Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. F. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. F. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. F. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki 2010 m. gruodžio 23 d.

Iš D. F. , M. K. , A. P. solidariai nukentėjusiajam S. P. W. priteista 1090 Lt turtinei žalai atlyginti.

Iš D. F. ir M. K. solidariai nukentėjusiajam S. P. W. priteista 17250 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. F. ir M. K. solidariai Valstybinei ligonių kasai priteista 1050,57 Lt gydymo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. F. nuteistas už tai, kad jis ir M. K. , veikdami bendrininkų grupėje su A. P. , 2010 m. balandžio 1 d., apie 3.45 val., dėl savanaudiškų paskatų, tikslu pagrobti svetimą turtą, realizuojant iš anksto sutartą nusikalstamos veikos planą, A. P. atviliojus nukentėjusįjį S. P. W. į prie namo (duomenys neskelbtini) esantį bromą, kur D. F. ir M. K. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau išėję iš susitarimo ribų, kas pripažintina vykdytojų ekscesu, pavartojo ženklai intensyvesnį smurtą, tai yra, bendrais veiksmais, tyčia sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius rankomis ir įspyrė nukentėjusiajam S. P. W. į įvairias kūno vietas, kuo padarė poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose pereinant į paakio sritį, vieną poodinę kraujosruvą, dvi muštines žaizdas dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvas po dešinės akies obuolio jungine, viršutinio žandikaulio dantenose, viršutinio žandikaulio kairės pusės 1-o danties išnirimą, vieną muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, tris odos nubrozdinimus dešiniame smilkinyje, kaktoje, nugaroje, du odos nubrozdinimus kairės plaštakos III-o piršto delniniame paviršiuje, kairės šlaunies priekiniame paviršiuje, kaktikaulio ir dešinės akiduobės stogo lūžimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sukrėtimą, dėl ko šis nukrito ant žemės ir prarado sąmonę, tuo padarydami nukentėjusiajam tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė svetimą S. P. W. priklausantį turtą: piniginę 34,50 Lt vertės, kurioje buvo S. P. W. vardu išduoti materialinės vertės neturintys dokumentai: Lietuvos studento pažymėjimas, Prancūzijos studento pažymėjimas, „Erasmus“ programos pažymėjimas, Europos sveikatos draudimo pažymėjimas, Prancūzijos sveikatos draudimo pažymėjimas, Prancūzijos piliečio asmens tapatybės kortelė, Prancūzijos vairuotojo pažymėjimas, AB „SEB“ banko išduota mokėjimo kortelė „VISA CLASSIC“, 5 eurai - 17,25 Lt vertės, 30 litų, taip pat pagrobė vyrišką striukę -276 Lt vertės, kurios kišenėje buvo mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA“ 34,50 Lt. vertės, buto raktas 40 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam S.P. W. padarydami bendrą 432,25 Lt. turtinę žalą.

Šiais veiksmais D. F. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. F. apeliacinis skundas atmetamas.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. balandžio 1 d., apie 3.45 val. D. F. ir M. K. , veikdami bendrininkų grupėje su A. P. , dėl savanaudiškų paskatų, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, realizuodami iš anksto sutartą nusikalstamos veikos planą, A. P. atviliojus nukentėjusįjį S.P. W. į prie namo esantį bromą, D. F. ir M. K. , pavartoję smurtą prieš nukentėjusįjį – bendrais veiksmais sudavę ne mažiau kaip šešis smūgius rankomis ir įspyrę nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė S.P. W. 432,25 Lt vertės turtą – piniginę, kurioje buvo nukentėjusiojo vardu išduoti dokumentai, 5 eurai, 30 litų, taip pat vyrišką striukę, mobiliojo ryšio telefoną ,,NOKIA“ bei buto raktą. Nuteistasis D. F. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei savo apeliaciniame skunde neneigia įvykio metu buvęs kartu su A. P. ir M. K. , tačiau tvirtina, kad su A. P. ir M. K. apiplėšti nukentėjusiojo nesitarė, smurto prieš nukentėjusįjį jis nevartojo ir jokių nukentėjusiojo daiktų nepagrobė. Tačiau šie nuteistojo teiginiai neatininka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, juos paneigia byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo S.P. W. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat nukentėjusiojo parodymai, duoti parodymų patikrinimo vietoje metu, nuteistojo M. K. parodymai, duoti parodymų patikrinimo vietoje metu, teismo medicinos specialisto išvada bei ekspertės paaiškinimai pirmosios instancijos teisme, kiti byloje esantys faktiniai duomenys.

Nuteistasis M. K. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad apvogti nukentėjusįjį sugalvojo jis vienas, jis paprašė A. P. užkalbinti ir nuvilioti nukentėjusįjį į nuošalesnę vietą. M. F. atsisakė dalyvauti nusikaltime, kadangi buvo neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos. A. P. nuviliojus nukentėjusįjį į bromą, jis nuėjo iš paskos, brome sugriebė nukentėjusiajam už kaklo, tačiau nukentėjusysis išsinėrė iš striukės ir pradėjo bėgti, bėgdamas už kažko užkliuvo ir nugriuvo. Priėjęs prie gulinčio nukentėjusiojo jis pamatė, kad šis nejuda, yra be sąmonės, todėl, pamatęs nukentėjusiojo drabužiuose piniginę, ją paėmė, taip pat paėmė nukentėjusiojo striukę, D. F. jam padavė sudaužytą nukentėjusiojo telefoną. Apie tai, kad D. F. nenorėjo ir nesitarė apvogti nukentėjusiojo pirmosios instancijos teisme parodė ir nuteistoji A. P. . Nuteistoji nurodė, kad ji su M. K. susitarė, kad ji nuves nukentėjusįjį į nuošalesnę vietą, o ten M. K. ištrauks nukentėjusiojo piniginę. Nuteistosios teigimu, į bromą, kur ji nuėjo su nukentėjusiuoju, atėjo abu – M. K. ir D. F. , ji matė, kaip M. K. sugriebė nukentėjusiajam už kaklo, tada ji išsigando ir pasišalino iš bromo, vėliau ji vėl susitiko su M. K. ir D. F. , M. K. turėjo nukentėjusiojo piniginę, striukę ir telefoną. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme išnagrinėtų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą apie D. F. kaltumą jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme. Nukentėjusysis S.P. W. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jį, einantį naktį namo, užkalbino mergina, ji paprašė ją palydėti iki bromo. Tik įėjus į bromą, iš paskos atėjo du vaikinai, jis pajuto smūgį į kairės ausies sritį, tada jis bandė bėgti, tačiau užpuolę vaikinai jį sulaikė ir dar sudavė keletą smūgių, nuo kurių jis prarado sąmonę. Kas vyko vėliau jis pasakyti negali, atgavęs sąmonę pasigedo piniginės su dokumentais, striukės, mobiliojo ryšio telefono (t. 1, b. l. 79 – 80). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis parodė vietą, kurioje jį užpuolė du vaikinai, jie sudavė jam smūgius į įvairias kūno vietas, jis bandė pabėgti nuo užpuolusių vaikinų, tačiau to padaryti nepavyko, nuo suduotų smūgių jis nukrito ant žemės, prarado sąmonę ir daugiau nieko neprisimena (t. 1, b. l. 70 – 76). Nors nukentėjusysis S.P. W. dėl tos priežasties, kad buvo užpultas tamsoje, tiksliai neįsidėmėjo ir negalėjo nurodyti jį užpuolusių asmenų, tačiau visų apklausų metu nukentėjusysis patvirtino, jog užpultas buvo dviejų asmenų ir smurtą prieš jį vartojo du asmenys, taip pat nukentėjusysis S.P. W. nurodė, kad sąmonę jis prarado nuo užpuolusių vaikinų suduotų smūgių, bet ne bėgdamas nuo jų ir nugriuvęs bei pats susižalojęs, kaip viso proceso metu tvirtino nuteistieji D. F. ir M. K. . Nuteistųjų D. F. ir M. K. versiją apie tai, kad smurto prieš nukentėjusįjį nei vienas iš jų nevartojo, o nukentėjusysis susižalojo pats, kai bandė pabėgti ir užkliuvęs už kažkokio daikto, nugriuvo ant žemės, paneigia ir teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuoti faktiniai duomenys. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.G1183/10(02) nurodyta, kad S.P. W. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose pereinant į paakio sritį, viena poodinė kraujosruva ir dvi muštinės žaizdos dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvos po dešinės akies obuolio jungine, viršutinio žandikaulio dantenose, viršutinio žandikaulio kairės pusės I-ojo danties išnirimas, viena muštinė žaizda apatinėje lūpoje, nustatyti trys rausvi odos plotai dešiniame smilkinyje, kaktoje, nugaroje likę po buvusių odos nubrozdinimų, du odos nubrozdinimai kairės plaštakos III-io piršto delniniame paviršiuje, kairės šlaunies priekiniame paviršiuje, kaktikaulio ir dešinės akiduobės stogo lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sutrenkimas. Viso galima išskirti mažiausiai šešis atsikirus trauminius kontaktus (tikėtina smūgius) su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Pagal savo pobūdį ir išsidėstymą visi sužalojimai būdingi smūginiam kontaktui su riboto paviršiaus daiktais ir galėjo susidaryti spiriant koja, smūgiuojant ginkluota (neplika) ranka ar panašių savybių įrankiu. Mažai tikėtina, kad sužalojimus nukentėjusysis būtų galėjęs pasidaryti pats griuvimų pasėkoje arba be pašalinės jėgos poveikio. Kaktikaulio lūžis, pereinant į pamatą (dešinės akiduobės stogą) atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 88 - 89). Pirmosios instancijos teisme apklausta teismo medicinos tyrimą atlikusi specialistė L.Karčiauskaitė patvirtino savo išvadą bei paaiškino, kad nukentėjusysis griūdamas taip susižaloti negalėjo, nukentėjusiajam padaryti galvos sužalojimai nebūdingi griuvimui, sužalojimai padaryti ne vienu smūgiu, o šešiais trauminiais poveikiais į veido sritį. Pats nuteistasis M. K. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vietą, į kurią A. P. nuviliojo nukentėjusįjį ir, kurioje jis su D. F. apiplėšė nukentėjusįjį. Parodymų patikrinimo vietoje metu M. K. detaliai paaiškino, kad, A. P. nuviliojus S.P. W. į bromą, iš paskos jų į bromą nuėjo jis su D. F. , brome, D. F. sudavė nukentėjusiajam smūgį į galvą ir jie abu sugriebė nukentėjusįjį už drabužių, tačiau S.P. W. iš jų ištrūko ir pabėgo, bėgdamas nukentėjusysis užkliuvo ir nugriuvo. Tada D. F. iš nukentėjusiojo kelnių kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną, abu su D. F. nuvilko nukentėjusiojo striukę ir, palikę gulintį nukentėjusįjį pasišalino iš įvykio vietos (t. 2, b. l. 16 – 22). Šiuos įrodymus patvirtina bei detalizuoja ir M. K. bei A. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kurie nėra visavertis, savarankiškas įrodymų šaltinis ir, kurie teisiamajame posėdyje buvo perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti (Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.). Nuteistoji A. P. apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnės parodė, kad tariantis apvogti nukentėjusįjį dalyvavo tiek D. F. , tiek M. K. , jai nuviliojus nukentėjusįjį į bromą, M. K. su D. F. atėjo iš paskos, D. F. pirmasis sugriebė nukentėjusįjį iš nugaros pusės, kas vyko toliau ji nematė, nes išėjo iš bromo. Vėliau D. F. su M. K. atsinešė ir apžiūrinėjo iš nukentėjusiojo pagrobtus daiktus (t. 2, b. l. 55 – 56). Nuteistasis M. K. , apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad, pamatę einantį vaikiną, jie visi trys sugalvojo, kad A. P. įvilios vaikiną į bromą, o jis su D. F. vaikiną apiplėš. A. P. su nukentėjusiuoju įėjus į bromą, jis su D. F. įbėgo paskui juos, D. F. iš karto sudavė nukentėjusiajam kumščiu į ausį, tada abu su D. F. sugriebė nukentėjusįjį už drabužių, bandė jį sulaikyti, tačiau šis pradėjo bėgti, bet bėgdamas užkliuvo ir nugriuvo. Tada D. F. iš nukentėjusiojo kelnių kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną, abu nuvilko nukentėjusiojo striukę (t. 2, b. l. 5 – 6, 8 – 9). Visi šie įrodymai patvirtina, kad D. F. nebuvo pasyvus nusikaltimo stebėtojas, bet pats aktyviai dalyvavo apiplėšiant ir sunkiai sužalojant nukentėjusįjį.

Byloje surinktų ir aptartų įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad sumanymas apiplėšti nukentėjusįjį S.P. W. kilo visiems trims nuteistiesiems, tame tarpe ir D. F. , pagal iš anksto aptartą planą A. P. nuviliojus nukentėjusįjį į nuošalią vietą, turėdami tikslą pagrobti nukentėjusiojo turtą, smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo tiek D. F. , tiek M. K. . Visi trys nuteistieji, tame tarpe ir D. F. , turėjo vieningą tikslą – apiplėšti nukentėjusįjį, visi trys nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe ir turėdami vieningą tyčią, realizavo bendrai daromos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Byloje nėra įrodymų, kad tarp nuteistųjų buvo išankstinis susitarimas sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, tačiau M. F. ir M. K. , siekdami užvaldyti nukentėjusiojo turtą, pavartojo žymiai intensyvesnį smurtą ir bendrais veiksmais ne tik užvaldė nukentėjusiojo turtą, bet ir sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, todėl šie nuteistųjų D. F. ir M. K. veiksmai teisingai pripažinti vykdytojų ekscesu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei teisingai D. F. veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d.

Bausmė D. F. paskirta baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų ribose, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., reikalavimų. D. F. nei už atskiras nusikalstamas veikas, nei galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra pagrindo, to nėra prašoma ir apeliaciniame skunde.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. F. apeliacinį skundą atmesti.