Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1967 m. birželio 4 d. Šilalės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „Autoverslo transportas“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas :

2003-04-30 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 222 str. 1 d. 12000 Lt bauda;2008-07-25 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. – 182 str. 2 d., 235 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m., 2008-12-29 Panevėžio apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl nuteisimo pagal BK 235 str. 1 d. panaikintas, iš kaltinimo pagal BK 235 str. 1 d. išteisintas, panaikintas bausmių subendrinimas, likusioje dalyje nuosprendis nepakeistas, 2010-02-05 suteikta malonė, vadovaujantis LR Prezidentės 2010-02-05 dekretu Nr. 1K-291 „Dėl malonės suteikimo“ 2 m. laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1 metais; 2010-03-03 Šiaulių m. apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas neatlikus 4 mėn. 13 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. G. 2010 m. lapkričio 30 d. apie 17 val. UAB „Transuva“ buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), sudavė rankos plaštaka vieną kartą P. R. į veidą, padarydamas apatinės lūpos gleivinės kairėje pusėje 1,5 cm x 1 cm dydžio kraujosruvą su nubrozdinimu, taip nežymiai sutrikdydamas P. R. sveikatą ir vieną kartą rankos kumščiu suduodamas į galvą, taip sukeldamas P. R. fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. G. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis 2010 m. lapkričio 30 d., kalbėdamas mobiliojo ryšio telefonu su nukentėjusiuoju P. R., šiam atsisakius tvarkyti automobilio gedimus, nurodė, kad jis bus atleistas iš darbo ir pareikalavo grąžinti įmonei priklausiančius dokumentus, banko ir degalų įsigijimo korteles. Tuo tikslu P. R. atvyko į ofisą. Į ofisą jis atvykęs po darbo valandų. P. R. pareikalavus sumokėti atlyginimą, jis nurodęs jam atvykti kitą dieną, darbo valandomis, kai bus buhalterė, atsakinga už atlyginimo apskaičiavimą ir išmokėjimą. P. R. elgėsi įžūliai, grasino susidoroti su įmone ir juo, atsisakė grąžinti korteles ir autovežio, su kuriuo jis dirbo, užvedimo raktelius ir išėjo. Jis jokių smurtinių veiksmų prieš P. R. nenaudojo, jam nesudavė. Praėjus 10-15 min. po P. R. išėjimo, mobiliuoju telefonu paskambinęs P. R. pranešė jam, kad yra policijos komisariate. Jis ten nuvykęs tikėdamasis, kad atgaus įmonės turtą – banko ir kuro korteles, automobilio raktelius. Jokių sumušimo žymių jis P. R. veide nematė. Jis įsitikinęs, kad P. R. kaltina jį nusikaltimo padarymu tokiu būdu norėdamas pakenkti jam, keršydamas už jo atleidimą iš įmonės.

Nukentėjusysis P. R. parodė, kad į įmonės ofisą 2010 m. lapkričio 30 d. atėjo ketindamas atsiskaityti išeinant iš darbo, nes mobiliuoju telefonu kalbėdamas su direktoriumi S. G. sužinojo, kad yra atleidžiamas iš darbo, nes atsisakė remontuoti automobilį, kadangi už remonto darbus įmonė neapmokėdavo. Į įmonės ofisą apie 17 val. jis atvažiavo nuosavu automobiliu kartu su bendradarbiu A. D.. Automobilį pasistatė gatvėje, į ofisą užėjo kartu su A. D.. Jis pareikalavęs atsiskaitymo už dirbtą darbą, S. G. pasakęs, kad atsiskaitymo nemokės. Tuomet A. D. išėjo iš ofiso, jie liko dviese su S. G., kitų darbuotojų ofise jau nebuvo. Kadangi S. G. su juo neatsiskaitė, todėl jis atsisakęs grąžinti jam banko ir degalų korteles bei automobilio raktelius, sakęs, kad eis skųstis mokesčių inspekcijai, jei su juo už darbą nebus atsiskaityta. Šio pakalbio metu jis stovėjo netoli durų. Staiga prie jo prišokęs S. G. savo kaire ranka sugriebė jį už kaklo, prispaudė prie savęs, dešinės rankos plaštaka vieną kartą trenkė jam į lūpas ir kumščiu vieną kartą į viršugalvį. Nuo smūgio į galvą jis apsvaigo ir nugriuvo ant žemės, bet greitai atsipeikėjo ir išėjo iš ofiso. Žinojo, kad ofise S. G. laiko ginklus, todėl S. G. panaudojus prieš jį smurtą, jis labai išsigando. Paskubomis išėjęs iš ofiso, kartu su A. D. sėdo į jo automobilį ir nuvyko į Kelmės policijos komisariatą. A. D. pasakė, kad S. G. jį sumušė. Atvykęs į policijos komisariatą mobiliuoju telefonu paskambino S. G., pastarasis neužilgo atvyko. Policijos komisariate pareigūnui matant jis atidavė S. G. banko ir kuro korteles, automobilio raktelius ir parašė pareiškimą dėl jo sužalojimo.

Liudytojas V. P., Kelmės rajono PK pareigūnas parodė, kad jokių sužalojimo žymių P. R. veide jis 2010 m. lapkričio 30 d. nepastebėjo, į jo kabinetą kartu atėjo S. G. ir P. R., konfliktas tarp jų vyko darbiniais klausimais. P. R. reikalaujant iš jo buvo paimtas pareiškimas, kuriame surašytos visos jo nurodytos aplinkybės. Jis įvykio detalių, apie kurias pasakojęs P. R., dabar neprisimena.

Liudytojas A. D. parodė, kad jis kartu su P. R. 2011 m. lapkričio 30 d. buvo atvykęs į UAB „Transuva“ ofisą, tačiau direktoriui pasakius, kad nemokės atsiskaitymo už darbą, jis išėjo į gatvę, P. R. laukė prie jo automobilio. Surūkė cigaretę, pastovėjo porą minučių ir iš ofiso išėjo P. R., kuris pasakė, kad jį sumušė, todėl važiuoja į policijos komisariatą. Sumušimo žymių jis nematė, kaip jį sumušė, P. R. nepasakojo.

Liudytoja O. R. parodė, kad iš savo sutuoktinio P. R. sužinojo, kad jį sumušė direktorius S. G.. Tą vakarą jos sutuoktinis namo grįžo vėlai, matė jo prakirstą apatinę lūpą.

2010 m. gruodžio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje (b.l. 3) nurodyta, kad atlikus asmens tyrimą, P. R. apatinės lūpos gleivinės kairėje rasta 1,5 cm x 1 cm dydžio mėlyna kraujosruva, kurios fone 0,5 cm x 0,2 cm dydžio nubrozdinimas, padengtas pilkšvu apnašu. Išvada : P. R. nustatyta kraujosruva su nubrozdinimu apatinės lūpos kairėje, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga - turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Ar duomenys laikytini įrodymais, pagal įrodymų leistinumo ir liečiamumo savybes sprendžia teismas. Duomenys analizuojami bei vertinami ir jų pagrindu daromos išvados apie faktines bylos aplinkybes. Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad nukentėjusiajam atėjus į įmonės, kurioje jis dirbo, ofisą, kilus konfliktui tarp jo ir įmonės vadovo S. G., pastarasis trenkęs jam rankos delnu vieną kartą į veidą ir vieną kartą kumščiu į galvą. Nuo smūgio į veidą P. R. atsirado kraujosruva su nubrozdinimu apatinės lūpos kairėje pusėje, t.y. sužalojimas vertinamas nežymiu, nuo smūgio kumščiu į galvą nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas. Nors smūgiai suduoti nematant kitiems asmenims, tačiau nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina kiti įrodymai, abejoti nėra pagrindo. Iš karto po konflikto su S. G., išėjęs iš ofiso, A. D. nurodė, kad jį sumušė S. G.. Iš karto po įvykio nukentėjusysis nuvyko į Kelmės rajono policijos komisariatą, pareigūno apklausiamas liudytoju davė analogiškus parodymus: įmonės ofise S. G. trenkė jam iš delno į veido sritį ir iš kumščio į viršugalvį. Teismo medicinos specialistas savo išvada, atlikęs nukentėjusiojo apžiūrą ir tyrimą, patvirtino, kad apatinės lūpos gleivinės kairėje yra mėlyna kraujosruva su nubrozdinimu, padengtu pilku apnašu, šie sužalojimai padaryti galimai tiriamojo nurodytu laiku, t.y. 2011 m. lapkričio 30 d. Kaltinamasis taip pat pripažino, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo buvo, nukentėjusysis buvęs įžūlus, nevykdęs jo, kaip įmonės vadovo, nurodymo grąžinti automobilio raktelius ir kuro korteles, todėl tikėtina, kad pavaldaus darbuotojo įžūlus elgesys, nepaklusimas vadovui, galėjo sukelti įmonės vadovo pyktį ir smurtinius veiksmus. Kaltinamojo versija, kad nukentėjusysis keršija jam už atleidimą iš darbo, vertinama kaip gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį, todėl atmetama.

Motyvuojamoji dalis

Šių įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad suduoto vieno smūgio rankos delnu į veidą pasekoje atsirado sužalojimas, t.y. kraujosruva apatinės lūpos gleivinės kairėje pusėje, nuo smūgio į viršugalvį jokie sužalojimai nenustatyti, todėl nukentėjusiojo suformuluotas kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad būtent nuo smūgio į veidą atsirado kraujosruva apatinėje lūpoje, tokiu būdu padarytas nežymus sužalojimas, o nuo smūgio į galvą sukeltas fizinis skausmas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltinamasis suduodamas du smūgius nukentėjusiajam P. R., sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., sudėtis.

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės informacijoje (b.l. 58) nurodyta, kad P. R. 2010 m. gruodžio 2-3 d. kreipėsi į Šiaulių ligoninės konsultacijų polikliniką, jam diagnozuotas galvos sumušimas, smegenų sukrėtimas, klibantys priekiniai dantys. Tačiau toje pačioje informacijoje nurodyta, kad 2010 m. gruodžio 2 d. neurochirurgas patvirtino, kad P. R. galvoje sumušimo žymių nėra. Ištyrus įrodymų visumą byloje nustatyta, kad rankos plaštaka S. G. vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į veidą, dėl ko atsirado kraujosruva apatinėje lūpoje. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad nuo tokio smūgio išklibo nukentėjusiojo priekiniai dantys, nėra – medicinos specialistas, tyręs P. R. sužalojimo laipsnį, tokio sužalojimo nenustatė, pats nukentėjusysis nenurodė, kad jam būtų suduotas smūgis į priekinę veido dalį, nuo ko išklibtų priekiniai dantys, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokio pobūdžio sužalojimo gydymą. Tokiu būdu, darytina išvada, kad tarp VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės diagnozuotų P. R. sužalojimų – galvos sumušimo, smegenų sukrėtimo, dantų išklibinimo – ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų – dviejų smūgių sudavimo nukentėjusiajam – nėra priežastinio ryšio, todėl inkriminuoti kaltinamajam šiuos sužalojimus arba atsižvelgti į tai sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, nėra pagrindo.

Nukentėjusysis P. R. nurodė, kad savo veiksmais kaltinamasis S. G. jį pažemino, sukėlė skausmą, nežymiai sutrikdė jo sveikatą, padarė sužalojimą veide, todėl prašo iš kaltinamojo priteisti 1000 Lt neturtinę žalą.

Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui ir panašiai. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena pagrindinių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių. Kai neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žalos asmens sveikatai, tai sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems asmenims lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis, jos vieta vertybių hierarchijoje.

Byloje nustatyta, kad nežymų kūno sužalojimą nukentėjusiajam tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė kaltinamasis, todėl iš jo ir priteistina piniginė satisfakcija, siekiant atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą. Nekyla abejonių, jog nukentėjusysis dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinį stresą, išgyveno pažeminimą. P. R. atvykęs į įmonės, kurioje jis dirbo, ofisą darbo reikalais, ketindamas išspręsti iškilusius neaiškumus darbe, atvyko įmonės vadovo S. G. nurodymu, tačiau nesutarimų nepavykus išspręsti, vadovas panaudojo smurtą prieš jį. Viena iš įmonės vadovo pareigų – užtikrinti darbuotojų saugumą ir saugią aplinką darbo metu, S. G., suduodamas smūgius P. R., elgėsi priešingai, taip pažemindamas pavaldinį, sumenkindamas jį. P. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, duomenų, kad jis buvo nedarbingas byloje nėra. Kaip matyti iš medicinos specialisto išvados (b.l. 3), P. R. padaryta kraujosruva ir nubrozdinimas nedideli, duomenų, kad dėl to būtų nepataisomai subjaurotas veidas, ilgai užtruktų tokio sužalojimo gydymas, dėl to būtų apsunkintas bendravimas ar pablogėtų reputacija, taip pat nėra. Tačiau akivaizdu, kad du smūgiai į galvos sritį sukėlė nukentėjusiajam skausmą, patyręs vadovo smurtą, P. R. jautėsi įskaudintas ir pažemintas, todėl, atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį, sveikatos sutrikdymo laipsnį, kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, darytina išvada, kad 1000 litų suma nėra per didelė patirtam skausmui ir dvasiniams išgyvenimams atlyginti, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas pilnumoje.

Nukentėjusysis P. R. prašo iš kaltinamojo jo naudai priteisti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pinigų priėmimo kvitas (b. l. 52) patvirtina, kad P. R. už advokato pagalbą sumokėjo 800 Lt. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo atstovė rengė nukentėjusiojo skundą, dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas ir priteistinas.

Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad S. G. turi neišnykusį teistumą už sunkų nusikaltimą, jam buvo suteikta malonė, bausmė sumažinta, tačiau jis iš naujo nusikalto praėjus trumpam laikui – keturiems mėnesiams - po bausmės atlikimo, kaltu neprisipažino, nukentėjusiojo neatsiprašė, todėl jam skirtina griežčiausia bausmės rūšis, numatyta BK 140 str. 1 d., sankcijoje, - laisvės atėmimas. Kadangi nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skirtina vidutinio dydžio laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad S. G. dirba, įvykdė nesunkų nusikaltimą, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskyrus minimalios trukmės bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

S. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnumoje. Priteisti iš S. G. P. R. 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš S. G. P. R. 800 (aštuonis šimtus) litų proceso išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.