Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1216-656/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-04-18
Bylos Nr.: 2A-1216-656/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-24027-2013-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Aldona Tilindienė
Ieškovas: BUAB „LT Ranga“
Atsakovas: UAB „Merko statyba“, Kolegija

Kategorijos

52.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2A-1216-656/2014Proceso Nr. 2-68-3-24027-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 52.1., 52.3.;121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Aldonos Tilindienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „LT Ranga“, bankroto administratorius UAB „Tigesta“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo UAB „Merko statyba“,

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo priteisti 32 686,33 Lt skolą ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4975-12) UAB „LT Ranga“ iškelta bankroto byla administratoriumi paskiriant UAB „Tigesta“. Atsakovas UAB „Merko statyba“ su UAB „Žaresta“ (dabar - BUAB „LT Ranga“) 2010-11-19 sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 6117B-W0011 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas turėjo atlikti statybos darbus objekte Secondary civil CCGP Project in Lithuanian Power Plant (9LPP). Pagal Sutarties2011-02-22 Papildymą Nr. l Sutarties kaina su PVM sudaro 52 9957,38Lt, o darbų pabaiga 2011-04-15. Ieškovo bankroto administratorius, vykdydamas LR įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 23 p. nuostatą, patikrino sandorius bei įgaliotam asmeniui perduotus ieškovo buhalterinės atskaitomybės dokumentus ir nustatė, kad atsakovas UAB „Merko statyba“ už paslaugas pagal sutartį yra skolingas ieškovui. Visi tarpiniai atliktų darbų aktai buvo pasirašyti ir tai liudija, kad už visus atliktus darbus, išskyrus 32 686,33 Lt atsakovo sulaikytą sumą, sumokėta. Atsakovas netinkamai aiškina Sutarties nuostatas dėl sulaikymo teisės.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog rangos sutartimi ieškovas įsipareigojo ne tik atlikti sutartus statybos darbus, bet ir prisiėmė eilę kitų įsipareigojimų, kurių tinkamas atlikimas yra prielaida reikalauti sumokėti visą sutartimi šalių sutartą kainą. Šalių sutarta Sutarties kaina atspindi ieškovo prisiimtų įsipareigojimų visumą, nes atsakovui yra svarbu ne tik atliekami darbai ir jų kiekis, bet ir kita su atliktais darbais gaunama nauda (tinkamai parengta išpildomoji dokumentacija, atliktų darbų aktai, garantiniai įsipareigojimai, jų realizavimo galimybės). Šalys, be darbų atlikimo papildomai susitardamos dėl konkrečių garantinio laikotarpio užtikrinimo priemonių, atitinkamai nustatė ir Sutarties kainą, nes ieškovas, žinodamas apie savo pareigą pateikti draudimo bendrovės garantiją, išpildomąją dokumentaciją, jų kaštus įskaičiuoja į savo pasiūlymo kainą ir tai atsispindi galutinėje Sutarties kainoje. Faktinė Sutarties kaina, atsižvelgiant į šalių pasirašytos statybos rangos Sutarties papildymą Nr.2 bei ieškovo atliktų darbų kiekį , yra 653.726, 67 Lt, o atsakovas sulaikė 32.686,33 Lt, t.y. lygiai 5 proc.; todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai naudojosi Sutarties bendrosios dalies 9.7 punkte numatyta pinigų sulaikymo teise. Ieškovas, būdamas atsakingas už tinkamą visų darbų atlikimą (įskaitant visos su darbais susijusios dokumentacijos parengimą ir perdavimą), darbų iki galo neatliko, Galutinio perdavimo akto neparengė ir darbų atsakovui neperdavė, todėl ieškovas neįgijo teisės į visų pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų apmokėjimą. Sutartiesbendrosios dalies 9.10 punkte numatytas juridinis faktas, dėl kurio Sutartieskaina mažėja 5 procentais, įvyko 2012-09-04, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai naudojasi CK 6.58 str. numatytomis teisėmis.

II. Teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas ginčija sulaikytos 5 procentų dydžio sumos nuo darbų kainos, kas sudaro 32 686,33 Lt dydžio sumą, pagrindą ir teigia, jog atsakovas netinkamai aiškino šalių pasirašytos Sutartiessąlygas ir be teisėto pagrindo negrąžina ieškovui sulaikytos skolos už atliktus darbus sumos. Teismas nurodė, kad rangovas privalo darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas atlikti laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiškia, kad darbai turi atitikti Sutartiessąlygas, statybos rangos Sutartiesatveju – norminių statybos dokumentų reikalavimus. Šalys sutartyje susitarė, kad sulaikytų sumų grąžinimas siejamas su Galutinio perdavimo akto pasirašymu bei įsipareigojimo pateikti garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimą įvykdymu. Vadinasi, atsakovo prievolė sumokėti sulaikytas pagal sutartį sumas atsiranda tik po to, kai ieškovas įvykdo savo priešpriešines prievoles pagal sutartį: atlieka visus įsipareigojimus, reikalingus Galutinio perdavimo akto pasirašymui bei pateikia garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimą. Ši mokėtinų sumų sulaikymo teisė yra savarankiška ir negali būti sutapatinama su garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo priemonės alternatyva, nes šių savarankiškų teisių pradžios ir pabaigos terminai yra skirtingi, jos turi skirtingus pagrindus prasidėti ar pasibaigti bei jų realizavimo tvarka irgi skiriasi. Kaip buvo numatyta Sutarties bendrosios dalies 8.5 punkte - ieškovas privalėjo garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimą pateikti per 14 dienų nuo Galutinio perdavimo akto pasirašymo. Atsakovas, turėjęs pareigą įvykdyti prievolę pirmas, ją įvykdė apmokėdamas 95 procentus atliktų darbų kainos, todėl ieškovas savo ruožtu taip pat turėjo vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus ir perduoti atsakovui išpildomosios dokumentacijos grafinę dalį, pateikti garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimą. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad šalių pasirašytas skolų suderinimo aktas nereiškia, kad atsakovas pripažino sulaikytą 5 procentų dydžio nuo visos Sutartieskainos sumą kaip jo nesumokėtą skolą už ieškovo rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą. Sistemiškai aiškinant užsakovo mokėtinų sumų sulaikymo teisę, sulaikymo sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju. Nagrinėjamo ginčo atveju užsakovo ir rangovo pasirašytoje sutartyje buvo sulygta, kad tais atvejais, kai užsakovas yra pasinaudojęs teise sulaikyti 5 procentų dydžio rangovui mokėtiną sumą, o rangovui yra keliama bankroto byla, teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo rangovui priėmimas yra juridinis faktas, kuriam įvykus Sutarties kaina be atskiro šalių susitarimo yra sumažinama Sutarties pecialiosios dalies 7.2 punkte nurodyta suma, kas konkrečiu ginčo atveju sudaro 5 procentus ir yra lygi 32 868,33 Lt. Vadinasi, užsakovas (atsakovas) ir rangovas (ieškovas) sutartyje buvo numatę prevencinę sąlygą, pagal kurią iš esmės rangovas įsipareigojo užsakovui savo statybų verslo veiklą vykdyti taip, kad būtų išvengta bankroto ar restruktūrizavimo, kadangi rangovo bankroto ar restruktūrizavimo atveju neabejotinai apsunkinamas rangos Sutarties tęstinių įsipareigojimų, tokių kaip garantinė priežiūra ir kt., vykdymas. Teismas konstatavo, kad atsakovas teisėtai pasinaudojo savigynos priemonėmis - prievolės vykdymo sustabdymu. Pagal CK 6.46 str. 2 d. skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. CK 6.58 str. l d. taip pat nustatyta, kad jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jo neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ir vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Pagal CK 6.58 str. 3 d., jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją įvykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma; kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Ieškovas savo prievolių, prisiimtų statybos rangos sutartimi pilna apimtimi tinkamai neįvykdė (neparengė ir neperdavė išpildomosios dokumentacijos, neparengė Galutinio perdavimo akto, nepateikė garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo), nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo. Ieškovas savo prievolę turėjo įvykdyti pirmiau nei atsakovas, o ieškovo ir atsakovo priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą, todėl konstatuotina, kad atsakovas teisėtai pasinaudojo savigynos priemonėmis ir bendrą Sutarties kainą, mokėtiną rangovui, sumažino sulaikyta 5 procentų dydžio suma. Aplinkybė, kad užsakovas, tikėtina, siekdamas nevilkinti tolesnių galutinio objekto statybos darbų ir nepažeisti tretiesiems asmenims prisiimtų įsipareigojimų, savo iniciatyva sprendė trūkstamų dokumentų pateikimo klausimą, nelemia, jog ieškovas savaime buvo atleistas nuo ieškovo ir rangovo pasirašytoje statybos rangos sutartyje prisiimtų kitų, tiesiogiai susijusių su konkrečiais statybos darbais, įsipareigojimų vykdymo. Aplinkybė, kad atsakovas priėmė tarpinius darbus ir yra pasirašytas statybos užbaigimo aktas, neįrodo, jog visi rangovo atlikti darbai buvo padaryti tinkamai, visi reikalingi dokumentai pateikti. Statybos užbaigimo aktas, neįrodo, kad ieškovas pateikė trūkstamą dokumentaciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai vadovavosi Sutarties Bendrosios dalies 9.7 punktu, pagal kurį sulaikyta suma rangovui turi būti sumokėta per tris dienas nuo rangovo įsipareigojimų, nurodytų Sutarties Bendrosios dalies 8.5 punkte įvykdymo. Teismas nesiremdamas jokia konkrečia Sutarties nuostata nepagrįstai nusprendė kad sulaikytų pinigų grąžinimas siejamas su galutinio akto perdavimo pasirašymu ir įsipareigojimo pateikti garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimų įvykdymu. Sutarties Bendrosios dalies 8.5. punkto sąlygos įvykdytos ir to nepaneigė pirmosios instancijos teismas. Apeliantas įvykdė Bendrosios dalies 8.5 punkte numatytą savo sutartinę prievolę, t.y. pateikė Sutarties sąlygas atitinkančią garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo garantiją. Sutarties Bendrosios dalies 9.7 punktas nenumato, kaip teigė teismas, kad sulaikyta suma grąžinama, kai rangovas atlieka visus įsipareigojimus reikalingus Galutinio perdavimo akto pasirašymui bei pateikia garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimą.Iki ieškovo kreipimosi į teismą, atsakovas 2013-02-21 rašte ieškovui nurodė, kad 32686,33 Lt sumą sulaikė vadovaujantis Sutarties Bendrosios dalies 7.2 punktu. Sulaikymo teise naudojosi, nes nebuvo pateikta garantinio laikotarpio užtikrinimo garantija, tačiau, pradėjus bylą nagrinėti teisme, atsakovas nurodė, kad nesinaudojo sutartyje numatyta sulaikymo teise, kaip garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo priemone.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bankroto bylos iškėlimo ieškovui faktas sudarė galimybę atsakovui pasinaudoti Sutarties 9.10 punkte numatytomis teisėmis. Tačiau Vilniaus miesto apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui įsiteisėjo nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-20 nutarties priėmimo, o skolinis atsakovo įsipareigojimas grąžinti pinigus atsirado dar 2011 m. Atsakovas piktybiškai sulaikė pinigus iki kol ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Teismas netyrė aplinkybių, kad ieškovas neparengė ir neperdavė išpildomosios dokumentacijos.Atsakovas pažeidė CK 6.58 str. nustatytas savigynos taikymo nuostatas, nes ieškovo sutartimi prisiimti įsipareigojimai turėjo būti įvykdyti nuo 2011-04-15, o užsakovas sugalvojo taikyti savigynos priemonę nuo 2013-02-07 – praėjus beveik dviem metams. Statybos objektas dar 2012-10-15 priduotas valstybinei komisijai. Atsakovas neapsisprendė, ar jis skolos nemoka vadovaudamasis Sutarties Bendrosios dalies 9.7 punkte numatyta sulaikymo teise, ar atsakovas naudojasi CK 6.58 str. nustatyto savigynos instituto teise. Nepagrindė, kad 32686,33 Lt suma sudaro faktinius nuostolius.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Piniginių sumų sulaikymas pagal Sutarties Bendrosios dalies 9.7 punktą ir piniginių sumų sulaikymas kaip garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo priemonė (Sutarties Specialiosios dalies 7.2 b punktas) yra dvi savarankiškos atsakovo teisių gynimo priemonės, kurios yra įgyvendinamos skirtingais Sutarties vykdymo etapais, skirtos užtikrinti skirtingus apelianto įsipareigojimus; šių priemonių pradžios ir pabaigos terminai yra skirtingi ir susiję taip, kad antroji (t.y. numatytoji Sutarties Specialiosios dalies 7.2 b) punkte) negali prasidėti kol nepasibaigė pirmoji (t.y. numatytoji Sutarties Bendrosios dalies 9.7 punkte).Sutarties Bendrosios dalies 9.7 punkte numatyta atsakovo teisė pasibaigtų, kai apeliantas išpildytų atitinkamas Bendrosios dalies 9.7 b) punkto ii) papunkčio sąlygas, t.y. po Galutinio akto be išlygų pasirašymo pateiktų garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo priemonę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 9.7 b) punktas numato, kad turi būti išpildytos abi sąlygos, t.y. ir pasirašytas Galutinis perdavimo aktas, ir pateikta garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo priemonė.Apeliantas sulaikytą pagal Bendrosios dalies 9.7 punktą sumą nepagrįstai traktuoja kaip Bendrosios dalies 8.5 punkte numatyto įsipareigojimo įvykdymą. Garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo priemonę galima pateikti tik po to, kai yra pasirašomas Galutinis perdavimo aktas (Sutarties Bendrosios dalies 8.5 punktas), kuris yra siejamas ir garantinio laikotarpio pradžia (Sutarties Specialiosios dalies 7.1 punktas); - Pinigų sulaikymas kaip garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo alternatyva (Sutarties Specialiosios dalies 7.2 b) punktas) yra siejama būtent su apelianto pasirinkimu. Šis pasirinkimas turi būti objektyviai išreikštas ir apie tai informuotas atsakovas (informavimo būdus ir priemones reglamentuoja Sutarties Bendrosios dalies 13 straipsnio nuostatos). Bet apeliantas niekada nėra pranešęs atsakovui, kad jis pasirinko ir/ar pateikė vieną ar kitą prievolių užtikrinimo priemonę - tai rodo, kad apeliantas niekada pats nemanė kad yra įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus tiek, kad galėtų pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo priemonę.Viso objekto statybos darbų užbaigimo aktas pasirašytas 2012-10-15. Visas objektas yra itin sudėtingas ir brangus, kainavęs 1,3 milijardo litų. Apelianto atliktų darbų dalis yra itin maža, todėl viso objekto statybos darbų užbaigimo aktas pasirašytas 2012-10-15 negali patvirtinti 2011 metais atsakovo atliktų darbų tinkamumo. Apeliantas neatliko visų darbų (neatliktų darbų likutis – 16101,16 Lt), neparengė ir nepateikė Galutinio perdavimo akto, todėl atsakovas darbus užbaigė ir išpildomąją dokumentaciją parengė savo jėgomis.

Motyvuojamoji dalis

I IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas šalių 2010-11-19 sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 6117B-W0011 aiškina vadovaudamasis CK 6.193 str. išdėstytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, Sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. 2 d. ir 5 d.). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad piniginių sumų sulaikymas pagal Sutarties bendrosios dalies 9.7 punktą ir piniginių sumų sulaikymas, numatytas Sutarties specialiosios dalies 7.2 b punkte yra garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo priemonė, t.y. dvi savarankiškos atsakovo teisių gynimo priemonės, kurios yra įgyvendinamos skirtingais Sutarties vykdymo etapais. Antrosios priemonės, numatytos Sutarties Specialiosios dalies 7.2 b) punkte, galiojimas negali prasidėti kol nepasibaigė pirmoji priemonė numatyta Bendrosios dalies 9.7 punkte. Sutarties vykdymo metu šalys nuosekliai ir naudojosi Sutarties Bendrosios dalies 9.7 punkte numatyta priemone, t.y. nuo kiekvienos apmokamos sąskaitos sulaikinėjo po 5 procentus apmokamos sumos, kol susidarė visa sulaikyta 32686,33 Lt suma; susirašinėjime su ieškovu atsakovas akcentavo, kad naudojasi būtent Bendrosios dalies 9.7 punkte nustatyta teise. Sutarties Bendrosios dalies 9.7 punkte numatyta atsakovo teisė pasibaigtų, kai atsakovas įvykdytų Bendrosios dalies 9.7 b) punkto ii) papunkčio sąlygas, t.y. po Galutinio akto be išlygų pasirašymo pateiktų garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo priemonę. Bendrosios dalies 9.7 b) punktas numato, kad turi būti išpildytos abi sąlygos, t.y. ir pasirašytas Galutinis perdavimo aktas, ir pateikta garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo priemonė.

Apeliantas sulaikytą pagal Bendrosios dalies 9.7 punktą sumą nepagrįstai traktuoja kaip Bendrosios 8.5 punkte numatyto įsipareigojimo įvykdymą. Besąlyginė pirmo pareikalavimo garantinio laikotarpio įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo garantija turi būti užtikrinamas būtent statybos darbų garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymas, o neprasidėjus garantiniam laikotarpiui nebūtų galimybės ja pasinaudoti, taip pat nebūtų galima nustatyti pateiktinos priemonės galiojimo termino. Garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo priemonę galima pateikti tik po to, kai yra pasirašomas Galutinis perdavimo aktas (Sutarties Bendrosios dalies 8.5 punktas), kuris yra siejamas ir garantinio laikotarpio pradžia (Sutarties Bendrosios dalies 7.1 punktas). Pinigų sulaikymas kaip garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo alternatyva banko arba nurodytų draudimo bendrovių garantijoms (Sutarties Specialiosios dalies 7.2 b) punktas) yra siejama būtent su apelianto pasirinkimu. Ieškovas turėjo pranešti, kurią garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo alternatyvą renkasi pagal Sutarties Bendrosios dalies 13 straipsnio nuostatos. Byloje nustatyta, kad ieškovas (apeliantas) niekada nėra pranešęs atsakovui, kad jis pasirinko ir/ar pateikė vieną ar kitą prievolių užtikrinimo priemonę. Toks apelianto elgesys patvirtina, kad apeliantas niekada pats nemanė kad yra įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus tiek, kad galėtų pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo priemonę. Apeliantas savo 2013 m. gegužės 23 d. pranešime atsakovui nurodė, kad „... tikėtina Užsakovas (t.y. Atsakovas) taikė Statybos rangos SutartiesNr. 6117B-W0011 specialios dalies 7.2. punkto (b) papunktį ir kaip garantiją sulaikė mokėtiną Rangovui (t.y. Apeliantui) sumą...“ (b.l.54-55). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas pranešimo dėl užtikrinimo būdo pasirinkimo neteikė ir tikėjosi kad atsakovas „taikė“ Specialiosios dalies 7.2 b) punkto nuostatą.

Teisėjų kolegija, taip pat atsižvelgia į šalių sudarytos Sutarties nuostatų, dėl kurių aiškinimo vykstą ginčas, tikslą. Ieškovas atliko tik dalį atsakovo statomo didelio objekto darbų. Akivaizdu, kad atsakovas, būdamas ieškovo darbų užsakovu siekė, kad ieškovas siekė ir atsakovas neturėjo pagrindo manyti kitaip, kad darbų rezultato kokybės garantija turi įsigalioti po viso objekto užbaigimo ir pridavimo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad apeliantas darbus pagal sutartį turėjo pabaigti iki 2011.04.15 d. Apeliantas paskutinius darbus pagal Sutartį perdavė 2011.06.23 (b.l.60), ir liko neatlikęs dalies darbų (likutis pagal aktą - 16.101,16 Lt) (b.l.60-61). Viso objekto Statybos užbaigimo aktas jokiu būdu negali patvirtinti apelianto atliktų darbų tinkamumo 2011 metais. Sutarties Bendrosios dalies 2.1.3, 6.2, 6.11 punktus Galutinį aktą parengti ir pateikti atsakovui privalėjo apeliantas. Apeliantas neneigia, kad jis neparengė ir nepateikė Galutinio perdavimo akto, nors privalėjo tai padaryti, tačiau apeliaciniame skunde tik deklaratyviai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, kad ieškovas neparengė ir neperdavė išpildomosios dokumentacijos. Pats ieškovas neįrodinėjo aplinkybių apie tinkamą savo įsipareigojimų įvykdymą.

Apeliacinio skundo argumentas, kad užsakovas (atsakovas) sugalvojo taikyti savigynos priemonę nuo 2013-02-07, nepagrįstas. Ieškovas nepaneigė teismo posėdžio metu duotų atsakovo paaiškinimų, kad trūkstamus apelianto neatliktus darbus ir nepateiktą išpildomąją dokumentaciją sutvarkė savo jėgomis, siekdamas išvengti darbų ir dokumentų rengimo uždelsimo, galinčio įtakoti viso objekto statybą ir atitinkamai atsakovo atsakomybę prieš generalinį objekto rangovą. LR CK 6.698 str. 2 d. numato, kad „garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos“; LR Statybos įstatymo 36 str. 1 d. numato, kad garantinis terminas skaičiuojamas nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos. Preziumuojama, kad darbų kokybės garantija taikoma darbų rezultato sudėtinėms dalims (CK 6.664 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, statybos darbai turi būti užbaigti ir perduoti kaip visuma, ir tik nuo tokio perdavimo gali būti pradėtas skaičiuoti garantinis terminas. Sutarties Objekto statyba buvo užbaigta 2012-10-15, ką patvirtina statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-00- 121015-00362 (b.l.96-98). Nurodytų aplinkybių visuma lemia tai, kad ieškovo atliktų darbų kokybės garantijos laikotarpis prasidėjo 2012-10-15, todėl tik nuo šio momento prasidėjo Sutarties Specialiosios dalies 7.2 b) punkte nustatytos Sutarties vykdymo garantijos priemonių taikumo laikotarpis. Šalių pasirašytoje sutartyje buvo sulygta, kad tais atvejais, kai užsakovas yra pasinaudojęs teise sulaikyti 5 procentų dydžio rangovui mokėtiną sumą, o rangovui yra keliama bankroto byla, teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo rangovui priėmimas yra juridinis faktas, kuriam įvykus Sutarties kaina be atskiro šalių susitarimo yra sumažinama Sutarties specialiosios dalies 7.2 punkte nurodyta suma, kuri sudaro 5 procentus ir yra lygi 32 868,33 Lt (b.l.28). Vadinasi, užsakovas (atsakovas) ir rangovas (ieškovas) sutartyje buvo numatę prevencinę sąlygą, pagal kurią iš esmės rangovas įsipareigojo užsakovui savo statybų verslo veiklą vykdyti taip, kad būtų išvengta bankroto ar restruktūrizavimo. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad rangovo bankroto ar restruktūrizavimo iškėlimo atveju iš esmės apsunkinamas rangos Sutarties tęstinių įsipareigojimų, tokių kaip kelis metus trunkanti garantinė priežiūra ir kt., vykdymas, kas kelia prielaidą, todėl rangovo bankroto ar restruktūrizavimo atveju būtų pažeidžiami teisėti užsakovo lūkesčiai, kilę dėl pirminių statybos rangos sutartyje sulygtų sąlygų įgyvendinimo. Akivaizdu, kad rangovas, kuriam iškelta bankroto byla, negalės pateikti banko ar draudimo bendrovės garantijų arba pats suteikti garantinės priežiūros paslaugas, todėl užsakovo elgesys sulaikant garantijos dydį atitinkančią pinigų sumą yra pagrįstas sąžiningos verslo praktikos požiūriu. Duomenų, kad ieškovo bankroto byla bus užbaigta taikos sutartimi ir ieškovas tęs įprastą veiklą, nėra.

Be to, pagal CK 6.46 str. 2 d. skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Andrius IgnotasKolegijos teisėjos Asta RadzevičienėAldona Tilindienė