Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir DalytėsZlatkuvienės,

dalyvaujant pareiškėjui E. V., jo ir pareiškėjos G. V. atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Panevėžio skyriaus, atstovei J. T.,

trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei A. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. V. ir G. V. skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti 2016m. balandžio 5d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisės atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teisę į E. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0353 ha žemės, pinigais už 0,0353 ha žemės(neindeksuota vertė – 84 Eur, indeksuota vertė -134 Eur); panaikinti 2016m. balandžio 5d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisės atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teisę į G. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0359 ha žemės, pinigais už 0,0359 ha žemės(neindeksuota vertė – 86 Eur, indeksuota vertė -138 Eur);

Pareiškėjai E. V.(toliau - ir pareiškėjas), G. V.(toliau- ir pareiškėja) skunde, pareiškėjas E. V. ir pareiškėjų atstovas advokatas Algimantas Kolpertas(toliau – ir pareiškėjų atstovas)teismo posėdžiuose paaiškino, kad skundžiamais sprendimais Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos(toliau – ir atsakovas) atkūrė pareiškėjams nuosavybės teisę į jiems tenkančias žemės dalis pinigais. Pareiškėjai su tokiu nuosavybės teisių atkūrimo būdu nesutinka, nes mano, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas numato, kad valstybė atlygina piliečiams už natūra negrąžinamą nekilnojamąjį turtą, laikydamasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo. Minėto įstatymo 16 straipsnio 9 dalis numato atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdus. Pareiškėjai teigia, kad jie yra išreiškę valią gauti žemę Panevėžio mieste, todėl per prievartą jiems nuosavybės teisė į žemę negalėjo būti atkurta pinigais. Pareiškėjai pageidauja, kad jiems būtų atlyginama perduodant dar po vieną sklypą individualiai statybai ar kitą lygiavertį sklypą Panevėžio mieste ar rajone. Pareiškėjai neprieštarautų, jei nesant galimybės suteikti du sklypus, jiems lygiavertis žemės sklypas būtų perduodamas vienas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pareiškėjų atstovas, atsižvelgdamas į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pateiktus duomenis, mano, kad Panevėžio mieste yra pakankamai sklypų, suformuotų nuosavybės teisės atkūrimui, todėl nėra jokių kliūčių perduoti pareiškėjams lygiavertį žemės sklypą ar sklypus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėje byloje pareiškėjai ginčija Sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini), nesutikdami su atsakovo parinktu atlyginimo už išperkamą žemę būdu – pinigais ir nurodydami, kad toks atlyginimo už išperkamą žemę būdas prieštarauja jų valiai.

Bylos duomenimis(A. G. nuosavybės teisių į žemę, miškus vandens telkinius atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje dokumentų bylos (toliau – ir NTAB)nustatyta, kad pareiškėjas E. V. 2001m. gruodžio 17d. teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pirkimo – pardavimo sutarties ir 2001m. gruodžio 28d. susitarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo pagrindu iš R. A. G. įgijo teisę atkurti nuosavybės teisę į buvusios savininkės A. G. Panevėžio mieste turėtos žemės dalį- 1,21994 ha ploto žemės(NTAB (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja G. V. 2001m. gruodžio 28d. teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš to paties pretendento R. A. G.įgijo teisę atkurti nuosavybės teisę į buvusios savininkės A. G. Panevėžio mieste turėtos žemės dalį - į 0,2502 ha ploto žemės (NTAB (duomenys neskelbtini)).

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo(toliau - ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias pareiškėjų sudarytų notariškai patvirtintų sutarčių su R. A. G. metu, iki 2001m. gruodžio 31d. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai turėjo teisę notariškai patvirtintomis sutartimis perleisti teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims. Byloje nustatyta, kad R. A. G. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės - jo senelės A. G. Panevėžio mieste nuosavybės teise valdytą žemę, tai yra į 1,47014 ha ploto žemės dalį (NBAT (duomenys neskelbtini)).Todėl pareiškėjai teisėtai įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į jų pretenduojamą nekilnojamąjį turtą.

Bylos duomenys patvirtina ir byloje dėl to nėra ginčo, kad žemė, į kurią atkurti nuosavybės teises įgijo pareiškėjai, iki 1995 metų birželio 1d. buvo Panevėžio miestui nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje bei kad ji yra priskirta valstybės išperkamai žemei(NTAB (duomenys neskelbtini)).R. A. G. nebuvo pareiškęs savo valios dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo.

2001m. gruodžio 18d. prašyme pareiškėjas E. V. išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo būdo. Jis prašė perduoti neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Panevėžyje ir likusią žemę -Panevėžio mieste(NTAB (duomenys neskelbtini)). 2001m. gruodžio 28d. prašymu pareiškėja G. V.išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo būdo. Ji prašė grąžinti žemę (duomenys neskelbtini), likusią žemę-Panevėžio miesto centre(NTAB (duomenys neskelbtini)).

2002m. vasario 17d. Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas parengė Išvadą dėl nuosavybės teisių į Panevėžio mieste turėtą žemę atkūrimo E. V. dėl perdavimo neatlygintinai nuosavybėn naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Panevėžyje. 2002m. vasario 12d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui E. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,0953 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Panevėžyje(NTAB (duomenys neskelbtini)). 2002m. balandžio 25d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai G. V. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,0502 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Panevėžyje (NTAB (duomenys neskelbtini)).Pagal pareiškėjo E. V. 2004m. kovo 8d. prašymą, Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2004m. kovo 16d. parengė išvadą dėl 0,9246 ha žemės išpirkimo vertybiniais popieriais (akcijomis)(NTAB (duomenys neskelbtini)). 2004m. kovo 22d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui E. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,9246ha žemės, atlyginant vertybiniais popieriais(akcijomis)(NTAB (duomenys neskelbtini)). 2014m. lapkričio 26d. Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į nuo 2014m. lapkričio 1d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10,16 ir 21 straipsnių pataisas, pareiškėjams buvo pasiūlyta pakeisti valią ir už valstybės išperkamą buvusios savininkės A. G. Panevėžio mieste valdytą žemę prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Pareiškėjai pateikė prašymus pakeisti valią ir kiekvienam už 10 arų žemės atlyginti lygiaverčiu miško plotu Vilniaus rajone Juodšilių seniūnijoje, Juodšilių kadastro vietovėje. 2014m. gruodžio 5d. Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjas priėmė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvadą (duomenys neskelbtini) dėl lygiaverčių miško sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn atitinkamai pareiškėjui E. V. ir G. V. Vilniaus rajone Juodšilių kadastrinėje vietovėje. Minėtos išvados išsiųstos į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių(NTAB (duomenys neskelbtini)). Taip pat pareiškėjai eilės tvarka buvo pakviesti į 2015m. lapkričio 23d. vykusį Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdį, kuriame kiekvienas pasirinko po žemės sklypą. Pareiškėjui E. V. nuosavybės teisė į žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują jo pasirinktą 0,0647 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Panevėžyje buvo atkurta 2015m. gruodžio 23d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai G. V. nuosavybės teisė į žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują jos pasirinktą 0,0641 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Panevėžyje buvo atkurtos Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (NTAB (duomenys neskelbtini)). Į likusią pareiškėjams negrąžintos žemės dalį nuosavybės teisės buvo atkurtos atlyginant pinigais: E. V. nuosavybės teisė į 0,0353 ha atkurta Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu (toliau – ir Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), o G. V. nuosavybės teisė į 0,0359ha žemės atkurta 2016m. balandžio 5d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr.. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Piliečių teisė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo Atkūrimo įstatyme įtvirtinta nuo 2002 m. balandžio 19 d., kai įsigaliojo 2002 m. balandžio 2 d. Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-832. Įsigaliojus šiam įstatymui Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2002 m. liepos 1 d. gali pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, ir iki 2003 m. sausio 1 d. valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose turėtą žemę, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.Nuo 2002 m. spalio 25 d. įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 redakcija) buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Taigi, pareiškėjai turėjo teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo arba pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo. Vėliau po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti pareiškėjų prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo sukurti besąlyginės teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises bet kokiu kitu pareiškėjų nurodytu būdu, išskyrus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kai piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 m. birželio 1 d. galėjo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais, kuria pareiškėjai nepasinaudojo, ir Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, kai piliečiai iki 2015m. kovo 1d. galėjo pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo už miestams priskirtose teritorijose esančią žemę ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu mišku iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. Šia galimybe pareiškėjai pasinaudojo. Teismas neatsižvelgia į tai, kad 2012m. gruodžio 11d. prašyme atsakovui pareiškėjas E. V. buvo išreiškęs valią tuo atveju, jei jam nebus pasiūlyti kiti nauji sklypai, atkurti nuosavybės teises buvusios žemės ribose(NBTA (duomenys neskelbtini)), kadangi Atkūrimo įstatymas nenumatė galimybės keisti valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo. Taip pat pareiškėjai nebegali prašyti perduoti neatlygintinai jų nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą Panevėžio rajone, kaip nurodė pareiškėjų atstovas teismo posėdyje.

Jau minėta, kad pareiškėjai savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškė 2001m. gruodžio 18d. ir 2001m. gruodžio 28d. prašymuose, kuriuose prašė atkurti nuosavybės teises kiekvienam jų perduodant jų naudojamus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, likusią žemę - E. V. prašė perduoti Panevėžio mieste, o G. V. Panevėžio miesto centre. Iš prašymų turinio nustatyta, kad pareiškėjai nebuvo išreiškę valios atkurti nuosavybės teisių į žemę natūra, o pasirinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą, numatytą Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte, į likusią žemę pareiškėjas E. V. prašė atkurti nuosavybes teises ją perduodant Panevėžio mieste, o G. V. – Panevėžio miesto centre. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjams buvo perduoti neatlygintinai jų naudojami žemės sklypai (duomenys neskelbtini). Jau minėta, kad pareiškėjui už 0,9246 ha žemės buvo atlyginta vertybiniais popieriais, pagal nuo 2014m. lapkričio 1d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10,16 ir 21 straipsnių pataisas, pareiškėjams buvo priimtos išvados dėl atlyginimo už žemę, kiekvienam už 10 arų žemės, lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje; 2015 metų gruodį abiem pareiškėjams buvo perduoti neatlygintinai nuosavybėn jų pasirinkti nauji sklypai Panevėžio mieste. Už likusią negrąžintos žemės dalį pareiškėjai pageidauja gauti naujus sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai arba lygiaverčius sklypus, jie sutinka gauti vieną iš minėtų sklypų bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Atkūrimo įstatymo5 straipsnio 2 dalies 1 - 3 punktuose numatyti būdai, kuriais yra atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, iki 1995m.birželio 1d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Pagal Atkūrimo įstatymo5 straipsnio 2 dalies 2 punktą nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai. (daržui, sodui ir kt.), išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnį kaip 0,3 ha kituose miestuose. Šių perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naudojamų žemės sklypų plotu yra atitinkamai mažinamas grąžinamos natūra ar išperkamos žemės plotas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai pasirinko tokį nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir toks nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdas pareiškėjams buvo taikytas.

Be to, Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis numatė, kad jeigu piliečio turėtas žemės sklypas buvo ne mažiau kaip 0,04 ha didesnis už dabar jo naudojamą žemės sklypą, jam pagal galimybę papildomai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas ne mažesnis kaip 0,04 ha žemės sklypas individualiai statybai bei kitai paskirčiai. Bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis už Vyriausybės nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą.Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998m. liepos 23d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ patvirtintus Savivaldybių nustatomus naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestuose, dydžius, Panevėžio mieste numatomo perduoti žemės sklypo dydis yra nuo 0,04 ha iki 0,2 ha. Taigi, pagal paminėto Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas minimalus neatlygintinai perduodamo nuosavybėn naujo žemės sklypo Panevėžio mieste plotas – 0,04 ha, o maksimalus – 0,2 ha. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui E. V. perduoto neatlygintinai nuosavybėn 0,0953 ha ploto naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Panevėžyje ir 0,0647 ha ploto naujo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Panevėžyje bendras plotas yra 0,16 ha, o pareiškėjai G. V. perduoto neatlygintinai nuosavybėn 0,0502ha ploto naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Panevėžyje ir 0,0641 ha ploto naujo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Panevėžyje bendras plotas yra 0,1143 ha. Abiem pareiškėjams kartu perduotų neatlygintinai nuosavybėnjų naudojamų ir naujų žemės sklypų plotas yra 0,2743 ha ir 0,0743 ha ploto dalimi viršija bendrą Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatytą maksimalų plotą, kuris Panevėžio mieste yra 0,2 ha. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad neatsižvelgiant į piliečių , kurie pagal sutartį dėl teisės perleidimo įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, skaičių,šios teisės jiems atkuriamos tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kaip jos būtų atkuriamos šių teisių perleidėjui. Minėta teisės normos nuostata galiojo ir tuomet, kai pareiškėjai sudarė notariškai patvirtintas sutartis dėl teisių atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės A. G. žemę. Ši teisės normos nuostata yra imperatyvi ir dėl to, kad pretendentas atkurti nuosavybės teisę į savo senelės A. G. žemę R. A. G. atkūrimo teisę perleido dviem asmenims, šie asmenys negalėjo įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo perleidėjas. Atkuriant pareiškėjams nuosavybės teises taikomos tokios pat sąlygos ir tvarka, kaip jos būtų taikomos R. A. G., kuriam negalėjo būti perduodamas neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo sklypo ir naujo žemės sklypo plotas, viršijantis Vyriausybės nustatytą plotą Panevėžio mieste. Taigi, R. A. G. teises perėmę abu pareiškėjai bendrai minėtu būdu negalėjo įgytididesnio kaip 0,2 ha žemės ploto Panevėžio mieste.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytasšiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Atsižvelgiant į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje numatytus ribojimus, konstatuotina, jog pareiškėjų siekis, kad jiems Panevėžio miesto centre ar kitose Panevėžio miesto vietose būtų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai ar sklypas, yra nepagrįstas ir dėl aukščiau aptarto teisinio reguliavimo šiuo būdu nėra galimybių atkurti pareiškėjams nuosavybės teisių ir atlyginti už nekilnojamąjį turtą jų pageidaujamu ir prašymuose išreikštu būdu. Todėl daroma išvada, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, Sprendimai Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais pareiškėjams nuosavybės teisės į likusią neatkurtą žemės sklypo dalį atkurtos atlyginant pinigais, yra teisėti ir pagrįsti. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai nekelia ginčo dėl to, kad skundžiamuose sprendimuose jiems būtų neteisingai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos nuostatas, apskaičiuota atlyginimo pinigais suma.

Atsižvelgiant į pasakytą, pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Skundą atmetus, nėra pagrindo priteisti pareiškėjų patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016m. liepos 1d.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.