- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- 2S-775-755/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01154-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- U. P.
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės U. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 9 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės U. P. ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų atsakovui A. P., išvada teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme yra priimtas ieškovės ieškinys atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų. Atsakovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikinąją atsakovo A. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. P. tvarką.
2. Išvadą teikianti institucija-Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalys buvo taikiai susitarusios dėl tėvo laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi, tačiau ieškovė tvarkos nesilaikė. Tarnyba neturi duomenų apie aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą riboti atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimą ir neprieštarauja atsakovo prašomai nustatyti laikinai bendravimo su sūnumi tvarkai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. spalio 9 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo - nustatė laikiną atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką (toliau – tvarka) tokiomis sąlygomis:
4. A. P. turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi A. P. kiekvienos savaitės pirmadieniais ir trečiadieniais, pasiimant sūnų iš darželio nuo 16.00 val. ir nuvedant į darželį kitą dieną (atitinkamai antradienį arba ketvirtadienį) iki 9.00 val. Kai vaikas neina į darželį, jis pasiimamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su U. P. sutartos vietos, jeigu nesutariama kitaip. A. P. turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi A. P. kas antrą savaitgalį, pasiimant sūnų iš darželio penktadienį nuo 16.00 val. ir jį nuvedant į darželį pirmadienį iki 9.00 val. Kai vaikas neina į darželį, jis pasiimamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su U. P. sutartos vietos, jeigu nesutariama kitaip. Šalys susitaria, jog dieną, kada švenčiama motinos diena, dieną, kada švenčiama U. P. gimimo diena, U. P., bendrauja su sūnumi A. P. neskaitant eiliškumo; Diena, kada švenčiama Tėvo diena, dieną, kada švenčiama A. P. gimimo diena, tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi A. P., neskaitant eiliškumo, pasiimant sūnų A. P. iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su U. P. sutartoje vietoje atitinkamos šventės dieną 9.00-9.30 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su U. P., sutartą vietą, tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 val., jeigu nesutariama kitaip, jeigu švenčių dienos nesutampa su A. P., priklausančiu bendravimo su sūnumi laiku, nurodytu šios bendravimo tvarkos 1. - 2. Punktuose. Šalys susitaria, jog A. P., bendrauja su sūnumi A. P. kasmetinių švenčių metu, nelyginiais metais pasiimant sūnų A. P. iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su U. P., sutartoje vietoje - Kūčių rytą nuo 9.00 val. ir gražinant sūnų A. P. Šv. Kalėdų pirmąją dieną iki 20.00 val. bei Šv. Velykų pirmąją dieną pasiimant sūnų A. P. nuo 9.00 val. ir jį gražinant Šv. Velykų antrąją dieną iki 20.00 val., jeigu švenčių dienos nesutampa su A. P. priklausančiu bendravimo su sūnumi A. P. laiku, nurodytu šios bendravimo tvarkos 1. - 2. Punktuose. Šalys susitaria, jog A. P. bendrauja su sūnumi A. P. lyginiais metais sūnaus A. P. gimtadienio dieną, pasiimant sūnų A. P. iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su U. P. sutartoje vietoje gimtadienio išvakarėse 17:00 val. ir sūnų A. P. grąžinant į jo gyvenamąją vietą ar kitą su U. P. sutartą vietą kitą dieną po gimtadienio dienos ne vėliau kaip 19:00 val., jeigu nesutariama kitaip, jeigu švenčių (gimtadienio) dienos nesutampa su A. P. priklausančiu bendravimo su sūnumi laiku, nurodytu šios bendravimo tvarkos 1. - 2. Punktuose; A. P. vasaros laikotarpiu (birželio - rugpjūčio mėnesiais), turi teisę bendrauti su sūnumi A. P., ne mažiau kaip vieną mėnesį, leidžiant šį laikotarpį skaidyti į ne daugiau kaip 2 (du) etapus po 2 (dvi) savaites. Šių atostogų laikotarpiu A. P. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos atitinkamos savaitės pirmadienį nuo 9.00 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą arba ugdymo įstaigą atitinkamos savaitės pirmadienį iki 9.00 val. A. P. įsipareigoja apie šį norimą praleisti su sūnumi atostogų laiką informuoti U. P. raštu (sms žinute ar el. laišku) ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki numatomų atostogų pradžios. U. P. įsipareigoja netrukdyti tėvui dalyvauti vaiko auklėjime ir bendrauti su juo, išskyrus atvejus, kai tai akivaizdžiai neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (vaiko ligos, iš anksto suplanuoto išvykimo ir pan.); A. P. ir U. P. turi teisę dalyvauti sūnaus A. P. gimtadienio šventėse, taip pat kitose jam skirtose šventėse, kurios yra švenčiamos su kitu iš tėvų .Šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių, tačiau informuojant viena kitą prieš 10 kalendorinių dienų, išduodant nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus sūnaus kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę; A. P., negalėdamas sūnaus A. P. paimti šioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai pranešti U. P., skambučiu ar SMS trumpąja žinute tel. arba el. paštu adresu ne vėliau kaip prieš 4 valandas; Jeigu sūnaus, susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su A. P., bendravimo su vaiku dienomis,bendravimas su sūnumi, perkeliamas į artimiausią savaitę arba kitai dienai po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės. Apie šiame punkte nurodytas aplinkybes, ne vėliau kaip likus vienai parai iki šioje bendravimo tvarkoje nustatyto A. P. ir sūnaus susitikimo laiko, apie tai informuoja A. P., skambučiu ar SMS trumpąja žinute arba el. paštu adresu; Šalys susitaria ir pareiškia, jog abipusiškai derins savo asmeninius interesus taip, kad nebūtų ribojamas sūnaus dalyvavimas kitos Šalies šeimos šventėse bei tolimesnėse kelionėse Lietuvos Respublikos ribose; kad prisilaikant bendrų moralės normų bei atsižvelgiant į sūnaus interesus, nei vienas iš tėvų nekliudys kitam bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; kad sprendimus dėl sūnaus ugdymo įstaigos (darželio, mokyklos, neformalaus ugdymo) priims abiejų tėvų bendru sutarimu, remdamiesi ir atsižvelgdami į vaiko interesus; šalis kuri pakeičia gyvenamąją vietą į kitą miestą/šalį per 30 kalendorinių dienų privalo kreiptis į kitą Šalį dėl bendravimo tvarkos su sūnumi, sąlygų pakeitimo bendru sutikimu. Kitos prašymo dalies netenkino.
5. Teismas, įvertinęs ginčo šalių argumentus, Tarnybos išvadą, šalių nurodytas bendravimo tvarkas, sprendė, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka atitiks ne tik atsakovo, bet šalių vaiko interesus ir leis palaikyti tėvo ir sūnaus ryšį.
6. Teismas, vertindamas prašomą nustatyti bendravimo tvarką, nesutiko su bendravimo tvarkos 1.8 punktu, kuriame nurodyta: „Sūnui susirgus, jis perduodamas tam tėvui, su kuriuo jis turi būti pagal nustatytą bendravimo tvarką, išskyrus atvejus, kai gydytojų nurodymu vaikas negali būti vežamas automobiliu“ ir šį bendravimo tvarkos punktą pakeitė. Atsižvelgęs į šalių sūnaus amžių ir ieškovės patirtį prižiūrint sūnų, į tai, kad vaikui sergant, jo buvimo vietos keitimas, nors ir vienai dienai gali pabloginti sveikatos būklę bei konstatavęs, kad bendravimo tvarkos punktas pažeidžia šalių vaiko interesus, nurodytą bendravimo tvarkos punktą išdėstė taip: U. P. įsipareigoja netrukdyti tėvui dalyvauti vaiko auklėjime ir bendrauti su juo, išskyrus atvejus, kai tai akivaizdžiai neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (vaiko ligos, iš anksto suplanuoto išvykimo ir pan.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė U. P. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo nutarties dalį arba ją pakeisti ir išspręsti klausimą iš esmės, nustatyti atsakovo su sūnumi bendravimo tvarką pagal ieškovės nurodytą bendravimo tvarką. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Šalių sūnui yra tik du metai penki mėnesiai, tokio amžiaus vaikas yra prisirišęs prie mamos, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka vaiko interesų. Sūnus negali būti su atsakovu per naktį darbo dieną, todėl tvarkos 1 punktas turėtų būti keičiamas, nurodant, kad atsakovas vaiką pasiima antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. ir parveda sūnų į gyvenamąją vietą 19 val. Pažymi, kad vaikai darželyje vakarienę valgo nuo 15.30 iki 16 val., todėl bendravimo tvarka, kuria nustatyta, kad atsakovas pasiima vaiką iš darželio 16 val. neatitinka vaiko interesų;
7.2. atsakovas neturėtų vaiko pasiimti penktadieniais tiesiai iš darželio, nes sūnų nakvynei pas atsakovą reikia paruošti: sudėti drabužius, nuprausti, pavalgydinti, todėl šis punktas turi būti keičiamas, nurodant, kad atsakovas turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį, tuomet, kai ieškovė nedirba, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.;
7.3. tvarkos 8 punktas perteklinis, nes, jeigu ieškovė nevykdys nustatytos tvarkos, ji galės būti vykdoma priverstinai, be to, nėra detalizuota bei išaiškinta, ką reiškia „dalyvauti vaiko auklėjime“, todėl jį reikia naikinti; taip pat neaiškus tvarkos 9 punktas, kuriame nurodyta, kad atsakovas turi teisę dalyvauti vaiko gimtadienyje ir kitose jam skirtose šventėse;
7.4. tvarkos 10 punktas, kuriame nurodyta, kad šalys nedarys viena kitai kliūčių, tačiau prieš 10 kalendorinių dienų informuos viena kitą, išduodant leidimus, sutikimus, reikalingus sūnaus išvykimui į užsienį, yra perteklinis;
7.5. teismas nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovui tvarkos 11,12 punktuose nustatydamas skirtingą laiką , informuojant apie negalėjimą pasiimti vaiko;
7.6. tvarkos 13 punktu teismas, nustatydamas, kad ieškovė neriboja vaiko dalyvavimo atsakovo šeimos šventėse, sukūrė teisinį neapibrėžtumą, nes neaišku, kuriuo laiku tos šventės galėtų vykti;
7.7. tvarkos 14 punktu teismas, kuris nustato, kad šalys netrukdys viena kitai bendrauti su vaiku, yra nekonkretus, nes neaišku kuo turi pasireikšti trukdymas;
7.8. bendravimo tvarkos 15-16 punktuose nustatyta tvarka, kuria įpareigojama šalis derinti vaiko mokymąsi, būrelių lankymą, sukuria teisinį neapibrėžtumą bei konfliktus ateityje, be to, įpareigojimas per 30 dienų kreiptis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, jei bent viena iš šalių pakeis gyvenamąją vietą, nepagrįstai riboja šalių teises;
7.9. atsakovas ieškovės ir jos šeimos narių atžvilgiu naudoja smurtą, jam yra pritaikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas nebendrauti su ieškove, bet teismas nustatydamas bendravimo tvarką į šias aplinkybes neatsižvelgė, Tarnybos atstovai tinkamai neįvertino sąlygų, kuriose vaikas turėtų būti pas atsakovą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą A. P. prašo U. P. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. ieškovė sudaro kliūtis atsakovui bendrauti su sūnumi, tą patvirtina ir Tarnybos pateikta išvada byloje, sudaryto šalių susitarimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos geranoriškai nesilaikė;
8.2. ieškovė netinkamai elgiasi, melagingai pranešdama policijos pareigūnams, kad atsakovas pagrobė vaiką bei vaiko akivaizdoje elgėsi nemandagiai, keldama vaikui stresą;
8.3. atsakovo pateikta bendravimo tvarka yra detali, nuosekli, atitrinkanti vaiko interesus, ką patvirtina ir Tarnybos išvada;
8.4. atsakovas yra vaiką prižiūrėjęs naktį ir turi tam įgūdžių, todėl ieškovės teiginiai dėl atsakovo nemokėjimo pasirūpinti vaiku nepagrįsti;
8.5. atsakovas nėra padaręs jokių ieškovės nurodytų veikų, ikiteisminio tyrimo pradėjimas atsakovo atžvilgiu nėra susijęs su atsakovo teise bendrauti su sūnumi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant laikiną bendravimo tvarką su mažamečiu vaiku, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis, CPK 145 straipsnio 1 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
12. Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatus tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
13. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
14. Ieškovė prašo dalį teismo nutarties panaikinti, mano, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių ir, patvirtinęs bendravimą su vaiku pagal atsakovą tvarką, pažeidė vaiko interesus.
15. Apeliacinės instancijos teismas ,patikrinęs teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nustatė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje Tarnyba 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalys ketina 2020 m. lapkričio 11 d. sudaryti susitarimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Paprašius Tarnybą pateikti šalių susitarimą, buvo gautas atsakymas, kad šalys susitarimo nesudarė, tačiau dėl kai kurių klausimų šalys susitarė bei pateikė susitarimų protokolus.
16. Bylos duomenys patvirtina, jog šalių santykiai yra konfliktiški, ir, nors ieškovė teigia, kad netrukdo atsakovui bendrauti su sūnumi, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad šalys geranoriškai nesilaikė pačių sudaryto 2020 m. birželio 15 d. susitarimo dėl bendravimo tvarkos, taigi tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, todėl teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikinąją bendravimo su vaiku tvarką.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo noras pasiimti ir bendrauti su sūnumi kiekvieną savaitės pirmadienį ir trečiadienį, pasiimant vaiką iš darželio 16.00 val. ir nuvedant į darželį kitą dieną (atitinkamai antradienį arba ketvirtadienį) iki 9.00 val., neatitinka vaiko interesų. Pažymėtina, jog vaikas yra mažametis (2,6 m.), todėl vaiko paėmimas darbo dienomis su nakvyne turėtų neigiamos įtakos jo rėžimui bei, labai tikėtina, trikdytų įprastinę vaiko dienotvarkę. Spręstina, kad darbo dienomis atsakovas su sūnumi kol kas turėtų bendrauti be nakvynės, be to, atsižvelgiant ir į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad vaikas iki 16 val. vakarieniauja darželyje bei į pačių šalių sudarytus susitarimus, kuriais šalys susitarė, kad atsakovas vaiką iš darželio pasiima nuo 17 val. ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val. ir šio susitarimo laikėsi lapkričio mėnesį, teismo patvirtintos tvarkos 1 punktas dalis keistina, nustatant, jog atsakovas su vaiku bendrauja pirmadienį ir trečiadienį, pasiimant vaiką iš darželio 17 val. ir tą pačią dieną , ne vėliau kaip iki 20 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą.
18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintos tvarkos 2 punktu ir prašo nustatyti laikinąją atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrautų su nepilnamečiu sūnumi kas antrą savaitgalį, tuomet, kai ieškovė nedirba, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atsižvelgęs į šalių sudarytus susitarimus pagal kuriuos atsakovas vaiką pasiima šeštadienį 10 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val., taip pat pritariant ieškovės argumentams, kad vaiką nakvynei pas atsakovą reikia paruošti, sudėti jo daiktus, žaislus ir kt., sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės, ieškovės nurodyta bendravimo su vaiku yra optimali, todėl pirmosios instancijos teismo patvirtintos tvarkos 2 punktas keistinas pagal atsakovės skundo reikalavimus. Atsižvelgiant į ieškovės darbo ypatumus bei nesant duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų prisiderinti prie ieškovės darbo grafiko, tvarkos 2 punktas papildomas nuostata, kad atsakovo bendravimas su vaiku vyksta, atsižvelgiant į ieškovės darbo grafiką, tuomet kai atsakovė dirba.
20. Atsižvelgiant, į tai, kad pagal tvarkos nuostatas šalims nustatyti skirtingi terminai pranešti apie tvarkos pasikeitimus (negalėjimą pasiimti vaiko, vaiko renginius), spręstina, kad tvarkos 11 punktas, kuriuo atsakovas įpareigotas pranešti apie negalėjimą pasiimti vaiką nustatytu terminu prieš 4 valandas, yra per trumpas ieškovei tinkamai reaguoti į pasikeitusias aplinkybes ir persiplanuoti dienotvarkę, todėl tvarkos 11 punktas keistinas, nustatant, kad atsakovas negalėdamas sūnaus paimti šioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai pranešti U. P., ne vėliau kaip prieš 1 parą.
21. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus. Kiti ginčo šalių nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina ir tai, kad tai šiuo metu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra laikino pobūdžio, galutinė bendravimo su vaiku tvarka bus nustatyta teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus galutinį procesinį sprendimą byloje, todėl argumentus ir pasiūlymus dėl bendravimo su vaiku nustatymo tvarkos šalys turi teikti pirmosios instancijos teismui arba susitarti tarpusavyje.
22. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovo gyvenimo aplinkybės ar jo elgesys sūnaus atžvilgiu yra netinkamas, apeliantė šios grėsmės neįrodė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad dėl atsakovo bendravimo su vaiku galėtų nukentėti šalių sūnaus interesai, todėl riboti atsakovo bendravimą su vaiku nėra pagrindo.
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną atsakovo ir jo nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, netinkamai įvertino byloje įrodymus, todėl yra pagrindas apeliantės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
24. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 484 Eur advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018). Nagrinėjama nutartimi byla iš esmės nėra išnagrinėjama, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas priimant šį procesinį sprendimą yra nesprendžiamas. Bylinėjimosi išlaidų klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.
26. Ieškovė pateikdama atskirąjį skundą sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Nagrinėjamu atveju ieškovė už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių žyminio mokesčio neturėjo mokėti. Esant nustatytoms aplinkybės, ieškovei grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
ieškovės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. spalio 9 d. nutartį pakeisti, nustatant tokią laikiną atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:
„1. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienos savaitės pirmadieniais ir trečiadieniais pasiimant sūnų iš darželio nuo 17.00 val. ir tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20.00 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. Kai vaikas neina į darželį, jis pasiimamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su U. P. sutartos vietos, jeigu nesutariama kitaip.
2. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas antrą savaitgalį, atsižvelgiant į U. P. darbo grafiką, kurį U. P. įpareigojama pateikti prieš mėnesį el. paštu, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžinant sūnų į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.
3. A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) negalėdamas sūnaus A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) paimti šioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai pranešti U. P., a. k. (duomenys neskelbtini) skambučiu ar SMS trumpąja žinute tel. (duomenys neskelbtini) arba el. paštu adresu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš 1 parą“.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
G. U. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų ) žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. spalio 13 d. Mokesčio grąžinimą vykdymą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.