- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- 2S-775-577/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Kreditorius
- UAB „Giedra“
- Skolininkas
- asociacijai „Lietuvos samariečių bendrija“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Giedra“ pareiškimą skolininkui asociacijai „Lietuvos samariečių bendrija“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006-04-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-577-160/2006 taikytą areštą ūkiniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2011-02-22 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartimi civ. byloje Nr. 2-38-486/2011 buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią asociacija „Lietuvos samariečių bendrija“ pripažino nuosavybės teisę į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybei. Įsiteisėjus taikos sutarčiai, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota pareiškėjo nuosavybės teisė į minėtą pastatą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (kreditorius) UAB „Giedra“ su pareiškėjo prašymu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas asociacija „Lietuvos samariečių bendrija“ skolinga žymią pinigų sumą, neturi jokio turto, banko sąskaitose piniginių lėšų nerandama; panaikinus areštą tampa reali tikimybė, kad teismo sprendimas šioje byloje nebus įvykdytas. Pasak kreditoriaus, perleidus pastatą pareiškėjui, jis faktiškai perėmė ir visas teises bei pareigas iš atsakovo asociacijos „Lietuvos samariečių bendrija“ pastato bei likusios skolos atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog nekilnojamojo turto registre ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė nuo 2011-03-21 yra išviešinta pareiškėjo (Vilniaus miesto savivaldybės) vardu, nesudaro pagrindo panaikinti šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. minėto nekilnojamojo turto areštą. 2006-04-10 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo apskųsta, panaikinta arba pakeista; pritaikytas areštas yra galiojantis. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovo UAB „Giedra“ reikalavimai civilinėje byloje Nr. 2-27-190/2007 yra patenkinti, pareiškėjas nepateikė duomenų apie skolininko (atsakovo) pasikeitimą šioje ar vykdomojoje byloje. Sprendė, jog nesant duomenų apie ieškovo UAB „Giedra“ reikalavimų patenkinimą, nėra teisinio pagrindo panaikinti šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), areštą, taikytą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartimi bei leisti nutartį dėl arešto panaikinimo vykdyti skubiai. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad galiojančios laikinosios apsaugos priemonės – ginčo pastato areštas - neužtikrina UAB „Giedra“ reikalavimų, pareikštų civilinėje byloje Nr. L2-577-190/2006, patenkinimo. 2011-02-22 nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis ir areštuotas ūkinis pastatas pripažintas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybe, yra įsiteisėjusi ir yra privaloma valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims bei turi būti vykdoma. Kadangi UAB „Giedra“ reikalavimai nebuvo užtikrinti ginčo pastato hipoteka, iš jos negali būti išieškoma UAB „Giedra“ naudai.
Suinteresuotas asmuo UAB „Giedra“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-05 nutartį. Nurodė, jog teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog yra pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. išnyko teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Pažymėjo, kad vadovaujantis CPK 150 str. 3 d. laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo reikalavimai yra patenkinti. Atsakovas ir šiuo metu liko skolingas UAB „Giedra“ dar 2177 Eur, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovo steigėjas – Vilniaus miesto savivaldybė – susitarė su atsakovu ginčo ūkinį pastatą perleisti savivaldybei, apie bylos nagrinėjimą neinformuojant UAB „Giedra“ atstovų. Mano, jog šiais veiksmais bandoma išvengti atsakovo pareigos vykdyti teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Byloje nustatyta, kad 2006-04-05 kreditorius UAB „Giedra“ kreipėsi į Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko asociacijos „Lietuvos samariečių bendrija“ atžvilgiu. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2006-04-10 įsakymu Nr. L2-577-190/2006 kreditoriaus reikalavimus patenkino, taip pat jo reikalavimo užtikrinimui 2006-04-10 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir kito turto, priklausančio asociacijai „Lietuvos samariečių bendrija“ areštą 24 038,46 Eur (83 000,00 Lt) sumai, uždraudžiant skolininkui areštuotą turtą parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti. Pateikus prieštaravimus, 2006-04-10 teismo įsakymas buvo panaikintas ir priimtas kreditoriaus UAB „Giedra“ ieškinys (civ. b. Nr. 2-27-190/2007). Šioje byloje 2007-01-25 nutartimi teismas patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį, kuria atsakovas asociacija „Lietuvos samariečių bendrija“ įsipareigojo ieškovui UAB „Giedra“ sumokėti 24 458,41 Eur (84 450,00 Lt) dydžio sumą iki 2011-12-31. Kitoje civilinėje byloje (Nr. 2-38-468/2011) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011-02-22 nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria asociacija „Lietuvos samariečių bendrija“ pripažino Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę į ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), o Vilniaus miesto savivaldybė minėtą ūkio pastatą įsipareigoja perduoti asociacijai „Lietuvos samariečių bendrijai“ panaudos teise. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą dėl minėto ūkio pastato arešto panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad iš pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto negali būti išieškoma UAB „Giedra“ naudai, todėl tokiu pastato areštu nebus pasiektas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas, be to, nepagrįstai ribojama apelianto teisė laisvai valdyti, naudoti ir disponuoti turtu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apelianto argumentais.
Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba neįmanomumo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą.
CPK 149 str. 1 d. numato, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Pagal šio straipsnio 3 d. - kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju 2011-02-22 nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kuria asociacija „Lietuvos samariečių bendrija“ pripažino Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę į ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Šios nutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės į nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. L2-577-19/2006 areštuotą turtą (ūkinį pastatą). Šios aplinkybės, duomenų apie kreditoriaus reikalavimų užtikrinimui taikytą hipoteką, 2011-02-22 nutarties apskundimą ar taikos sutarties ginčijimą, nebuvimas neleidžia daryti išvados, kad teismo sprendimo (nutarties Nr. 2-27-190/2007) vykdymas galėtų būti nukreiptas į areštuotą turtą. Sutiktina su apelianto argumentais, jog paliekant galioti areštą turtui, kuris šiuo metu priklauso byloje nedalyvaujančiam asmeniui ir negali užtikrinti priimto teismo sprendimo įvykdymo, nepagrįstai ribotų turto savininko (apelianto) teises.
Pažymėtina, jog šiuo atveju nėra sprendžiamas 2011-02-22 nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo teisėtumas, todėl ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai dėl Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo neteisėtų susitarimų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, nėra reikšmingi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog 2006-04-10 nutartimi buvo areštuotas ne tik ginčo turtas.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – Vilniaus miesto savivaldybės prašymas dėl turto arešto panaikinimo tenkintinas, ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštas, taikytas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2006-04-10 nutartimi, naikintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p., CPK 338 str.).
Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 str.), pareiškėjo prašymas dėl nutarties skubaus vykdymo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės prašymą patenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2006-04-10 nutartimi taikytą ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), areštą.