Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis rašytinio proceso tvarka susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Inetos Žilinskienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje V. M., asmens (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė

V. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui – tėvui F. M., būtent: 2016 m. kovo 3 d. apie 12.40 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia sugriebė nukentėjusiajam F. M. už kaklo, nugriovė jį ant lovos ir užgulęs savo kūnu jį smaugė, po ko ne mažiau penkių kartų ranka sudavė nukentėjusiajam F. M. į veido sritį ir ausis, bei sugriebęs už ausų jas tampė, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam F. M. fizinį skausmą.

V. M. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, įrodyta šiais įrodymais:

1) V. M. visišku prisipažinimu. Apklaustas papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. kovo 8 d. V. M. paaiškino, kad kaltu prisipažįsta. Kadangi įvykio metu buvo girtas, todėl nelabai gerai prisimena visas įvykio aplinkybes. Pergalvojo 2016 m. kovo 3 d. įvykio aplinkybes, pasikalbėjo su tėvais ir suprato, kad dėl šio nusikaltimo jis yra kaltas. Iki šio įvykio porą savaičių sirgo gripu, vartojo antibiotikus, daug įvairių vaistų. 2016 m. kovo 3 d. jautėsi nelabai gerai, dar nevisiškai pasveikęs, tačiau ryte nuėjo į parduotuvę ir nusipirko degtinės butelį, 200 ml talpos. Parsinešęs į namus, pats vienas išgėrė degtinę. Namuose tuo metu buvo tėvas, o mama buvo kažkur išėjusi. Nuo išgertos degtinės jautėsi girtas. Prisimena, kad su tėvu pradėjo žodžiu konfliktuoti. Šie konfliktai tarp jo ir tėvo būna dažni. Ankščiau ne kartą yra žodžiu konfliktavę. Tėvas, kaip visada, priekaištauja jam dėl alkoholio, o jam tai nepatinka. Mano, kad konfliktuojant galėjo kalbėti pakeltu tonu, koliotis, net pagrasinti. Žino, kad apsistumdė su tėvu koridoriuje ir kažkaip atsirado jo kambaryje. Mano, kad stumdantis galėjo sugriebti tėvui už kaklo ir jį spausti, smaugti. Prisimena, kad kažkaip su tėvu buvo nugriuvę ant lovos, grindų. Gal besistumdant kur nors abu užkliuvo ir todėl nugriuvo. Mano, kad galėjo suduoti ranka tėvui per veidą ir ausis, net nubraižyti veidą, ausis. Nelabai gerai visus šiuos įvykius prisimena, mano, kad tam įtakos turėjo alkoholis ir prieš tai vartoti vaistai dėl ligos. Kas toliau vyko tarp jo ir tėvo, neprisimenu. Po to matė, kad tėvų kambaryje ant grindų yra nukritęs televizorius, kaip tai atsitiko, negali pasakyti. Mano, kad stumdantis su tėvu, ir sugriebus tėvui už kaklo tikrai galėjo jam grasinti ir pasakyti, kad jį pasmaugsiu. Po jo tokių išsakytų žodžių, tėvas tikrai galėjo išgąsti. Negali pasakyti, ar būtų tikrai įvykdęs savo grasinimus, nes tuo metu nelabai savęs kontroliavo, buvo girtas, supykęs dėl tėvo priekaištų. Sekantį momentą prisimena, kad į namus grįžo mama. Kas iškvietė policiją, nežino. Šio konflikto metu kažkur susitrenkė pirštą, mano, kad tai galėjo įvykti stumdantis su tėvu. Pirmos apklausos metu davė melagingus parodymus, tiesiog nenorėjo prisipažinti, ką padarė. Jokios beisbolo lazdos pas juos namuose nėra ir įvykio metu tėvas jo nesužalojo. Supranta, kad savo veiksmais įvykdė nusikaltimus, dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Atsiprašė savo tėvo, jis jam atleido, jie susitaikė. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas butu užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (45-46 b.l.);

2) nukentėjusiojo F. M. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu F. M. parodė, kad nuo 1955 metų gyvena Lietuvoje. Lietuviškai supranta, kalba ir skaito. Rašo sunkiai, su klaidomis. Sūnus V. M. persikraustė pas juos gyventi prieš dešimt metų. Po to su žmona leido jam deklaruoti gyvenamąją vietą jų namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tarpusavio santykiai su sūnumi yra blogi, pastoviai konfliktuoja dėl to, kad jis vartoja alkoholį. 2016 m. kovo 3 d., iš ryto sūnus išėjo iš namų. Prieš pietus iš namų su reikalais išėjo žmona. Namuose liko vienas. Apie 12 val. į namus grįžo sūnus, matėsi, kad yra girtas. Kadangi sūnus būdamas girtas yra agresyvus, neprognozuojamas, nutarė eiti į savo kambarį, kad nepapulti sūnui į akis. Tik spėjo įeiti į kambarį, kai jam iš paskos atėjo sūnus. Jis su koja atidarė duris, nes jos nebuvo pilnai uždarytos. Nieko sūnui nesakė, nes bijo jam ką nors sakyti, kai jis yra girtas. Tik įėjęs į kambarį, sūnus pradėjo šūkauti, koliotis, grasinti, kad reikia jį ir žmoną išvežti į durnyną. Priėjo prie stalo, ant kurio buvo padėtas televizorius. Po televizoriumi buvo paklota staltiesė. Sūnus patraukė už staltiesės ir kartu su ją nuvertė ant grindų televizorių. Tada tuoj pat priėjo prie jo ir sugriebė viena ranka jam už kaklo. Taip sugriebęs parvertė jį į lovą. Nuo pargriovimo fizinio skausmo nepajuto. Nugriuvo į lovą ant nugaros. Sūnus savo kūnu prispaudė jį lovoje. Prispaudęs savo kūnų, sūnus toliau smaugė. Smaugdamas pradėjo grasinti sakydamas: „na dabar tai tave tikrai pasmaugsiu“. Jam trūko oro, duso, labai skaudėjo kaklas, buvo sukeltas fizinis skausmas. Taip smaugdamas sūnus su ranka ar kumščiu, negali tiksliai pasakyti kuom, pradėjo jam duoti smūgius per veidą, ausis, tampė už ausų. Kiek smūgių sudavė sūnus, tiksliai pasakyti negali, tačiau jų galėjo būti ne mažiau penkių. Dėl suduotų smūgių per veidą, tampymo už ausų atsirado paraudimai, buvo sukeltas fizinis skausmas. Po to pastebėjo, kad ties kairiąją ausimi yra nubraižyta, bėga kraujas. Mano, kad sūnus duodamas smūgius ir tampydamas už ausų galėjo su nagu nubraižyti, todėl bėgo kraujas. Dėl nubraižymo skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Po to, pats kažkaip sutelkė jėgas ir numetė sūnų nuo savęs. Jeigu sūnus nebūtu nugriuvęs nuo jo ant grindų, tai tikriausiai būtu jį pasmaugęs. Labai išsigando dėl sūnaus veiksmų ir mano, kad jo išsakyti grasinimai apie pasmaugimą buvo realūs ir galėjo būti įvykdyti, nes jis taip sakydamas jį smaugė. Kai sūnus nugriuvo ant grindų, jis spėjo atsikelti iš lovos ir išeiti iš kambario. Užsidarė tualete ir paskambino žmonai. Kai į namus grįžo žmona, ji pranešė apie šį įvykį į bendrąjį pagalbos centrą. Atvykus policijos pareigūnams, sūnus buvo sulaikytas. Dėl patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nebuvo nuvykęs. Turtinė žala nepadaryta, nes nei durys, nei televizorius nesugadinti. Civilinio ieškinio nereiškia. Papildomos apklausos metu, nukentėjusysis F. M. parodė, kad po įvykio bendravo su sūnumi, jie išsiaiškino tarpusavio santykius. Sūnus pripažino savo kaltę, jo atsiprašė ir nuoširdžiai gailisi. Sūnui atleido ir pretenzijų neturi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (25-26, 29 b.l.);

3) liudytojos V. M. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodė, kad 2016 m. kovo 3 d., apie 12 val., išėjo į parduotuvę. Namuose liko sūnus V. M. ir sutuoktinis F. M.. Dar būnant namuose matė, kad sūnus yra truputi išgėręs alkoholio, jautėsi kvapas. Nežino, iš kur sūnus gavo alkoholio. Jokių konfliktų, kol ji buvo namuose, nebuvo. Kai išėjo iš namų, vyras buvo sveikas, nesužalotas. Būnant parduotuvėje paskambino vyras ir pasakė „pareik namo, skubiai pareik“. Iš balso suprato, kad kažkas atsitiko namuose, nes vyras kalbėjo susijaudinęs. Telefonu vyras nieko daugiau nepasakė. Suprato, kad vyras sukonfliktavo su sūnumi. Tarp jų dažnai būna žodiniai konfliktai, tačiau sūnus niekada nėra mušęs tėvo. Vyras yra senyvo amžiaus žmogus, ir jis mano, kad namuose viskas turi vykti pagal jį. O sūnui tai nepatinka. Be to, sūnus dažnai vartoja alkoholį, parsiveda į namus nepažįstamų asmenų. Vyras dažnai priekaištauja sūnui dėl to, todėl jie ir konfliktuoja. Kai grįžo į namus, sūnus buvo savo kambaryje, vyras jų kambaryje. Pamatė, kad jų kambaryje, ant grindų nuverstas televizorius. Paklausė vyro, kas atsitiko. Vyras papasakojo, kad susipyko su sūnumi, jis jį pradėjo smaugti, parvertė ant lovos, sudavė per veidą, ausis. Pastebėjo ant vyro veido, ties kaire ausimi, nubrėžimą, bėgo kraujas. Apžiūrėjo kaklą, veidą, tačiau jokių kraujosruvų, paraudimų pas vyrą nepastebėjo. Vyras buvo susijaudinęs, išsigandęs, pasakė, kad kai sūnus jį smaugė, pagrasino, kad pasmaugs. Paklausė sūnaus, kas atsitiko, tačiau jis nieko nepasakojo. Sūnus vaikštinėjo koridoriuje ir vis nerimo, kalbėjo pakeltu tonu, pradėjo koliotis. Jam liepė nusiraminti, pasakė, kad iškvies policiją. Sūnus pasakė, kad gali kviesti ir pavadino ją beprote, dar kažką sakė, visko gerai neprisimena. Tada paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad sūnus puldinėja ant tėvų, yra agresyvus, daužo daiktus. Jai būnant namuose, sūnus nei jos, nei tėvo nemušė, nestumdė. Šio įvykio metu ji fiziškai nenukentėjo. Ją sūnus tik koliojo, pavadino beprote, tačiau dėl to jokio fizinio skausmo nepatyrė. Negali paaiškinti, kodėl sūnus taip pasielgė su savo tėvu, mano, kad dėl to įtakos turėjo alkoholis (31-32 b.l.)

4) 2016-03-03 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas F. M. pranešimas apie jo atžvilgiu sūnaus V. M. padarytą nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo apklausa apie įvykio aplinkybes, užfiksuota įvykio vietos, esančios bute, adresu (duomenys neskelbtini), kambario apžiūra (3-8 b.l.);

5) Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad 2016 m. kovo 3 d. 12.53 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi V. M. pranešė, kad neblaivus sūnus viską daužo namuose, yra agresyvus, puola tėvus. Nepilnamečių nėra, GMP nereikalinga, praneša mama (15 b.l.);

6) 2016 m. kovo 3 d. Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vado V. L. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės bei pažymėta vieta ant F. M. kūno, kurioje matosi akivaizdus sužalojimas (10-13 b.l.);

7) asmens blaivumo nustatymo testu, kuriame užfiksuota, kad 2016 m. kovo 3 d. 13.05 val. V. M. nustatytos 2,22 promilės girtumo (34 b.l.).

V. M. tiesiogine tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – tėvui, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. V. M. suvokė, kad smurtauja prieš savo tėvą, numatė, kad dėl smurtinių veiksmų sukels savo tėvui fizinį skausmą, ir to siekė.

V. M. buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent 2016 m. kovo 3 d. apie 12.40 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia sugriebęs savo artimam giminaičiui – tėvui F. M. už kaklo, nugriovęs ant lovos, užgulęs savo kūnu, jį smaugdamas, išsakydamas grasinančius žodžius „na dabar tai tave tikrai pasmaugsiu“, toliau stipriai laikydamas tėvui už kaklo ir jį smaugdamas, tyčia ne mažiau penkių kartų, ranka sudavė nukentėjusiajam F. M. į veido sritį ir ausis, bei sugriebęs už ausų jas tampė, kas sukėlė nukentėjusiajam F. M. pakankamą pagrindą matyti, kad grasinimas jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą gali būti įvykdytas.

Grasinamojo pobūdžio žodžiai ir veiksmai, išsakyti V. M. patenka į nusikaltimo, už kurį V. M. nuteisiamas, sudėtį. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos tiesioginis objektas – nukentėjusiojo sveikata. Fakultatyvusis BK 140 straipsnio 2 dalies objektas – psichinė sveikata, nukentėjusiojo apsauga nuo grasinimų. Teismas konstatuoja, kad grasinamojo pobūdžio žodžiai ir veiksmai, kurie lydi smurtinio pobūdžio veiksmus, patenka į BK 140 straipsnio 2 dalį, todėl kaip atskira nusikalstama veika neinkriminuotini.

Grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą nusikalstamos veikos sudėčiai būtina kaltinamojo tiesioginė tyčia. Kaltinamasis turi suvokti, kad grasina nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, be to, turi suvokti, kad grasinimų realumą suvokia nukentėjusysis. V. M. veikoje nebuvo tyčios grasinti nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą. Kaltinamojo tiesioginė tyčia grasinti nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą negali būti grindžiama tik kaltinamojo žodžiais ar veiksmais (stumdantis galėjo sugriebti tėvui už kaklo). Kaltinamojo tyčios grasinti nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą nebuvimą rodo visas kontekstas, įvykio aplinkybės, o būtent tai, kad V. M., kaip pats teigė buvo neblaivus, ir jis nelabai prisimena visų įvykio aplinkybių. V. M. nesuvokė, kad nukentėjusysis suvokia grasinimus kaip realius, o įvykio aplinkybės rodo, kad V. M. savo išsakytus grasinimus suprato kaip artimų žmonių barnį, konfliktą. Tai patvirtina nukentėjusiojo ir jo žmonos parodymai, kad sūnus su tėvu dažnai nesutardavo, konfliktuodavo žodžiais, ypač dėl sūnaus vartojamo alkoholio.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus bei nustatytas aplinkybes, kaltinamajam V. M. nutraukia baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

1. Užbaigti procesą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-10451-16 teismo baudžiamuoju įsakymu.

2. Pripažinti V. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei remiantis BK 48 str. 3 d., 6 d. 1 p., 7 d., įpareigoti V. M. per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

3. Pripažinti V. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei remiantis BK 48 str. 3 d., 6 d. 1 p., 7 d., įpareigoti V. M. per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

3. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei remiantis BK 48 str. 3 d., 6 d. 1 p., 7 d., įpareigoti V. M. per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

4. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), siūlomą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei remiantis BK 48 str. 3 d., 6 d. 1 p., 7 d., įpareigoti V. M. per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

5. Vadovaujantis BK 72² straipsniu V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 4 (keturių) mėnesių terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

6. Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., V. M. į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. kovo 3 d. 13 val. 10 min., iki 2016 m. kovo 4 d. 13 val. 21 min., ir laikyti, kad jis yra atlikęs 2 laisvės apribojimo bausmės dienas.

7. V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

V. M. neprieštaravo prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, paskirtais įpareigojimais (61-63 b. l.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. M., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, būdamas neteistas (50 b. l.), baustas administracine tvarka (58-59 b. l.). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam V. M. skirtina prokurorės siūloma bausmė – laisvės apribojimas, skiriant atitinkamus įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį ir šalinti nusikaltimo padarymo priežastis – girtavimą.

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis V. M. smurtinę nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį (tėvą), bei siekdamas užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių terminą.

Kadangi V. M. kaltę pripažino, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas V. M. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2016 m. kovo 4 d. (1 para) (35, 36-37 b. l.) ir laikytina, kad V. M. yra atlikęs 2 laisvės apribojimo dienas.

V. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (47-48 b. l.) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 421 straipsniu, 424 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė

V. M. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi V. M. skirti įpareigojimus:

- per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., išskyrus, jei namie nebūnama dėl darbo;

- per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, V. M. į atliktą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2016 m. kovo 4 d. (1 parą) ir V. M. laikyti atlikusiu dalį bausmės – 2 laisvės apribojimo dienas.

Bausmės pradžią V. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nutraukti baudžiamąjį procesą V. M., nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

V. M. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Išaiškinti V. M., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.