- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- AS-223-629/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00151-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- A. M. H. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. H. M. (A. M. H. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. H. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. M. H. M. su skundu, įvardytu prašymu, kreipėsi į teismą ir prašė peržiūrėti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad iš esmės nesutinka su ginčijamo sprendimo dalimi, kurioje jam buvo uždrausta vienerius metus kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Manė, kad tam nebuvo pagrįstų priežasčių.
A. M. H. M. akcentavo, kad atsakovo 2020 m. sausio 3 d. sprendimas Nr. (15/4-1)3I-1 turėjo neigiamos įtakos jo verslui Lietuvoje. Nurodė, kad į Lietuvą atvyko prieš 6 mėnesius ir susidūrė su didelėmis problemomis dėl lietuvių kalbos. Be to, pareiškėju visą laiką buvo siekiama pasinaudoti. Pažymėjo, kad jam priklauso du namai, žemės sklypas bei parduotuvės ir A. M. H. M. yra pasirengęs vykdyti verslą Lietuvoje bei turi tam reikiamus dokumentus, tačiau visos problemos kilo dėl išverstų dokumentų nesupratimo ir nepakankamų lietuvių kalbos žinių. Pareiškėjas nurodė, kad mokėjo visus mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, o susidariusią skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos grąžino. Pažymėjo, kad į (duomenys neskelbtini) negali grįžti dėl ten jam gresiančios mirties bausmės, kuri yra nesąžiningo teismo proceso pasekmė. A. M. H. M. akcentavo, kad yra vienintelis asmuo, turintis leidimą valdyti turimą turtą ir bendrovę, yra bendrovės direktorius bei savininkas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo jam keliamus reikalavimus, 2020 m. sausio 22 d. nutartimi A. M. H. M. nustatė terminą iki 2020 m. vasario 6 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti 30 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus arba motyvuotą bei įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nurodyti, ar pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, o jeigu pageidauja žodinio bylos nagrinėjimo – pateikti informaciją apie poreikį užtikrinti vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje ir aiškiai nurodyti konkrečios užsienio kalbos vertimo poreikį. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad per nutartyje nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir jam grąžintas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjo A. M. H. M. skundą laikė nepaduotu.
Teismas pažymėjo, kad 2020 m. sausio 22 d. nutartis, kurioje buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjui buvo išsiųsta skunde nurodytu korespondencijos siuntimo adresu (uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), tačiau siunta 2020 m. vasario 10 d. grįžo teismui, kadangi pareiškėjas jos per siuntos saugojimo pašte terminą neatsiėmė. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 76 straipsnio 1 dalimi, teismas padarė išvadą, kad A. M. H. M. siunta buvo įteikta. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, teismas pažymėjo, kad proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pareiškėjas, kreipęsis į teismą su skundu, privalo domėtis bylos eiga.
Atsižvelgęs į tai, kad A. M. H. M. per nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, jo skundą laikė nepaduotu. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta kelio jam pakartotinai įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą su Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkančiu skundu.
III.
Pareiškėjas A. M. H. M. rašte, kurį pirmosios instancijos teismas laikė atskiruoju skundu, nurodo, kad nesutinka su teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi. Pažymi, kad teismo nutarties negavo, kadangi nurodytu adresu negyvena, o gyvena kitu adresu: (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. M. H. M. skundas buvo laikomas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.
Pažymėtina, kad pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą, skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytas pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnyje yra nurodytos neapmokestinamų skundų (prašymų, pareiškimų) kategorijos, o to paties įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo skundas nepriklauso neapmokestinamų skundų kategorijai, tačiau teikdamas skundą teismui, A. M. H. M. žyminio mokesčio nesumokėjo ir motyvuoto bei įrodymais pagrįsto prašymo jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nepateikė. Be to, skunde nebuvo nurodytas pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. sausio 22 d. nutartimi A. M. H. M. nustatė terminą iki 2020 m. vasario 6 d. skundo trūkumams pašalinti. Ši nutartis 2020 m. sausio 22 d. pareiškėjui buvo išsiųstas jo skunde nurodytu adresu.
Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog proceso dalyviai privalo pranešti teismui apie savo adreso, elektroninio pašto adreso, telefono, fakso numerių ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresų pasikeitimą bylos proceso metu. Jeigu tokio pranešimo nėra, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu (elektroninio pašto ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresu) arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų ar būtų pakeitęs savo buveinę (elektroninio pašto ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresą). Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta nuostata turi būti taikoma ir kitiems teismo siunčiamiems dokumentams. Administracinėje byloje nebuvo jokių duomenų, kad pareiškėjas apie adreso pasikeitimą iki 2020 m. sausio 22 d. informavo teismą, todėl 2020 m. sausio 22 d. nutartis jam pagrįstai buvo siunčiama skunde nurodytu adresu ir pagrįstai buvo laikoma įteikta. Kadangi A. M. H. M. teismo apie pasikeitusį gyvenamosios vietos ar kitą korespondencijos įteikimo adresą neinformavo, paduoto skundo priėmimu nesidomėjo ir per nustatytą terminą pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi pagrįstai jo skundą laikė nepaduotu.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, nustatydamas pareiškėjo skundo trūkumus (t. y. įpareigodamas A. M. H. M. sumokėti žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą bei įrodymais pagrįstą prašymą jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleisti ir nurodyti pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka), sudarė pareiškėjui galimybę pasinaudoti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta teise per nustatyta laiką pašalinti skundo trūkumus. Atkreiptinas dėmesys, kad teikdamas atskirąjį skundą, pareiškėjas prie jo pridėjo skundą, kuriame prašė vykstant teismo procesui, užtikrinti jam vertimą į (duomenys neskelbtini), ir tai turėtų būti laikoma pareiškėjo pageidavimo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka pareiškimu, tačiau žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento ar motyvuoto prašymo atleisti jį nuo šio mokesčio sumokėjimo A. M. H. M. net teikdamas atskirąjį skundą nepateikė.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti. Prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo A. M. H. M. atskirasis skundas atmetamas.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nutartis skundą laikyti nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui, pašalinus skundo trūkumus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka pakartotinai kreiptis į teismą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. M. H. M. (A. M. H. M.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.