133,28 kv. m ploto Ginčo patalpoms. Be to, ieškovo steigimo metu (2005 m. balandžio 21 d.) galiojusios Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo redakcijos 27 straipsnio 2 dalis numatė, kad į bendriją įstojama ir iš jos išstojama buto ar kitų patalpų savininko prašymu. Tokio atsakovo prašymo būvimo fakto ieškovas teismui nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
Tokiu būdu, ginčo atveju konstatuotina, kad Antakalnio seniūnas atstovavo atsakovo interesus, kaip butų, esančių (duomenys neskelbtini) savininko bei bendro naudojimo patalpų ir kitų įrenginių bendrasavininko atstovas teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 64, 65).
Nustačius aplinkybę, kad atsakovas nėra Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos narys, vertintinas ieškovo reikalavimų pagrįstumas atsakovui kaip daugiabučio gyvenamojo namo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiui (Civilinio kodekso 4.76 straipsnis).
Civilinio kodekso 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Ieškovo bendrijos įstatų 40 punkte nustatyta, kad patalpų savininkai (bendraturčiai), tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.) (b. l. 66-74). Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, įsigaliojusio nuo 2012 m. liepos 1 d., 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, kurie nėra bendrijos nariai, privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo priežiūros ir atnaujinimo. Įstatymo leidėjo siekis buvo ir yra toks, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai ar ne. Ieškovas nurodė, kad, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-1206 patvirtinta Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodika, bei atsižvelgdama į aplinkybę, kad namui, esančiam (duomenys neskelbtini) daugiau kaip 35 metai, Bendrija 2007 m. rugsėjo 4 d. bendrijos posėdžio protokolu (b. l. 20), 2013 m. kovo 4 d. bendrijos posėdžio protokolu (b. l. 7) nutarė administravimo išlaidoms nustatyti 0,05 Lt/kv. m. Vertinant aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad atsakovui kaip bendraturčiui Bendrijos priimtas sprendimas mokėti susirinkimo sprendimu nustatyto dydžio administravimo mokestį yra privalomas. Duomenų, kad atsakovas šią pareigą įvykdė byloje nėra.
Ieškovas pateikė administravimo mokesčio apskaičiavimo lentelę (b. l. 114) ir prašė priteisti iš atsakovo administravimo mokestį nuo 2006 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-223 „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų perdavimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai“ ieškovui minėto namo bendro naudojimo objektų administravimo perdavimo momento (b. l. 21). Teismo skaičiavimu, įvertinus UAB „Start Vilnius“ atliktus mokėjimus, atsakovas Butą Nr. 2 nuosavybės teise valdė 72 mėn., Butą Nr. 8 – 98 mėn., Butą Nr. 10 – 75 mėn., Butą Nr. 11 – 98 mėn., Butą Nr. 13 – 75 mėn. (b. l. 225-236). Tokiu būdu, įvertinus butų plotus ir administravimo įkainį, atsakovas ieškovui administravimo mokesčio turėjo sumokėti už Butą Nr. 2 – 362,88 Lt, už Butą Nr. 8 – 252,84 Lt, už Butą Nr. 10 – 395,25 Lt, už Butą Nr. 11 – 584,08 Lt, už Butą Nr. 13 – 189,75 Lt, iš viso – 517,33 euro (1784,80 Lt), kurie priteistini iš atsakovo ieškovo naudai.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 206,79 euro už žemės sklypo formavimą. Nurodė, kad Bendrija gavo Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus pavaduotojo 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. A30-340 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Minėto įsakymo 2.1 punkte nurodyta, kad žemės sklypo rengimo tikslas – suprojektuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį“ (b. l. 11). Dauguma bendrasavininkių, tame tarpe ir atsakovo atstovas, raštu patvirtino savo pasiryžimą formuoti žemės sklypą (b. l. 12-14). Bendrija, įgyvendindama Namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, su savivaldybės įmone „Vilniaus planas“ 2012 m. gruodžio 13 d. sudarė Žemės sklypo kadastrinių duomenų formavimo sutartį Nr. 103 (b. l. 149-151) ir jos pagrindu gavo apmokėti PVM sąskaitą faktūrą VPA014074 2440,93 Lt sumai už suteiktas ieškovui paslaugas (b. l. 152) sumai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 nutarimu Nr. 1124 patvirtintame Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (nuo 2014 m. sausio 1 d. negalioja) 9 ir 9.1 punktuose buvo numatyta, kad žemės sklypo plano rengimą, formuojant naudojamus valstybinės žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti, finansuoja statinių savininkas ar naudotojas, išskyrus tuos atvejus, kai formuojami žemės sklypai grąžintini natūra arba suteikti neatlygintinai nuosavybėn, kurių rengimą finansuoja savivaldybė. Teismas daro išvadą, kad ieškovo 706,94 euro išlaidos yra pagrįstos ir bendrasavininkių atlygintinos proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 6 dalis). Byloje pateiktas mokėjimo nurodymas (b. l. 153) patvirtina, kad ieškovas šias 706,94 euro išlaidas patyrė 2015 m. rugsėjo 16 d. Teismas konstatuoja, kad minėtas išlaidas atlyginti proporcingai turimo turto daliai bendraturčiams pareiga atsirado išlaidų atsiradimo dieną. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. atsakovas nuosavybės teise valdė tik 39,71 kv. m ploto butą Nr. 11, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 61,61 euro suma (patirtos išlaidos 706,94 euro x buto Nr. 11 ploto 39,71 kv. m / namo gyvenamo ploto 455,67 kv. m).
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 12,74 euro S. M. skolą už komunalinių atliekų išvežimą. Paaiškino, kad S. M. faktiškai gyveno bute Nr. 11, tačiau liko nesumokėjusi minėtos skolos. Savo reikalavimą grindė aplinkybė, kad minėtas asmuo gyveno bute nesudaręs nuomos sutarties, naudojosi paslaugomis, tačiau už jas pilnai neatsiskaitė. Atsakovas nepasirūpino nuomos sutarties sudarymu su minėtu asmeniu, todėl jam kyla pareiga apmokėti šią skolą. Teismas atmeta tokį ieškovo reikalavimą kaip nepagrįstą. Pažymi, kad bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai - turto administravimo išlaidos (Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (Civilinio kodekso 8.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Asmeninės išlaidos yra išimtinai sutartinio pobūdžio ir nesusijusios su įstatyme nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų prievole mokėti namui išlaikyti ir išsaugoti reikalingas išlaidas bei administravimo išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010 pažymėjo, jog kai Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje, kitų nurodytų teisės aktų bei administravimo sutarties pagrindu savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė, siekdama įgyvendinti savininko teises, paveda administratoriui surinkti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas, savivaldybei neatsiranda pareigos apmokėti administratoriui išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, administravimo išlaidų, numatytų Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje, 4.84 straipsnio 4 dalyje, išskyrus atvejus, nustatytus administravimo sutartyje. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad S. M. faktiškai gyveno bute Nr. 11 be teisinio pagrindo ir naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis. Atsakovo iniciatyva minėtas asmuo iš gyvenamųjų patalpų iškeldintas (b. l. 47). Be to, byloje esantis 2013 m. kovo 14 d. tarpusavio suderinimo skolų aktas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. M. pripažino skolą už komunalinių paslaugų suteikimą 2012 m. rugsėjo – 2013 m. vasario mėnesiais kaip jos asmeninę prievolę (b. l. 48) ir įsipareigojo ją sumokėti ieškovui. Byloje esantis 2014 m. sausio 20 d. kasos pajamų orderis taip pat patvirtina, kad S. M. mokėjo už šias paslaugas ir 2014 m. sausio mėnesį. Teismas daro išvadą, kad S. M. konkliudentiniais veiksmais prisiėmė pareigą apmokėti ieškovui už jos faktiškai gautas paslaugas, todėl atsakovui tokia pareiga nekyla. Šioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas.
Teismas netenkina ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 203,02 euro teisminių išlaidų, patirtų civilinėje byloje Nr. 2-1437-430/2015. Ieškovas nurodė, kad šias išlaidas patyrė perkant teisinės pagalbos (advokato) paslaugas, antstolio paslaugas bei namo stogo remonto defektinio akto sudarymo paslaugas, nagrinėjant minėtą civilinę bylą. Paaiškino, kad ieškovas šias išlaidas apmokėjo, o visi bendrasavininkai turi jas padengti proporcingai turimam turto plotui. Laimėjus minėtą bylą ir šias bylinėjimosi išlaidas atgavus, būtų sprendžiamas klausimas dėl jų panaudojimo kitoms bendrijos reikmėms ar grąžinimo bendraturčiams. Teismas pažymi, kad prašomos priteisti išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidomis (Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalis, 8.82 straipsnio 3 dalis), todėl ieškovui tenka pareiga įrodyti jų pagrįstumą. Iš byloje esančių duomenų (b. l. 2, 8, 9) nėra galimybės nustatyti, kam ir kokiu tikslu, kokioje byloje šios išlaidos patirtas, kaip reikalaujama suma apskaičiuota atsakovui (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Be to, iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovo nurodyta civilinė byla Nr. 2-1437-430/2015, kurioje, kaip teigia ieškovas, ir buvo patirtos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidas, dar nėra baigta. Šiuo metu ji nagrinėjama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme (civilinė bylos Nr. 2A-752-881/2016), todėl ieškovas turi procesinę galimybę patirtas bylinėjimosi išlaidas prisiteisi iš priešingos ginčo šalies.
Reikalavimą priteisti iš atsakovo 205,63 euro bendrijos pirmininko patirtas išlaidas ieškovas grindžia aplinkybe, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. bendrijos susirinkimas patvirtino primininko turėtų išlaidų sumą ir nusprendė kompensuoti jas iš Bendrijos lėšų, paskirstant bendrasavininkams proporcingai jų valdomam naudingam plotui (b. l. 16). Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 4 dalis), šie sprendimai turi būti vykdomi. Teismas pažymi, kad minėto susirinkimo metu dalyvavo teisėtas atsakovo atstovas, kuris žinojo apie priimtą sprendimą. Turėjo galimybę aiškintis ar visos patvirtintos pirmininko išlaidos yra pagrįstos, susijusios su namo išlaikymu ar administravimu ir pan. Byloje nėra duomenų apie minėto 2012 m. rugsėjo 5 d. bendrijos susirinkimo sprendimo pakeitimą, ginčijimą, pripažinimą neteisėtais ir panaikinimą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas nepateikė į bylą įrodymo, kad bendrijos pirmininkui A. J. A. iš Bendrijos sąskaitos būtų apmokėta 2012 m. rugsėjo 5 d. bendrijos susirinkimu patvirtinta suma (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Nesant duomenų, kad ieškovas tokias išlaidas patyrė, jis netenka teisės jų reikalauti. Todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 205,63 euro bendrijos pirmininko patirtas išlaidas atmestinas.
Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (578,94 euro) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. balandžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas ir atsakovas įstatymų nustatyta tvarka yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, ieškovo Daugiabučio namo P. Vileišio g. savininkų bendrijos, j. a. k. 300153853, naudai 578,94 euro (penkių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų, 94 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 578,94 euro sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. balandžio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.