Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, bedarbis, neregistruotas darbo biržoje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) , išsilavinimas 7 klasės , nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. ir 129 str. 2d. 6 ir 9 p., 181 str. 3d.;

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nuo 2015 m. spalio 5d. dirba UAB „ D“ staklininku , deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsilavinimas aukštesnysis, išsituokęs, teistas 2012 m. sausio 26 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. šešių mėnesių trukmės viešaisiais darbais, įpareigojant neatlygintinai dirbti trisdešimt valandų per mėnesį visuomenės labui,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. ir 129 str. 2d. 6 p.;

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, bedarbė, neregistruota darbo biržoje, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); turi profesinį išsilavinimą, išsituokusi , neteista.

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. ir 129 str. 2d. 6 p.;

Kaltinamieji A. V., V. P. ir A. M., veikdami bendrininkų grupėje , būdami apsvaigę nuo alkoholio, konflikto su V. Z. metu , jį kankinant , nesunkiai jį sužalojo V. Z., tai padarė sekančiomis aplinkybėmis :

2014 m. rugsėjo 18 d. laikotarpyje nuo 15:30 val. iki 18:30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), A. V. tyčia sudavė V. Z. į galvą tuščiu alaus buteliu, dėl ko V. Z. pargriuvo ant grindų ir prarado sąmonę, V. P. , A. V. ir A. M. tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 60 smūgių (kiekvienas ne mažiau 20 smūgių) į įvairias kūno vietas, po to V. P., liepiama A. V., numovė V. Z. kelnes, o A. V. surišo virve nukentėjusiajam kojas bei sudavė gulinčiam ant grindų V. Z. ne mažiau 4 kartų koja sudavė iš viršaus į kairę ranką, po to V. P. du kartus verdančiu vandeniu apipylė V. Z. kairę koją, tada A. M. ir A. V. kojomis sudavė ne mažiau 20 smūgių gulinčiam V. Z. į įvairias kūno vietas (kiekvienas ne mažiau 10 smūgių), grasindami jį nužudyti . Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. V. benzininio pjūklo grandinę uždėjo V. Z. ant kaklo ir grasindamas nužudyti jį smaugė bei grasino nupjauti galvą, po ko tyčiodamasis atlaisvino benzininio pjūklo grandinę bei su žiūronus 3 kartus sudavė V. Z. per galvą. A. M. V. Z. bandant pabėgti iš namo, rankomis paėmė nukentėjusįjį už pečių, atitempė atgal į kambarį ir V. P. , A. M. bei A. V. bendrai sudavė ne mažiau 15 smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais savo veiksmais tyčiodamiesi, kankinant padarė nukentėjusiajam V. Z. muštinę žaizdą pakaušio dešinėje pusėje bei dešinėje momeninėje srityse, dešinio antakio srityje, kairiame žande, dešiniame dilbyje, kraujosruva kairės akies junginėje, daugybines poodines kraujosruvas galvoje bei veide, kairio viršutinio žandikaulio vidinės ir viršutinės sienelių lūžius, kairės VI, VII ir X šonkaulių lūžius su oro susikaupimu abiejose krūtinplėvės ertmėse, tarpuplautyje bei krūtinės ląstos ir kaklo minkštuosiuose audiniuose, kairės kojos II-III laipsnio nudegimais, tuo jį kankinant jam padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamųjų A. V., A. M. , V. P. kaltė, padarius teismo nustatytą nusikalstamą veiką yra pilnai įrodyta pačių kaltinamųjų paaiškinimais , nukentėjusiojo V. Z., liudytojų parodymais , teismo medicinos specialisto išvada, kitais byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamasis A. V. , teisminio nagrinėjimo metu pilnai prisipažinęs dėl V. Z. sumušimo, jam padarytų sužalojimų parodymų , paaiškino, kad įvykio dieną jis buvo truputį išgėręs, kai jam būnant savo namuose , paskambino nukentėjusysis Z. ir pasakė, kad atvažiuos į svečius su draugu. Po kurio laiko Z. su draugu J. atvažiavo, tuo metu jis kaip tik ėjo su užkurtu pjūklu ėjo iš namų į kiemą pjauti malkų. Z. su J. užėjo į namo vidų , P. buvo kambaryje ir šlavė grindis. Jis paprašęs J. cigaretės, o Z., kad šis atidarytų langą. Z., atidarinėjant langą, iš kojos spyrė P. į nosį , dėl ko ji su šluota nuvirto ant grindų. Jis , apie tai, kad Z. sudavė P., pasakė M., kuris tuo metu miegojo. Z. nuėjęs į saloną, kur miegojo M. , trenkė jam, tada jis- V. susistumdė su Z.. Stumdantis su Z. , J. puolė jį, norėjo jam trenkti. Jis- V. pastūmė Z., jam pasakė, kad nenori su juo muštis, bet Z. puolė jį, tada jis jam trenkė buteliu per galvą. Z. vėl puolė jį, tada jis antrą kartą trenkė per galvą , puolant Z. trečią kartą, jis vėl jam sudavė buteliu, tada butelis sudužo. Z. pašoko ir vėl puolė jį, tada jis jį nutvėręs nuvedę į koridoriuką , kur kabėjo žiūronai, jais jis kartą ar du trenkė Z. , išgirdęs, kad atbėga J., dar kartą žiūronais trenkė Z.. J. pradarius duris ir užsimojus jam trenkti , jis spėjo atsitraukti ir pirmas jam sudavė į kaktą . Atsidarius durims į rūsį, Z. pradėjo kristi į rūsį, bet jis spėjo jį nutverti ir užtraukti į viršų. Buvo nutempęs Z. saloną, kur jį apipylė šaltu vandeniu, nes jo galva buvo kruvina . Po to jis P. liepė pilti karštą vandenį Z. ant tos kojos, kuria jis jai spyrė, ką ji ir padarė virdulyje užvirtu vandeniu. Z. tyčia spyrus į spintelę, kur stovėjo televizorius, kuris nukrito ant grindų, kur buvo palietas vanduo, , jis labai susinervino ir liepė P. numauti Z. kelnes , ką ji ir padarė. M. ant jo apsinuoginusio užmetė patalynę , kad apsiklotų. Z. bandė pusnuogis išbėgti į lauką , bijodamas, kad jis nepaimtų kokio metalinio daikto ir jam nesuduotų, jis nutvėrė išbėgantį Z. , jį kaire ranka prispaudė ir privedęs prie skardinių durų jo galvą trenkė į tas duris , apie du kartus spyrė jam į šonkaulius , pora kartų delnu sudavė ir nutempė į kambarį. Atėjus kaimynui Šimkui, paprašė, kad šis surištų Z., kad jis neišdaužytų kambaryje buvusių daiktų, ką jie abu su Šimkumi ir padarė, virve surišo Z. kojas. Įvykio metu buvo labai susinervinęs, ne viską gerai prisimena, bet pamena, kad Z. peiliu nedūręs. M. su P. meluoja. Buvo vienu metu uždėjęs grandinę Z. ant kaklo, bet norėjo jį tik pagąsdinti , jo pasmaugti nenorėjo. Sriubos ant Z. nepylė, nebent puodas nukrito ant žemės.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. V. apklaustas kaip įtariamasis paaiškino ,kad jis pripažįsta, kad mušė V. Z., bet mušė ne jis vienas, jam padėjo A. M.. Jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pas jį atėjo V. Z. ir G. J.. Pas jį namuose dar buvo V. P., A. M. ir S. S.. V. Z. atsinešė sidro. Vienu momentu V. įspyrė V. P. ir ji nugriuvo. Jis paklausė, kodėl muša jo draugę. V. Z. „įjungė durnių“ ir sakė, kad nieko nedarė. Jis nuėjo į kitą kambarį pasakyti A. M., kad muša jo žmoną. Vėliau pamatė, kad ir A. M. veidas kruvinas. V. Z. bandė šokti ant jo- V. . Jis jį stumdė ir iš delno smūgiavo jam į veidą. V. nukrito ir nuslydo apie 2 m. Atsikėlus, jis jam sakė gulti, šis neklausė. Tada jis Z. du kartus tuščiu buteliu (nuo D-light) sudavė į galvą, bet jis vis tiek jo neklausė ir toliau kėlėsi. Tada trečią kartą buteliu davė jam į galvą, net butelis sudužo. Po šio smūgio jis paėmė V. Z. už kojos ir tempė. Šis atsikėlė koridoriuje ir bandė ant jo šokti. Tada jis vėl gulintį V. Z. spardė, bet kiek kartų nežino. Paskui jį „užkniso“ mušti rankomis, tada koridoriuje kabėjusiais žiūronais sudavė V. Z. du kartus per galvą. Šis gulėjo. G. J. bandė šokti ant jo- V. , bet jis jam sudavė delnu ir pastarasis su visais lango rėmais iššoko į lauką. Tada jis-A. V. pamatė, kaip vienu momentu pradėjo V. Z. keltis ir atsitrenkė į rūsio duris, kurios neišlaikė ir V. Z. pradėjo kristi žemyn į rūsį, bet jis jį pagavo ant trečio laipto ir nutempė jį į saloną. Jis paprašė V. P., kad nueitų vandens atgaivinti V. Z.. Jis V. Z. paguldė šalia lovos. V. P. atnešus vandens, jis užpylė ant V. kibirą vandens ir jis atsigavo. Tada jis nuavė V. Z. batus. Po to jis- A. V. pasakė, kad nuimtų visus rūbus ir paliko V. Z. tik su glaudėmis. Prie lovos stovėjo spintelė ir ant jos televizorius. V. tiesė koją ir nuo spintelės nukrito televizorius ant grindų. Jis supykęs, kad V. Z. nuvertė televizorių, užšoko ant V. Z. kairės kojos, nes su ja buvo nuvertęs televizorių. Paklausus A. M., kuria koja jam spyrė V. Z. ir šiam atsakius, kad kaire, liepė V. P. užkaisti vandens išsivirti kavos. A. M. pradėjo lėtai pilti vandenį ant kairės kojos kelio. Jis tuo tarpu užpylė puodą su sriuba V. Z. ant galvos. Po to vėl jie užpylė vandens ant Z. . Jis- A. V. , paėmęs didelį peilį, storą, didelę morką, priėjęs prie Z. , paklausė ar nori jis gyventi ar ne, ir peilį įsmeigė šalia kojos. V. Z. paprašius duoti cigaretę, jis jam su ta morka sudavė per barzdą. Po to jis benzininio pjūklo grandine apvyniojo V. kaklą ir prispaudė. Po kiek laiko V. Z. atsigavo ir išbėgo į lauką. Jis iš paskos jį pagavo, prismaugė rankomis ir atsitempė į kambarį. Jis laikė V. Z. po pažastimi ir atbulas sudavė į duris, kad atjungtų. V. Z. nukrito ir jis su delnais pradėjo daužyti jam per veidą. Kiek kartų davė negali pasakyti. Po to dar pradėjo iš pado daužyti V. Z. į šonkaulius, nes buvo „užsivedęs“. V. Z. V. P. sudavė kelis smūgius delnu. Mušė dar jį ir A. M.. Po to V. Z. jie nutempė į saloną. A. M. pasakius , kad atvažiavo „mentai“, jis jam užrakinti duris. Tada rado virvę ir surišo V. Z. kojas, rankų nespėjo surišti. Policininkai įlipo per langą. Policininkų jis neįsileido dėl to, kad nebuvo baigtas reikalas. V. Z. daugiau nebus jo kieme. Jeigu ateis, jis jį iš karto paėmęs peilį užvers. (t. 2, b.l. 17)

Kaltinamasis A. V., papildomai apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad mušė V. Z., bet jo nužudyti nenorėjo. Jis V. Z. norėjo tik pamokyti, kad svetimuose namuose negalima daryti tvarkos. Jis tikrai V. Z. norėjo tik sumušti. Jis neneigia, kad mušė V. Z. rankomis, kojomis. Jis prisipažįsta, kad sudavė alaus butelių per galvą, sudavė žiūronais per galvą. Pripažįsta, kad smaugė su benzininio pjūklo grandine. (t. 2, b.l. 19)

Kaltinamasis A. V., ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad nematė ir negali pasakyti, ar A. M. mušė V. Z.. Ar V. P. mušė V. Z., irgi nežino ir nematė. Jis neliepė V. P. pilti ant V. Z. verdantį vandenį, bei nematė, kad ji piltų. Jis V. Z. tris kartus sudavė su buteliu per galvą, tris kartus sudavė su žiūronais per galvą, du ar tris kartus sudavė iš kojos į pilvą, ir dar vieną kartą sudavė koja per ranką, kai V. Z. nuvertė televizorių. Daugiau V. Z. nemušė. Jis jokiu peiliu V. Z. negrasino, peilio rankose net nelaikė ir tikrai rankos V. Z. nepjaustė. Todėl jis nežino ir pirmą kartą girdi apie kažkokį peilį. Jis V. Z. jokių pinigų neskolino ir pats nesiskolino. Piniginių reikalų su V. Z. nesprendė ir pinigų iš jo nereikalavo. Taip pat negirdėjo, kad pinigus iš V. Z. reikalautų V. P. ar A. M.. Apie 50000 Lt sumą girdi pirmą kartą. Jis apie tai su V. Z. nekalbėjo ir nežino apie kokius pinigus eina kalba. Taip pat nereikalavo, kad V. Z. perrašytų namą jo vardu. Jis nesupranta, kodėl V. Z. jį apkalbinėja, nes jis tikrai jo užmušti nenorėjo, o tiesiog gynė savo draugus, žmoną, savo turtą. Jeigu būtų norėjęs užmušti V. Z., būtų tikrai užmušęs. Kas užrakino namuose duris, jis tikrai nežino. Policininkus į namus jis leido, nes jie užėjo pro langą. Dėl suduotų smūgių V. Z., jis tikrai gailisi. (t. 2, b.l. 21-25)

Kaltinamasis A. V. , ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis, jog jis sudavė su alaus buteliu V. Z. per galvą, su tuo sutinka, tačiau tai buvo ne tyčinis sudavimas, o jis gynėsi nuo V. Z.. Sutinka, kad V. Z. pargriuvo, tačiau jis nebuvo praradęs sąmonės. Jis V. Z. sudavė apie 5 smūgius - 3 smūgius su koja ir 2 su ranka (tiksliau delnu ). Ar mušė V. P. ir A. M., jis nematė. Jis pasakė V. P., kad ji nuimtų V. Z. kelnės, nes jos buvo šlapios, nes prieš tai jis apipylė V. Z. šaltu vandeniu. Gulinčiam ant grindų V. Z. sudavė ne 4 kartus, o 1 kartą su koja iš viršaus į ranką, nes prieš tai V. Z. sudaužė televizorių. V. P. užpylė verdantį vandenį ant V. Z. kojos. Jis V. Z. nespardė ir tikrai negrasino nužudyti. Dėl benzininio pjūklo grandinės prismaugimo ir sudavimo su žiūronais 3 kartus sutinka. Dėl rankos pjovimo, tai tikrai tai ne tiesa, nes rankos nepjovė, nes neturėjo peilio. Po to, kai V. Z. bandė pabėgti, jis sugriebė jam už kaklo ir taip V. Z. sulaikė. V. Z. nužudyti tikrai nenorėjo, norėjo tik apginti savo draugus ir šeimą. (t. 2, b.l. 28-30)

2014 m. spalio 16d. parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis A. V. patvirtino savo parodymus, įvykio vieta nurodydamas gyv. namą, esantį (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje jis patvirtino fiziškai smurtavęs prieš V. Z.: sudavęs jam buteliu, žiūronais per galvą, sudavęs daug smūgių per veidą, spardęs jį, apliejęs šaltu vandeniu, kiti kaltinamieji apliejo V. Z. karštu vandeniu, jis pats apliejęs jį sriubos puodu, smaugęs jį (t. 2, b.l. 34-35, 36-44)

Kaltinamasis A. M. teisminio nagrinėjimo metu prisipažino kaltu padaręs teismo nustatytą nusikalstamą veiką , apie tai jis paaiškino , kad 2014 m. rugsėjo 18d. įvykio dieną jis su drauge V. P. truputį išgėrė, po to abu nuėjo į svečius pas A. V.. Gėrė alų, kai atvažiavo Z. su draugu , tada visi pasėdėjo, išgėrė. Po kurio tai laiko, jis lauke pamatė V. P. kruvinu veidu, šalia jos stovėjo Z., kurį nuo V. P. stūmė V.. Jis priėjęs pasilenkė prie V. P., Z. jam keliu du kartus trenkė į veidą , tada jis Z. trenkė tris kartus į krūtinę ir spyrė vieną kartą , už tai, kad jis jam sudavė. Namo kambaryje V. kelis kartus įspyrė Z.. P. pylė ant Z. karštą vandenį, nes V. jai liepė pilti karštą vandenį ant tos kojos, į kurią spyrė Z.. Taip pat V. apipylė Z. šaltu vandeniu. Z. nukritus nuo kėdės, kliuvo į spintelę, ant kurios stovėjo televizorius , dėl ko televizorius nukrito ant grindų, kur buvo prilieta vandens. V. truputį gąsdino peiliu Z., bet nieko juo nepadarė, peilį jo prašymu atidavė jam. V. spyrė Z. kojomis į galvą, taip pat sudavė kumščiu. Kai ant Z. pylė karštą vandenį , jis buvo be kelnių, nes V. liepus, kelnes jam buvo numovusi P.. P. pylė karštą vandenį ant Z. gal du kartus, taip pat matė, kaip ji spyrė Z. į koją. V. Z. trenkė šluota, taip pat sudavė su žiūronais per galvą ir pečius. Z. po smūgių buvo kruvinas. Vienu tarpu jis- M. buvo išėjęs į lauką, grįžtant susidūrė su Z., kuris nugriuvo , jį vijosi V. , pasivijęs įspyrė du kartus ir jo- M. prašė padėti surišti Z. kojas virve ir padėti partempti Z. į kambarį. Mušimo metu Z. dejavo, prašė liautis . Atvykus policijai, V. jos neįsileido. Negirdėjo, kad V. būtų reikalavęs iš Z. pinigų. Nematė, kad V. būtų sužalojęs Z. peiliu. Nematė, kad Z. būtų daužomas buteliu ar jis būtų smaugiamas grandine. Atvykus policijai , Z. buvo namo viduje kambaryje. Įvykio metu jis pats buvo gerokai išgėręs. Z. nenorėjo nužudyti.

Kaltinamasis A. M., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad jis gyvena su V. P.. A. V. pažįsta apie 4 metus. Pastarasis kai negeria, būna normalus žmogus, tačiau būdamas girtas arba tuomet kai nevartoja raminamųjų vaistų, būna agresyvus, netramdomas. 2014-09-18 jis apie pietus su V. P., būdami išgėrę alaus, dar nusipirko alaus ir užėjo į svečius pas A. V., kur jis gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini). A. V. gyvena su sugyventine S. S. ir turi mažametį vaiką. Sandra konflikto metu buvo namuose, bet ji buvo su vaiku savo kambaryje ir nei karto į konfliktą įsikišusi nebuvo. Taip pat tame pačiame name, tik iš kitos pusės gyvena A. V. brolis K. su sugyventine. Jie su A. V. gėrė, buvo išgėrę gal kokius 4 litrus alaus, kai atvažiavo į svečius V. Z. su draugu. Iš pradžių visi gėrė draugiškai. Po kurio laiko A. V. su V. Z. ir jo draugu išėjo į lauką. V. P. taip pat su jais išėjo į lauką. Kai jie grįžo, jis pamatė, kaip A. V. nuo V. P. atstūminėja V. Z., kuri buvo suklupusi, kruvinu veidu. V. Z. draugo jau nebuvo. Jis nesuprato kas įvyko. Priėjo prie V. P., pasilenkė, tada V. Z. jam su koja du kartus smogė į nosį. Pradėjo bėgti kraujas iš nosies. V. Z. jam dar kartą smogė į kaklą. Dėl to kad V. Z. jam smogė. Po smūgio jam aptemo akyse, jis buvo girtas, todėl nepamena tikslios įvykių eigos. Kai atgavo atmintį, prisimena tai, kad įėjo į kambarį ir paprašė popieriaus kraujavimui iš nosies sustabdyti. Atsisėdo, išgėrė alaus ir jau tuomet pamatė, kad V. Z., sėdinčio ant kėdės, nosis taip pat kraujavo. A. V. tik pasakė, „nu ką prisiprašei, gana namuose daryti betvarkę ir mano draugus mano namuose spardyti.“ Paskui A. V. kažkur išėjo ir netrukus jis užgirdo dūžtančius stiklus, bet nesuprato kas vyksta. Tuomet priėjo prie V. Z. ir sudavė jam gal kokius 3 kartus su dešinės rankos kumščių į krūtinę, pasakydamas, kad čia jam už nosį. Ar galėjo suduoti daugiau, neatsimena. Po to A. V. įbėgo į kambarį ir puolė kumščiais bei kojomis daužyti V. Z., sakydamas, kad čia jam už tai, kad jo draugas išdaužė stiklus. Smūgių buvo daug, į visas kūno vietas. Po ko A. V. pasakė V. P., kad ji įjungtų arbatinį ir užvirintų vandenį bei piltų ant V. Z. kairės kojos, nes V. Z. spardė V. P. kaire koja. Nuo smūgiu V. Z. buvo net nugriuvęs, bet A. V. jį pasodino ant žemės ir apliejo šaltu vandeniu. A. V. tuomet dar išgėrė alaus. V. Z. jam kažką tai pasakė ir vienu metu V. Z. kažkaip atsispyrė į spintelę ir nuo spintelės į vandenį tiesiai nugriuvo televizorius. A. V. labai susinervino ir griebė peilį, bet iš kur paėmė nematė, A. V. pasakė, „aš tave papjausiu" ir puolė juo V. Z.. A. M. labai išsigando, todėl sučiupo A. V. ranką, kurioje jis laikė peilį, nes žinojo, kad A. V. peiliu jau buvo anksčiau sužalojęs savo brolį. Jis A. V. kurį laiką gražiuoju įkalbinėjo atiduoti peilį ir jis peilį atidavė. Tuomet A. V. V. Z. kojomis spardė iš nugaros į galvą bei viršutinę nugaros dalį, suduodamas ganėtinai daug smūgių, atrodo buvo 10 smūgių. Tuomet A. V. laikydamas V. Z. už pažastų, liepė V. P. numauti V. Z. kelnes, o A. V. nurengė kitus rūbus, palikdamas tik su trumpikėmis. V. Z. buvo visas šlapias. V. P. numovė kelnes. Tuomet A. V. degančiu vandeniu V. Z. apipylė koją, o paskui tai liepė daryti V. P.. Pastaroji pylė verdantį vandenį. V. Z. iš skausmo rėkė, dejavo. Jis su A. V. spardė V. Z.. A. V. V. P. pasakė, kad ji taip pat dabar gali spirti ir ji tris kartus spyrė V. Z.. A. V. visą tą laiką vaikščiodamas aplink V. Z., vis jam grasino, kad jį užmuš, kad jam geruoju nesibaigs. Tada jis- A. M. priėjo prie V. Z. ir du kartus kumščiu jam trenkė į krūtinę. Šis net orą gyliai įkvėpė, paklausė ar daugiau jį spardysis, o V. Z. pasakė, kad ne. Tada jis dar du kartus koja spyrė per kojas V. Z. ir nuėjo toliau gerti alaus. Jis tik spėjo atsisėsti, kai A. V. pagriebė šluotą ir jos galu vieną kartą trenkė V. Z. per galvą. Šluota lūžo. Tuomet A,V. V. Z. dar kelis kartus per pečius trenkė žiūronais. Tuomet V. Z. nugriuvo ant grindų ir susiėmė rankomis už galvos, nes iš galvos pasipylė kraujas. A. V. V. Z. dar kartą apipylė šaltu vandeniu, išpildamas kibirą vandens. Jis buvo išėjęs į tualetą į lauką , o grįždamas sutiko V. Z. tarpduryje, kuris bėgdamas į lauką trenkėsi į jį ir lauke nuo smūgio nugriuvo. V. Z. vijosi A. V., kuris jį pavijęs, rėkdamas ko jis bėga, du kartus koja jam spyrė į šoną. Tada, pasiėmęs virvę, V. Z. surišo kojas ir paprašė jo padėti V. Z. įnešti atgal į kambarį. Jie įnešė V. Z. į kambarį. Tada A. V. brolis, atidaręs langą, pasakė, kad jis iškvietė policiją. A. V. tuomet įbėgo į namo vidų ir užsirakino, o jis su V. P. buvo kieme tol, kol atvažiavo policijos pareigūnai. A. V. į namus pareigūnų neįsileido. Pareigūnas į namą pateko per prieš tai išdaužtą langą ir sulaikė A. V., o medikai išvežė V. Z., kuris jau sunkiai net paėjo, nes visas drebėjo. V. Z. kankinimas truko virš valandos. V. Z. prašėsi A. V., kad jis jį paleistų, sakydamas kad nesikreips į policiją šaukėsi „padėkit“. Jis neturėjo telefono, todėl pagalbos nekvietė. Jis suprato, kad A. V. gali užmušti V. Z., nes buvo nekontroliuojamas. Nematė kaip A. V. su benzininio pjūklo grandinę smaugė V. Z., gal tai buvo tuo metu kai jis buvo išėjęs į lauką. Girdėjo kaip A. V. reikalavo iš V. Z. kažkokius tai pinigus, bet konkrečios sumos negirdėjo. Girdėjo kaip A. V. sakė V. Z., kad jis jam ir taip skolingas, bet apie sumą nieko nesakė. Matė kaip A. V. ir V. P. pylė verdantį vandenį V. Z. ant kojos. Kad A. V. pjaustytų V. Z. ranką su peilių, nematė. Matė kaip A. V. daužė, ne tik trypė su koja per ranką, bet ir spardė V. Z.. A. V. labai daug kartų spardė ir mušė kumščiais bei įvairiais daiktais V. Z.. V. Z. spardė ir V. P.. Pats sudavė kažkur apie 8 smūgius, bet galėjo būti ir daugiau. Jis mušė V. Z., nes buvo ant jo piktas, kad V. Z. sudavė jam ir sudavė V. P.. Dėl to kad sudavė tiek daug smūgių V. Z. labai gailisi, jo tikrai nereikėjo taip smarkiai mušti. (t. 1, b.l. 143-144, 149-152)

2014 m. spalio 16d. parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis A. M. patvirtino savo parodymus kaip įvykio vietą nurodydamas gyv. namą, esantį (duomenys neskelbtini). bei patvirtindamas, kad šio įvykio metu buvo fiziškai smurtaujama prieš nukentėjusįjį V. Z., jam jis sudavęs namo viduje du kartus kumščiu ir spyręs du kartus į kojas už tai, kad prieš tai lauke Z. spyrė du kartus į nosį, 1 kartą į kaklą ir į nugarą . V. mušė V. Z., suduodamas jam daug smūgių kumščiu, jį spardydamas, gąsdindamas peiliu, apipildamas vandeniu.V. P., liepiama V. , numovė Z. kelnes, po to apipylė jį verdančiu vandeniu . V. prieš atvažiuojant policijai, buvo surišęs Z. kojas ir su jo pagalba , kai jis norėjo išbėgti iš namo, įtempęs į kambarį. (t.1, b.l. 153-175)

Kaltinamoji V. P., teisminio nagrinėjimo metu pripažinusi savo kaltę dėl teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 18d. ji kartu su savo sugyventiniu A. M. atėjo pas A. V. į svečius. Jie išgėrinėjo alų, kai į svečius atėjo Z. su draugu. Z. išgėrinėjant toliau pasiūlė jai eiti su juo į miškelį, jai nesutikus , trenkė jai per veidą, dėl ko jai pradėjo iš nosies bėgti kraujas .Tuo metu M. miegojo kitame kambaryje. M., pamatęs ją sukruvintą, norėjo ją užstoti prieš Z. ,paklausė jo, kodėl jis ją muša ir užsimojo suduoti jam , bet Z. pirmas sudavė M. ir jam sulaužė nosį . Tada V., pasakęs“ tu mano draugų nedaužyk“ , pradėjo mušti Z.. Jis sudavė jam kumščiais , po to spardė , M. irgi jam sudavė per veidą , ji irgi pora sykių sudavė ranka Z. į veidą bei spyrė koja. PO to V. nutempė Z. į kitą kambarį , jai liepė Z. numauti kelnes ir paklausęs, kuria koja jis jai spyrė , liepė ant tos kojos užpilti vandenį. Ji padarė ką liepė V.- numovė Z. kelnes ir apipylė apnuogintą koją verdančiu vandeniu, po to verdančio vandens užpylė ant kitos kojos. PO to, kad Z. atsivėsintų, apipylė jį šaltu vandeniu . Z. dejavo, prašė liautis. V. buvo ištempęs Z. į lauką , po to vėl su juo grįžo į kambarį. Ji nematė, kada V. sudavė buteliu Z. per galvą, taip pat nematė , kad Z. būtų smaugiamas grandine. Įvykio metu ji buvo stipriai išgėrusi, todėl visų aplinkybių nepamena. Visi kiti irgi buvo gerokai girti. Z. draugas, prasidėjus muštynėms, iššoko pro langą ir šokdamas išdaužė to lango stiklą, dėl ko A. V. buvo labai užpykęs. Z. kojas virve buvo surišęs V., jos manymu, Z. buvo lauke, kai atvažiavo policija. V. negali gerti alkoholio, nes jis serga ir vartoja vaistus .

Kaltinamoji V. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja , parodė, kad ji ketvirtus metus gyvena kartu su A. M.. Mėgsta abu išgerti ir negeria tik tuomet, kai neturi pinigų. A. V. ji pažįsta apie 4 metus. A. V. būdams blaivas labai geras žmogus, tačiau būdamas girtas tampa agresyvus, nekontroliuojamas. 2014-09-18 apie 15.00 val. ji su A. M. nusipirkę alaus užėjo į svečius pas A. V., (duomenys neskelbtini). A. V. gyvena su sugyventine S. S., kuri namuose buvo ir prižiūrėjo vaiką. Šiame name, tik iš kitos pusės gyvena A. V. brolis K. V. su sugyventine. Jie konflikte nedalyvavo, tik K. V. vėliau išgirdęs šauksmus, iškvietė policiją. Kai ji su A. M. nuėjo pas A. V., tai gėrė alų. Jie nusinešė pakuotę stipraus alaus, 6 butelius po 1 l. A. V. taip pat turėjo apie 3 l stipraus alaus. Jau buvo visi išgėrę apie 4 litrus alaus, kai atėjo V. Z. su draugu. Jie prisijungė ir visi toliau gėrė. V. Z. draugas buvo labai trumpai ir kažkur dingo, jo daugiau ji nematė. Išgertuvių metu A. M. užmigo. V. Z. ją kvietė į lauką pasikalbėti, bet ji niekur nenorėjo su juo eiti. V. Z. pradėjo ją stumdyti, tris kartus delnu jai sudavė per veidą ir iš nosies ėmė bėgti kraujas. Tuomet nuo triukšmo pabudo A. M., kuris bandė ją užsistoti, tačiau V. Z. jam kumščiu trenkė kartą į nosį. Kaip tik tuo metu į kambarį atėjo A. V., kuris pasakė, kodėl V. Z. muša jo draugus ir dar jo namuose. Tuomet A. V. smogė kumščiu ir kojomis daug smūgių V. Z., kuris nuo smūgių buvo nugriuvęs ant žemės. Tada A. V. vėl jį pakėlė ir mušė toliau. A. V. liepė jai pačiai trenkti V. Z.. Ji du kartus delnu jam trenkė per veidą ir du kartus spyrė jam į kojas, bet galėjo būti ir daugiau smūgių. Tuomet ir A. M. V. Z. kumščiu smogė į veidą, bet kiek buvo suduota smūgių, ji neatsimena. Tada A. V. parvertė V. Z. ant žemės ir liepė jai V. Z. numauti kelnes. Ji numovė kelnes. Tada A. V. liepė jai užvirinti šalia stovėjusi virdulį ir paklausęs kuria koja jai spyrė, liepė verdantį vandenį pilti jam ant kairės kojos ir taip nudeginti V. Z. koją. Ji taip ir padarė. V. Z. labai klykė iš skausmo, dejavo. Ji V. Z. du kartus pylė verdantį vandenį ant kojos. A. V. liepė jai atsinešti šalto vandens ir juo apipilti V. Z., nors jis sąmonės nebuvo praradęs, nes labai dejavo. A. V. V. Z. už kojų gulintį ištempė į lauką. Tuomet ji atnešė iš virtuvės šalto vandens kibirą ir juo apipylė V. Z., gulintį lauke. A. V. V. Z. už kojų vėl atgal atitempė į kambarį ir toliau jį daužė, suduodamas daugybinius smūgius kumščiais ir kojomis į visas kūno vietas. Smūgių buvo labai daug, kiek tiksliai suskaičiuoti negali, bet labai daug. Tuomet A. V. iki trumpikių nurengė V. Z. ir gulintį ištempė į lauką. Lauke, suradęs pagalį, du ar tris kartus V. Z. trenkė per šonkaulius. Kuriuo metu ir kas V. Z. surišo kojas, ji nematė. Mano, kad jas surišo A. V.. Ar A. V. daužė nukentėjusiajam galvą buteliais ar dar kokiais daiktais, ji nematė. Taip pat negirdėjo, kad A. V. reikalautų kokių nors pinigų iš V. Z.. Gal ir reikalavo, bet jos turbūt tuo metu nebuvo kambaryje. Visą laiką kol ji kartu su A. M. ir A. V. mušė, degino V. Z., pastarasis verkė, visą tą laiką šaukėsi pagalbos, prašėsi paleidžiamas, bet A. V. į tai nereagavo. A. V. grasino jį nužudyti, sakydamas „užmušiu“, „papjausiu“. Ji realiai tos situacijos labai išsigando, nes tikrai manė, kad A. V. gali užmušti V. Z.. Ji žino, kad A. V. aplamai gerdavo raminamuosius, bet ar tuo metu jis buvo juos gėręs, nežino. Ar A. V. pjaustė nukentėjusiajam peiliu ranką, nematė. V. Z. atrodė labai baisiai nuo visų sumušimų, buvo labai kruvinas, todėl negali pasakyti ar A. V. pjaustė jam ranką, nes buvo labai girta, todėl detaliau kažką papasakoti jai labai sunku. A. M. bandė raminti A. V., bet šis ir jam pagrasino, kad jis taip pat gaus. A. V. elgesys buvo ypatingai žiaurus ir agresyvus. Atrodė, kad tuo metu jam visai pakriko nervai. Kažkuriuo metu į kambarį atėjo K. V., kuris ėmė raminti A. V., sakydamas, kad iškvietė policiją. A. V. tuomet nubėgo į kambarį ir užsirakino, o ją su A. M. paliko prie V. Z.. Jai atrodo, kad jie tuo metu buvo lauke. K. V. V. Z. užklojo atsinešta „kaldra“, nes pastarajam buvo labai šalta. Atvykus policijos pareigūnams, A. V. jų neįsileido, bet pareigūnai į namą pateko per išdaužtą langą. V. Z. kankinimas užtruko kokią valandą, gal ir daugiau. Ji mušė V. Z. norėdama jam atkeršyti už tai, kad jis ją sumušė. Labai gailisi to ką padarė. V. Z. užmušti tikrai nenorėjo. Mano, kad laiku atbėgęs K. V. ir atvažiavę policijos pareigūnai padėjo išvengti sunkesnių pasekmių V. Z., nes A. V. neketino sustoti mušti jo ir sustojo tik atėjus broliui ir pasakius, kad iškvietė pareigūnus. Ji nematė, kad A. V. smaugtų su benzininio pjūklo grandinę V. Z.. Gal tuo metu jos nebuvo kambaryje. Kiek matė ir kiek atsimena, verdanti vandenį V. Z. pylė ant kairės kojos. Ji asmeniškai negirdėjo, kad A. V. reikalautu pinigų iš V. Z.. Bet kad A. V. galėjo reikalauti pinigus, mano, kad taip, nes kiek žino, kad A. V. parduodavo kontrabandines cigaretės V. Z.. Pas medikus nesikreipė, dėl jai padarytų sužalojimų. Ji dėl jai padarytų sužalojimų, kuriuos padarė V. Z., pretenzijų jam neturi. Jokio pareiškimo nerašė ir nerašys. (t. 1, b.l. 87-88, 91-94)

2014 m. spalio 16d. parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamoji V. P. patvirtino savo parodymus, įvykio vieta nurodydama gyv. namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir parodydama, kad tiek ji, tiek jos sugyventinis A. M. sudsavė smūgius V. Z., didžiausią dalį smūgių, suduodant kumščiu bei spardant sudavė A. V.. Ji įvykio metu numovė kelnes V. Z., apipylė jo kojas verdančiu vandeniu, po to šaltu, kad jį atvėsintų. A. V. smaugė V. Z. . (t.1, b.l. 96-97, 98-105)

Nukentėjusysis V. Z. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino , kad 2014 m. rugsėjo 18d. jis buvo sužalotas kaltinamojo A. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , apie tai jis parodė : įvykio dieną jis kartu su G. J. A. V. kvietimu nuvažiavo pas jį svečius . Nuvažiavus kieme sutiko A. V., kuris turėjo rankose pjūklą ir juo puolė J., dėl ko jis J. pasiūlė išvažiuoti. Ar G. J. buvo užėjęs į namo vidų, jis nepamena, kaip nežino, ar J. išdaužė lango stiklą. A. V. pasirodė kažkoks neaiškus, todėl su juo atvažiavęs G. J. išvažiavo , o jis pasiliko. Su A. V. buvo geri draugai, su juos jis bendravo nuo darželio laikų , žinojo, kad jis turi psichikos problemų, bet jiems bendraujant viskas būdavo normalu. Ir tą dieną jis jam kaip visada pasirodė normalus, tik jo akys buvo keistos . Įėjus į namo vidų, kažką jam pasakė ten buvusi P., su ja sukonfliktavo ir tada jis vieną kartą trenkė jai iš alkūnės į galvą , dėl ko ji parkrito, nepamena, ar jai bėgo kraujas . Iš to kambario jis nuėjo į kitą kambarį, kur buvo M. , jam jis pasakė, kad eitų tramdyti savo P. , M. kažką jam į tai atsakė, ir už tokius jo žodžius jis spyrė jam. Tuo metu išgirdo , kad ateina V. , subarškėjo kažkokie stiklai , pajuto, kad gavo buteliu per galvą , dėl ko prarado sąmonę. Atsipeikėjus pamatė, kad yra išrengtas , jo kojos surištos, ant jo , V. liepimu, P. pylė verdantį vandenį, ji tai darė paeiliui : užpylus verdantį vandenį, pildavo šaltą vandenį , po to vėl verdantį vandenį. V. ir kiti jį spardė, bet V. buvo aktyviausias. V. šokinėjo jam ant kairės rankos , pylė kavos tirščius . V. reikalavo iš jo 50000 Litų , paėmė jo telefoną, liepė skambinti jo- Z. mamai, kad ši perrašytų jo vardu savo namą . V. sakė, kad jį reikia užmušti , nes paskui jiems visiems bus blogai. V. buvo kambaryje uždėjęs jam grandinę, taip pat jis daužė jį žiūronais, kažką mėtė į įj, grasino peiliu , sakė, kad perpjaus žandikaulį, peiliu įpjovė ranką, yra likęs randas. V. jam surišo virve kojas. Dėl sužalojimų gulėjo savaitę ligoninėje. Atvykus policijai , smurtiniai veiksmai prieš jį buvo nutraukti. Nepamena, ar jis buvo ištemptas į lauką . Smurtinių veiksmų prieš jį buvo daug, buvo praradęs sąmonę, todėl gali klysti dėl įvykio aplinkybių eiliškumo. Su visais kaltinamaisiais iki įvykio buvo geruose santykiuose. Ar Buvo išgėręs V., jis nežino, jo akys buvo keistai “baltos“, jis pats buvo išgėręs, taip pat jam atrodė išgėrę P. ir M.

Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu V. Z. parodė, kad jis su draugu G. J. išsikvietė taksi ir nuvažiavo pas A. V. į svečius. Įėjo į vidų, išgėrė sidrą, kurį laiką buvo viskas normalu. S. S. kartu su jais nebuvo, nes ji su vaiku buvo visą ta laiką savo kambaryje. Pas A. V. buvo V. P. ir A. M.. Jam atrodė, jog A. V. buvo blaivus, tik jo akys buvo įtartinai baltos. V. P. ir A. M. buvo gerokai apsvaigę nuo alkoholio. Konflikto lyg ir nebuvo, tačiau jis dėl patirtų sužalojimų sunkiai atsimena visus įvykius, nes matomai vietomis buvo netekęs sąmonės. Vienu metu A. V. su benzininiu pjūklu puolė G. J., lyg norėdamas išvaryti. G. J. iš ten pabėgo. Jis sudavė iš alkūnės V. P. į galvą ir iš kojos spyrė vieną kartą A. M.. Jis neprisimena konflikto pradžios ir priežasties. Tuo pačiu metu pajuto, kaip iš nugaros jam trenkė labai stipriai per galvą ir pamatė dūžtančius stiklus. Trenkti galėjo tik A. V.. Kambaryje jie buvo keturi. Įtaria, kad tai galėjo būti stiklinis butelis. Po kurio laiko prabudęs, jau su viena akimi nieko nematė, su kita kaip per miglą, matė ir jautė kaip V. P., A. M. ir A. V. jį gulintį ant žemės spardė kojomis, suduodami daug smūgių. Smūgių buvo tikrai ne mažiau 60. Spardė kojomis, daugiausia į šonus, krūtinę ir galvą. Kiek jis atsimena, kiekvienas iš jų sudavė tikrai ne mažiau 20 smūgių su kojomis į kūną. Jie jį mušė ir buvo agresyviai nusiteikę jo atžvilgiu. Nuo skausmo jis prarasdavo sąmonę. Kai pabudo buvo jau nurengtas iki trumpikių. Jam atrodo, kad jau jo kojos buvo surištos medžiagine virve. Kas surišo kojas, nežino. Jis gulėjo ant žemės, ant nugaros, pasikelti jau nebesugebėjo. Kuriuo metu jį nurengė ir surišo kojas, jis negali pasakyti. Viskas vyko labai greitai. A. V. su dešinę koją jam vienu metu trypė kairę ranką, su koja jis trypė kokius 4 kartus. Smūgiai buvo labai stiprus, ranka buvo sutrenkta, bet kaulai nelūžo. Tuomet A. V. jam ant veido pylė kavos tirščius, atrodo du kartus. Tuomet A. V. liepė V. P. užvirinti arbatinį. Kai arbatinis užvirė, V. P. paėmė arbatinį ir visą verdantį vandenį pylė jam ant kairės kojos. Koja smarkiai nudegė. Tuo metu buvo be galo didelis skausmas. A. V. dar klausė, „ar gera?". Tuomet A. V. užpylė ant jo šalto vandens kibirą, o V. P. vėl pylė verdantį vandenį ant tos pačios kojos. Jis tuo metu jautė labai didelį skausmą. Kai pylė verdantį vandenį, A. M. ir A. V. jį spardė ne mažiau 10 smūgių kiekvienas, bet galėjo būti ir daugiau. Paskui karštą vandenį ant jo pylė A. V.. Karštu vandeniu jį degino tris ar keturis kartus. Pildavo verdantį vandenį, paskui jį visą perliedavo šaltu vandeniu. A. V. tuo metu iš jo visuomet reikalavo kaip „nalogo“ 50000 Lt. t.y. (šiuo metu būtų 14481 Eur). Reikalavo, kad jis skambintų savo motinai, kad ši A. V. perrašytų savo namą. Tačiau ar jam grasino, jog nužudys, tiksliai nepamena. Lyg per miglą atsimena A. V. žodžius, kad reikia jį užmušti, nes jis yra kerštingas, kad jiems blogai gali baigtis jeigu jo neužmuš. Dėl ko A. V. reikalavo iš jo pinigų, jis nežino. Jis A. V. tuo metu skolingas nebuvo. Pinigus iš jo reikalavo tik A. V.. Kai ant jo pylė karštą vandeni, jis nuolat jų visų trijų buvo kojomis spardomas. Sąmonę jis atgaudavo, tik apipiltas šaltu vandeniu. Vienu metu A. V. jam ant kaklo uždėjo benzininio pjūklo metalinę grandinę ir ja ėmė jį smaugti, sakydamas, kad nupjaus jam galvą. Tuo metu jis jautė, kad dusta, jam labai truko oro ir pradėjo svaigti galva, atrodo buvo praradęs sąmonę. Tačiau paskui kažkaip tą grandinę jam nuėmė nuo kaklo. Kadangi jis buvo pridusęs, nesuprato dėl ko ir kaip jam tą grandinę nuėmė nuo kaklo, gal jo galva išslydo, kai grandinę buvo tuputi atlaisvinta. A. V. dar jam per galvą smogė tuščiais stiklainiais ne mažiau 2 kartų. Stiklainiai dužo, girdėjo dūžius. Paskui dar sakė, kad gaus su žiūronais, bet ar jais sudavė, jis nematė, bet smūgius jautė. Tuomet A. V. jam peiliu pjaustė rankų odą, grasindamas, kad nupjaus jam ranką. Pjaustė kairę ranką, įpjovimas buvo vienas, įpjovimas buvo netoli riešo, kraujas bėgo, bet nelabai stipriai, nes nekliudė vienos, randas iki šiol liko, bet jau nelabai didelis. Vienu metu jis atgavęs sąmonę, labai išsigandęs, bandė šliauždamas pabėgti iš to namo, bet A. M. jį sugriebdamas už piečių atitempė atgal į kambario vidurį. Toliau jį mušė ir kankino. Spardė visi trys. Buvo smūgių kruša, bet tikrai negali nurodyti kiekį smūgių. Jam atrodo tikrai ne mačiau 15 bendrai, bet kiek konkrečiai kiekvienas galėjo suduoti tikrai negali pasakyti, nes jautė, kad muša iš visų pusių. A. V. grasino, kad akis išlups. Paskui lyg viskas aprimo, girdėjo kaip A. M. liepė nebelįsti prie jo. Jis A. V. sakė, kad neturi 50000 Lt. , kad jam bet kada galės paskolinti 500 Lt, ar tai 1000 Lt. Kuo viskas baigėsi jis nežino, nes sąmonę atgavo jau tik greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Buvo išvežtas į Ukmergės ligoninę, o tada į Santariškių ligoninę, kur jam buvo diagnozuota plaučių trūkimas, šonkaulių ir akiduobės lūžiai, kojos nudegimas. Jis kentėjo, jam atrodo nerėkė, todėl gal į pagalba neatbėgo nei S. S., nei kaimynai. Jis ligoninėje nebuvo operuotas, gulėjo savaitę, jo gydymą apmokėjo valstybė. Jam turtinė žala nepadaryta, bet ir šiuo metu jaučia fizinį skausmą. Jis patyrė labai didelį išgąsti, sukrėtimą, patyrė žeminantį elgėsi, pasityčiojimą iš jo. Mano, kad jei ne laiku jam suteikta pagalba, būtų jį nužudę. Net Vilniuje sakė, kad jei ne laiku suteikta medicininė pagalba, jis būtų miręs. Jis įvertina jam padarytą žalą 200000 Lt, t.y. 57 924 Eurų. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu. Jis dėl sutrikdytos sveikatos negalėjo išvykti atgal dirbti į Daniją ir neteko pajamų. Dar karta nori pridurti, kad V. P., A. M. ir A. V., dėl jam suduotų smūgių ir padarytų sužalojimų, jis turi pretenzijas dabar ir turės juos ateityje, nes patyrė žiaurų skausmą, pažeminimą ir tik per stebuklingą atsitikimą liko gyvas. Todėl jis nori, kad V. P., A. M. ir A. V. už sukeltą jam skausmą ir padarytus sužalojimus atsakytų įstatymų nustatyta tvarka ir būtų atitinkamai nubausti. (t. 1 b.l. 21, 22-23, 24-25, 26-29)

Specialisto išvadoje Nr. G 3419/14 (01) matyti, kad V. Z. nustatyta muštinės žaizdos galvos pakaušio dešinės pusės bei dešinėje momeninėje srityse, dešinio antakio srityje, kairiame žande, dešiniame dilbyje, kraujosruva kairės akies junginėje, daugybinės poodinės kraujosruvos galvoje bei veide, kairio viršutinio žandikaulio vidinės ir viršutinės sienelių lūžiai, kairės pusės VI, VII ir X šonkaulių lūžiai su oro susikaupimu abiejose krūtinplėvės ertmėse, tarpuplautyje bei krūtinės ląstos ir kaklo minkštuosiuose audiniuose, kairės kojos II-III laipsnio nudegimai. Nustatyti sužalojimai galvos srityje padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais, krūtinės ląstoje mažiausiai 2 trauminiais poveikiais, dešiniame dilbyje 1 trauminiu poveikiu, kairėje kojoje 1 trauminiu poveikiu. Nustatyti sužalojimai dėl kairio viršutinio žandikaulio ir kairės pusės VI, VII bei X šonkaulių lūžių, dėl kurių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. (t. 1, b.l. 38-40)

Specialisto išvadoje Nr. G 4148/14 (01) matyti, kad V. Z. nustatyta muštinės žaizdos galvos pakaušio dešinės pusės bei dešinėje momeninėje srityse, dešinio antakio srityje, kairiame žande, dešiniame dilbyje, kraujosruva kairės akies junginėje, daugybinės poodinės kraujosruvos galvoje bei veide, kairio viršutinio žandikaulio vidinės ir viršutinės sienelių lūžiai, kairės pusės VI, VII ir X šonkaulių lūžiai su oro susikaupimu abiejose krūtinplėvės ertmėse, tarpuplautyje bei krūtinės ląstos ir kaklo minkštuosiuose audiniuose, padaryti kietais bukais daiktais, kairės kojos II-III laipsnio nudegimai padaryti veikiant aukštos temperatūros medžiaga. Nustatyti sužalojimai dėl kairio viršutinio žandikaulio ir kairės pusės VI, VII bei X šonkaulių lūžių, dėl kurių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.Visi nustatyti sužalojimai padaryti prieš patenkant į VšĮ Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių 2014-09-18, 19:25 vai., todėl galėjo būti padaryti ir vieno įvykio metu. Vertinant sužalojimus atskirai nustatytos muštinės žaizdos galvos pakaušio dešinės pusės bei dešinėje momeninėje srityse, dešinio antakio srityje, kairiame žande, dešiniame dilbyje, kraujosruva kairės akies junginėje, daugybinės poodinės kraujosruvos galvoje bei veide, kairės kojos II-III laipsnio nudegimai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o nustatyti kairio viršutinio žandikaulio vidinės ir viršutinės sienelių lūžiai, kairės pusės VI, VII ir X šonkaulių lūžiai su oro susikaupimu abiejose krūtinplėvės ertmėse, tarpuplautyje bei krūtinės ląstos ir kaklo minkštuosiuose audiniuose, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl pastarųjų nukentėjusiojo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Visumoje nustatyti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi juos pasidarant pačiam savo ranka ar susižalojant pačiam. Nustatyti sužalojimai galvos srityje padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais, krūtinės ląstoje mažiausiai 2 trauminiais poveikiais, dešiniame dilbyje 1 trauminiu poveikiu, kairėje kojoje 1 trauminiu poveikiu. Visi V. Z. nustatyti sužalojimai, išskyrus kairės kojos II-III laipsnio nudegimai, padaryti kietais bukais daiktais, kurių tikslaus skaičiaus, formos ir dydžio nustatyti nėra galimybės, nes pateiktuose medicininiuose dokumentuose bei apžiūros metu nėra nustatyta požymių, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti atskirą žalojusį objektą. Kairės kojos nudegimai padaryti aukštos temperatūros medžiaga, galimai karštu vandeniu. (t. 1, b.l. 44-46)

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini), esantis mūrinis vieno aukšto namas. Įėjimas į namo pusę yra iš kiemo. Durys yra metalinės, tamsiai rudos spalvos. Durų rankena matosi seniai nusukta. Įėjus pro duris patenkama į koridorių, kurio dydis 1,5x2,5 m. Kairėje koridoriaus pusėje yra durys į rūsį, kurios yra nuvirtusios žemyn ant laiptų. Toliau kairėje pusėje yra durys į kambariuką. Durys medinės su vidine spyna. Spyna nepažeista. Pro duris patenkama į kambariuką, kurio dydis yra 3x3 m. Kambaryje yra malkinė viryklė dešinėje pusėje, kairėje pusėje spinta, kušetė. Gale pro duris patenkama į kambarį, ant žemės matosi išlaužto stiklo rėmas. Įėjus į kitą kambarį, kambario dešinėje pusėje spintoje rastas sulankstytas iešmas, toliau ant grindų yra grandininis pjūklas, Ant stalo guli grandinė, kraujuotas popieriaus gabalas, po stalu šalia stalo kojos guli kita grandinė nuo pjūklo. Toliau ant lovos guli piniginė, vizitinė ir PIN kortelės. (t. 1, b.l. 9-17)

S. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad ji su A. V. gyvena 6 metus, jie turi mažametį vaiką. Jie gyvena vienoje namo pusėje, o kitoje gyvena A. V. brolis su šeima. A. V. serga šizofrenija ir pastoviai vartoja nuo šizofrenijos vaistus. Reti atvejai, kai jo elgesys tampa labai agresyvus. Šiaip jo būklė stabili. Jo liga po tėvo mirties 2014-07-07 ėmė progresuoti. Jis pasidarė nervingas, irzlus, be nuotaikos. 2014-09-18 pas A. V. į svečius atvažiavo G. J. ir V. Z.. Taip pat svečiuose buvo V. P. ir A. M.. Vaikas buvo darželyje. Ji visą tą laiką buvo kitame kambaryje ir su jais nebuvo. A. V. tikrai nebuvo girtas, gal tik šiek tiek išgėręs. Buvo maždaug apie 15:00 val., kai jie visi susirinko. Vienu metu A. V. atėjo pas ją į kambarį, bet netrukus jie išgirdo triukšmą, nes pradėjo rėkti V. P., kad skauda. Ir A. V. išėjo pasižiūrėti, kas vyksta, o ji liko kambaryje. Girdėjo kaip A. V. pradėjo rėkti, „tu ją užmuši“. Tada ji pamatė, kaip V. Z., A. V. ir G. J. stumdėsi. Jie visi nuėjo į svetainę. Tuomet A. V. vėl atėjo pas ją, bet iš karto vėl išgirdo triukšmą, lyg rėkė V. Z.. A. V. vėl išėjo pasižiūrėti, o ji liko kambaryje. Ji išgirdo kaip A. V. rėkia, „už ką tu jam davei į nosį“. Staiga pasigirdo didelis triukšmas, ji suprato, kad mušasi. Liudytoja į kambarį pas juo nėjo, nes bijojo. Tada viskas aprimo ir ji nuėjo į kambarį pasižiūrėti. Kambaryje tik su trumpikėmis gulėjo sumuštas V. Z., kurio galva kraujavo. Jos akivaizdoje A. V. jo nemušė. V. Z. prašė apsikloti, nes visas drebėjo. A. M. su V. P. sėdėjo ant lovos. Tada A. V. išsivedė V. Z. į koridorių, o iš jos kambario išėjo G. J., kuris ten sėdėjo. Tada tik išgirdo krentančių durų triukšmą, kažkokius garsus ir A. V. rėkė, „laikyk Z., nes užsimuš“. Tada A. V. pradėjo rėkti, kad G. J. iššoko su visais stiklais. Ji vėl buvo savo kambaryje, nes bijojo išeiti. Tada A. V. atėjo pas ją į kambarį ir pasakė, kad sumušė V. Z.. Ji jį prašė eiti kartu pasiimti sūnaus iš darželio, bet jis pasakė, kad ji eitų viena. Ji išėjo viena į darželį prieš 17:00 val. Jai išeinant visi buvo svetainėje. Ji grįžo tik po pusantros valandos. Tuo metu A. M., V. Z., V. P. ir A. V. buvo lauke. V. Z. gulėjo tik su kelnaitėmis ant žemės. Matė, kad V. Z. buvo smarkiai sumuštas, bet buvo sąmoningas. K. V. pradėjo šaukti, kad iškviesta policija. Ji išėjo pas A. V. motiną, kuri gyvena šalia. Tada netrukus atvažiavo policija ir sulaikė A. V., o V. Z. išvežė medikai. Ji bijojo paties A. V., todėl ir neskambino į policiją, nes jis gi būtų girdėjęs viską. Po to ji sutvarkė namus, nes buvo viskas išvartyta. Ji dėl to pretenzijų neturi, žalos nepatyrė. (t.1, b.l. 65-66, 67-68)

Liudytojas G. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2014-09-18 jis su V. Z. po pietų nuvažiavo pas A. V., kurį matė tuomet tik antrą kartą. Jis buvo išgėręs, ten dar truputi išgėrė, todėl visko neprisimena. Iš pradžių, kai jis atėjo pas A. V., pastarasis užsikūrė benzininį pjūklą, bet juos pamatęs, išjungė pjūklą ir juos įsileido. Namuose dar buvo kažkokia moteris ir kažkoks vyras. S. S. gulėjo kitame kambaryje. A. V. vis lakstė po kambarius. Jis buvo pas Sandrą, nes A. V. išsivedė V. Z. pakalbėti. Kai jie atėjo, A. V. jau durniavo, tą jis suprato iš to, kad pastarasis buvo neramus, vis lakstė. Vėliau jis- G. J. nuėjo į kambarį pas juos. Tame kambaryje sėdėjo sumuštas vyras, tačiau A. V. iš karto puolė jį ir trenkė jam su iešmu per galvą už ausies. V. Z. liepė A. V. nusiraminti. A. V. liepė jam išeiti, sakydamas, kad nori vienas su V. Z. pasikalbėti. Po jo paliepimo jis išėjo ir buvo vienas tuščiame kambaryje. Girdėjo, kad kitame kambaryje kažkas dužo. Tada jis išlipo per langą pasižiūrėti kas tame kambaryje vyksta, nes girdėjo A. V. rėkiant, „paštyrinsiu“. Jis išlipo per langą, nes lauko durys ir durys į kambarį, kur visi kiti buvo, buvo užrakintos. Jis norėjo pasižiūrėti iš lauko pusės per langą kas vyksta, bet langas buvo uždengtas užuolaidomis ir jis nieko nematė. Tuomet jis paskambino draugei ir ši liepė važiuoti namo, kad pats negautų ir jis išvažiavo. Vakare jis sužinojo, kad V. Z. buvo sumuštas ir išvežtas į ligoninę. Jis išvažiavo iš A. V. greitai, ten pabuvo gal valandą. S. S. sakė, kad A. V. toks jau buvo nuo ryto. Jam A. V. sudavė tik vieną smūgį, o ar mušė kitus, jis nematė. Jis A. V. jokių pretenzijų neturi, pas medikus nesikreipė. Pareiškimo dėl smūgio sudavimo nerašė. Daugiau nieko negali parodyti, jis tiksliai neprisimena tos dienos įvykių, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. (t. 1, b.l. 69-71)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju kaltinamojo A. V. brolis K. V., atsisakęs duoti parodymus teisme, parodė, kad jis su šeima gyvena viename namo gale, o jo brolis A. V. gyvena su šeima kitame namo gale. Brolis A. V. jau daug metų serga šizofrenija, daug kartų gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Jis pastoviai vartoja jam paskirtus vaistus. Kai jis išgeria vaistus ir alkoholio, tampa labai agresyvus. 2014-09-18 apie 16 val. jis pamatė kieme sukniubusį V. Z., kurio veidas buvo kruvinas. Kad A. V. muštų V. Z., jis nematė. Brolio akys buvo baltos, buvo labai agresyvus. Jis suprato, kad jam blogai su sveikata ir išsigandęs telefonu 112 iškvietė policiją. Jis nuėjo pareigūnų laukti prie kryžkelės. Broliui nesakė, kad iškvietė pareigūnus, nes bijojo, kad, būdamas tokioje būklėje, ir jam ko nors nepadarytų. Lauke dar buvo A. M. ir V. P., kurie stovėjo lauke. Jie jam nepasakojo kas įvyko. Kai jis grįžo su pareigūnais, visi jau buvo namo viduje. Lauko durys buvo užrakintos. Pareigūnai į namo vidų pateko per išdaužtą langą. Tuomet, kai pareigūnai užėjo į namą, ir iš vidaus atrakino duris, jis užėjęs į vidų, pamatė kambaryje ant grindų sėdintį V. Z. jau surištomis kojomis, nors kai matė jį prieš tai, jo kojos dar nebuvo surištos. A. V. tik ginčijosi su V. Z.. A. V. buvo sulaikytas, o V. Z. išvežtas į ligoninę. S. S. buvo namuose, bet nieko nesakė, nes ji pati labai bijo A. V.. Jis matė, kad V. Z. buvo labai stipriai sumuštas, jo galva ir kojos buvo kruvinos. Jis nežino nei kas ten įvyko, nei dėl ko taip įvyko. Jis mano, kad broliui reikia pastovaus gydymo, nes jis jau ne vieną žmogų yra taip sumušęs. (t. 1, b.l. 72-73)

Liudytojas L. J., policijos pareigūnas, parodė, kad 2014-09-18 jis patruliavo kartu su sav o kolega vyr. patruliu R. M. Ukmergės m. patruliniu automobiliu Mitsubischi Pajero Sport valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai apie 18 val. 20 min. iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus A. V. viską namuose išdaužė, yra agresyvus, grasina nužudyti kitą žmogų. Kartu su kolega nuvykus į vietą juos pasitiko A. V. brolis K. V.. Pastarasis papasakojo, jog jo brolis A. V. vartoja raminamuosius vaistus, o šiuo metu su vaistais vartoja ir alkoholį, namuose laiko ir kankina V. Z., šiuo metu neaišku ar dar jis gyvas. Gavus tokią informaciją jie pabandė įeiti į vidų, tačiau A. V. durų neatidarė, garsiai šaukė, jog neįsileis, todėl į namo vidų jie pateko įlipę per išdaužtą langą. Namo kambaryje rado ant grindų, kraujo klane, surištomis kojomis gulintį V. Z., kuris nieko nekalbėjo, sunkiai kvėpavo. A. V. buvo virtuvėje, kur jį su kolega sulaikė bei atskyrė nuo aukos. Į įvykio vietą atvyko medikai, kurie nukentėjusį asmenį užsidėję ant neštuvų išvežė į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių. Apie įvykį buvo informuotas Vilniaus budėtojas. A. V. sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Bevežant į policijos komisariatą A. V. kalbėjo, jog V. Z. kankino ilgai, į galvą metė alaus butelį, po to dar kartą metė jam į galvą sudaužytą alaus butelį, spardė kojomis, surišęs kankino, ketino užmušti.

Analoginius parodymus liudytojas L. J. davė ikiteisminio tyrimo metu . (t. 1,, b.l. 74)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M., policijos pareigūnas , parodė, kad 2014-09-18 jis patruliavo Ukmergės m. patruliniu automobiliu Mitsubischi Pajero Sport valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Maždaug apie 18 val. 20 min. iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) miestelyje, neblaivus A. V. viską namuose išdaužė, yra labai agresyvus, grasina nužudyti kitą žmogų. Kartu su kolega jis nuvyko į vietą, kur juos pasitiko A. V. brolis, K. V.. Pastarasis papasakojo, jog jo brolis vartoja raminamuosius vaistus, o šiuo metu su vaistais dar ir vartoja alkoholį. Tai pat paaiškino, kad namuose laiko ir kankiną V. Z., šiuo metu neaišku ar dar jis gyvas. Gavus šią informaciją, jie pabandė įeiti į vidų, tačiau A. V. durų neatidarė. Durys buvo užrakintos ir jis garsiai šaukė, jog neįsileis. Apėję aplink namą, jie pastebėjo išdaužtą lango stiklą, todėl į namo vidų pateko per jį. Namo kambaryje buvo matyti ant grindų kraujo klane, surištomis kojomis gulintis vyras, kuris nieko nekalbėjo, sunkiai kvėpavo. A. V. buvo virtuvėje. Jie jį sulaikė bei atskyrė nuo to vyro. Netrukus į įvykio vietą atvyko medikai, kurie nukentėjusį asmenį, užsidėję ant neštuvų, išvežė į Ukmergės ligoninę. A. V. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Bevežant į policijos komisariatą A. V. kalbėjo, jog V. Z. kankino ilgai, minėjo, kad jam ar tai metė, ar tai sudavė į galvą su alaus buteliu, spardė kojomis, surišęs kankino, ketino užmušti. (t. 1, b.l. 75)

Kolegija, vertindama byloje surinktus įrodymus, mano , kad jie patvirtina, jog kaltinamieji savo bendrais veiksmais, smurtaudami prieš nukentėjusįjį V. Z., jį kankinant, jį nesunkiai sužalojo. Vertindama byloje surinktus įrodymus, kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek kaltinamųjų , tiek nukentėjusiojo parodymai dėl suduotų smūgių skaičiaus, jų eiliškumo , lokalizacijos srities, skirtingi tiek tarpusavyje, tiek jų pačių parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu, tokie skirtumai ar prieštaravimai paaiškinami tuo, kad kaltinamieji bei nukentėjusysis įvykio metu buvo išgėrę, smurtiniai veiksmai truko gana ilgą laiką, ne vienoje vietoje, todėl gali būti sunkumų atsiminti jų eiliškumą ir pan. Vienok kolegija mano, kad šie skirtumai , kiti prieštaravimai netrukdo kaltų asmenų veiksmų teisiniam įvertinimui , jų vaidmeniui, darant nusikaltimą, jų tyčios nustatymui. Vertinant kaltinamųjų veiksmus, atkreiptinas dėmesys, kad jiems inkriminuotų nukentėjusiajam V. Z. suduotų smūgių skaičius yra žymiai didesnis, nei kad teismo medicinos specialisto išvada nustatytas trauminių poveikių skaičius, bet teismas pastebi, kad kaltinamiesiems nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius yra inkriminuotas , atsižvelgus tiek į jų pačių parodymus, tiek į nukentėjusiojo parodymus, taip pat atsižvelgus į nustatytų padarytų sužalojimų skaičių bei į tai, kad pagal sužalojimus ne visada yra galimybė nustatyti trauminių poveikių skaičių ir šis skaičius ne visada atitinka padarytų sužalojimų pobūdį, jų vietą, skaičių ir pan. Kaip matyti iš teisminio nagrinėjimo metu atliktų kaltinamųjų apklausų , kaltinamieji A. V., V. P. ir A. M. , duodami parodymus apie įvykio aplinkybes, menkina savo vaidmenį, suduotų nukentėjusiajam V. Z. smūgių skaičių , jų pobūdį, bet kolegija mano, kad jų veiksmus patvirtina iš esmės gana detalūs ir išsamūs nukentėjusiojo V. Z. parodymai, kuriais netikėti nėra teisinio pagrindo , juolab, kad dauguma jo nurodytų aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu, iš dalies ir teisme patvirtino patys kaltinamieji.

Vienok, ne visos nusikaltimo padarymo aplinkybės , inkriminuojamos kaltinamiesiems, teisme pasitvirtino. Kaltinamiesiems yra inkriminuota, kad jiems veikiant bendrai, kaltinamasis A. V. peiliu įpjovė vieną kartą į ranką . Tokią aplinkybę nurodė ir nukentėjusysis V. Z.. Pats kaltinamasis A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė aptariamo įvykio metu naudojęs peilį, kaltinamasis A. M. savo parodymais tvirtino, kad kaltinamasis A. V. peilį turėjo, bet jo įkalbėtas , peilį jam atidavė , nematė, kad juo būtų įdūręs V. Z.. Kaltinamoji V. P. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neparodė, kad būtų mačiusi, jog kaltinamasis A. V. būtų įvykio metu naudojęs peilį. Teismo medicinos specialisto išvadomis nėra nustatyta sužalojimų būdingų rankos įpjovimui . Nesant pakankamų, neabejotinų įrodymų, kad kaltinamasis A. V. aptariamo įvykio metu peiliu įpjovė nukentėjusiajam V. Z. į ranką, ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama.

Kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus įrodymus , mano, kad kaltinamųjų A. V., V. P., A. M. veiksmai dėl nukentėjusiojo V. Z. sužalojimo yra nusikalstami, jie kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 6p. : savo bendrais veiksmais kaltinamieji nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį, tai darė jį kankinant .

Kaltinamiesiems A. V., V. P. ir A. M. buvo pareikšti kaltinimai, kad jie jiems inkriminuotu laiku ir vietoje , atlikdami teismo nustatytus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį V. Z., jį kankinant ir itin žiauriai , sužalodami jį nesunkiai , tuo pasikėsino jį nužudyti, bet tokios nusikalstamos veikos neužbaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios , t.y. jie visi buvo kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. ir 129 str.2d. 6 p.

Teismas mano, kad kaltinamųjų A. V., V. P. ir A. M. tyčia nužudyti nukentėjusįjį V. Z., nėra nustatyta.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 22 str. ir 129 str. nuostatomis , pasikėsinimas nužudyti gali būti kvalifikuojamas tik teismui nustačius, jog veikos kaltininkai veikė apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti kito asmens gyvybę. Apie kaltininkų tyčios turinį yra sprendžiama , atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes : nusikaltimo padarymo įrankius, būdą , sužalojimų kiekį , jų pobūdį , vietas, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir jo nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu , taip pat prieš nusikaltimą ir po jo ir pan. Nagrinėjamu atveju nei vienas iš veikos kaltininkų neturėjo jokio motyvo nužudyti nukentėjusįjį V. Z.. Pradžią aptariamam įvykiui davė provokuojantis nukentėjusiojo V. Z. elgesys su kaltinamąja V. P. : pagal jos aiškinimus nukentėjusysis V. Z. išgertuvių metu ją pakvietęs eiti į miškelį ( ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis kvietė į lauką pasikalbėti), jai nesutikus, trenkė tris kartus delnu į veidą, prakirto nosį bei smurtinis elgesys su kaltinamuoju A. M., kuriam bandant užstoti sužalotą V. P., V. Z. sudavė kumščiu jam į veidą, prakirto nosį. Kaltinamasis A. V. , pamatęs nukentėjusiojo V. Z. sužalotus asmenis , supykęs, kad jo namuose šis elgiasi netinkamai, pradėjo smurtą prieš jį, o kiti kaltinamieji, jo raginami, prie jo prisidėjo. Kaltinamieji A. V., V. P. ir A. M. smurtavo prieš nukentėjusįjį V. Z., suduodami jam smūgius į įvairias kūno vietas, specialiai netaikydami į vietas, pavojingas gyvybei , jau tai rodo, kad jų smurtas nebuvo apibrėžtas su tikslu nužudyti nukentėjusįjį. Kaltinamasis A. V. smurto prieš nukentėjusįjį V. Z. metu, panaudojo žiūronus, jais suduodamas jam į galvą, taip pat buvo grandine suspaudęs V. Z. kaklą, tuščiu buteliu sudavė pastarajam į galvą , bet pažymėtina, kad jis, panaudodamas tuos įrankius , nepasiekė tų tikslų, kuriuos būtų galėjęs, siekdamas nukentėjusiojo V. Z. mirties. Nukentėjęs nurodė, kad grandine suspaudus kaklą, jis buvo smaugiamas, tačiau pažymėtina, kad specialistas, tyręs jam padarytus sužalojimus, jokių smaugimo žymių nenustatė, tai rodo, jog kaklą spaudžiant grandine, tai nebuvo daroma su tikslu pasmaugti nukentėjusįjį. . Kaltinamieji A. V. , V. P. ir A. M., veikdami kartu , sudavė nukentėjusiajam netoli 100 smūgių, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiais smūgiais dauguma padarytų sužalojimų nukentėjusiajam V. Z. sutrikdė sveikatą nežymiai, o tik sužalojimai- lūžiai viršutiniame žandikaulyje , kairės pusės trijų šonkaulių lūžiai su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėse, tarpuplautyje bei krūtinės ląstos ir kaklo minkštuosiuose audiniuose jo sveikatą dėl gydymo trukmės sutrikdė nesunkiai. Kolegija, vertindama kaltinamųjų smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį V. Z., daro išvadą, kad jie veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia : jie savo smurtiniais veiksmais siekė sužaloti nukentėjusįjį, suprato, kad dėl jų veiksmų jis bus sužalotas, tačiau konkrečių pasekmių nesiekė (Lietuvos Respublikos BK 15 str.1 d. 2p.) Kaltinamasis A. V. , naudodamas smurtą prieš nukentėjusįjį V. Z., rėkė, kad jį papjaus, užmuš, „paštyrins“ , nupjaus jam galvą, taip pat jį sulaikiusiems policijos pareigūnams jis teigė, kad norėjo užmušti nukentėjusįjį V. Z.. Kolegija tokių šio kaltinamojo išsakytų frazių nevertina kaip įrodymų, neva patvirtinančių jo apibrėžtą tyčią nužudyti nukentėjusįjį V. Z.. Kaip yra žinoma iš šiam kaltinamajam A. V. atliktos teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės, jis dėl jam nustatyto organinio asmenybės sutrikimo, adaptacijos sutrikimo į netikėtas , greitai kintančias, jam nenaudingas frustracines situacijas reaguoja emocionaliai, impulsyviai. Aptariamoje situacijoje kaltinamasis A. V. buvo įpykęs ant nukentėjusiojo V. Z., su kuriuo draugavo nuo vaikystės ir santykiai iki įvykio buvo geri, už tai, kad šis jo namuose skriaudžia jo draugus , todėl ne tik smurtavo prieš jį, bet ir išsakė įvairius grasinančius žodžius. Teismas tokius jo išsakytus grasinančius nužudyti žodžius vertina tik kaip jo agresyvių emocijų išraišką be realaus ketinimo nužudyti nukentėjusįjį. Tai, kad kaltinamasis A. V. , išsakydamas grasinančius žodžius nužudyti nukentėjusįjį, tokios apibrėžtos tą padaryti tyčios neturėjo , patvirtina aukščiau aptartas jo bei jo bendrininkų nusikalstamų veiksmų pobūdis.

Bylos įrodymais yra nustatyta , kad kaltinamieji A. V. , V. P. ir A. M. prieš nukentėjusįjį V. Z. smurtavo gana ilgą laiką- apie 3 val., sudavė jam daugybinius smūgius, liejo jį verdančiu ir vėsiu vandeniu, išrengė jį, surišo virve , tokiais veiksmais padarė daugybinius sužalojimus . Kolegija tokius kaltinamųjų veiksmus prieš nukentėjusįjį V. Z. vertina kaip jį kankinančius , nes tokie jų ilgą laiką trunkantys veiksmai , sukėlė nukentėjusiajam dideles fizines ir dvasines kančias . Dėl šių aplinkybių kaltinamiesiems inkriminuojamas jų veiką kvalifikuojantis požymis - sužalojimo padarymas, kankinant nukentėjusįjį. Teismas mano, kad aptartas kaltinamųjų smurtinių veiksmų pobūdis atitinka kankinimo sampratą, tačiau nevertinamas kaip itin žiaurūs veiksmai. Dėl šių motyvų kaltinamiesiems neinkriminuojamas jų veiką kvalifikuojantis požymis- jų veiksmų itin žiaurus pobūdis.

Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamieji A. V., A. M. ir V. P. prieš nukentėjusįjį V. Z. smurtavo bendrais veiksmais , to jie neneigia ir patys, todėl jiems inkriminuojama, kad jie nusikalstamus veiksmus padarė , veikdami bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis A. V. be pasikėsinimo kankinant ir itin žiauriai nužudyti nukentėjusįjį V. Z., buvo kaltinamas , kad jis teismo nustatytu laiku ir vietoje, prieš nukentėjusįjį V. Z. atlikdamas kartu su V. P. ir A. M. teismo nustatytus smurtinius veiksmus , sutrikdžiusius jo sveikatą nesunkiai, , jam grasindamas nužudymu, reikalavo iš nukentėjusiojo 50000 Lt (šiuo metu 14481 eurų) bei perrašyti V. Z. namą jo vardu. Tokiu būdu, prievartaudamas didelės vertės svetimą turtą jis pasikėsino V. Z. nužudyti dėl savanaudiškų paskatų , nes nusikalstamos veikos nebaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes į namą įsiveržė policijos pareigūnai ir išlaisvino V. Z.. Inkriminavus šiuos veiksmus, veiksmais A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 p. ., 181 str. 3 d.

Iš nukentėjusiojo V. Z. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu , yra žinoma, kad aptariamo įvykio metu, kaltinamasis A. V. , smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, reikalavo iš jo „nalogo“ 50000 Litų , taip pat reikalavo, kad jis skambintų savo motinai ir kad pastaroji perrašytų namą A. V. vardu. Pats kaltinamasis A. V. neigia reikalavęs iš nukentėjusiojo kokių tai pinigų ar kitokio turto. Kaltinamieji V. P. ir A, M., pagal įvykio aplinkybes , turėję būti toje pačioje patalpoje, neigia girdėję tokius reikalavimus. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus dėl turto reikalavimo , nemano, kad jis būtų išsigalvojęs tokius reikalavimus, tačiau , įvertinus visas įvykio aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tokie kaltinamojo A. V. išsakyti reikalavimai dėl pinigų, dėl namo perrašymo nebuvo realūs , nes nebuvo imtasi jokių veiksmų tokių reikalavimų realizavimui nei iš kaltinamojo A. V. pusės, nei iš nukentėjusiojo pusės. Teismas tokius kaltinamojo A. V. žodžius vertina tik kaip priemonę be kitų išsakytų grasinančių žodžių ar smurtinių veiksmų dar labiau įbauginti nukentėjusįjį , o ne kaip realius veiksmus , atitinkančius Lietuvos Respublikos BK 181 str. sudėties požymius.

Dėl šių motyvų kolegija kaltinamąjį A. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 3d. išteisina, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo požymius (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1d. 1p., 303 str. 5d. 1p.).

Teismui pripažinus, kad kaltinamasis A. V. nepadarė veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 181 str. 3d. , bei veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. ir 129 str. 2d., ir jo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį V. Z. kvalifikavus pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d., savanaudiškumo požymis dėl aukščiau išdėstytų motyvų pastarojoje veikoje jam neinkriminuojamas.

Kaltinamasis A. V. teisiamas už apysunkio nusikaltimo padarymą, 2014 m. baustas administracine tvarka už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio (t. 2 b.l. 112), praeityje buvo teistas, tačiau teistumai yra išnykę (t. 2 b.l. 114). Nusikaltimo padarymo metu jis turėjo sugyventinę, su kuria augino 2010 m. vasario 16d. gimusį sūnų (t. 2 b.l. 102). Duomenų, kad jis nusikaltimo padarymo laikotarpiu būtų oficialiai dirbęs, nėra ( t. 2 b.l. 106). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertize ( aktas Nr. 75U-I-16/2015 ( t. 2 b.l. 161-166) kaltinamajam A. V. nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 2014-09-18 ir šiuo metu nustatytas organinis asmenybės sutrikimas; adaptacijos sutrikimai, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl psichikos sveikatos būsenos jis gali dalyvauti teismo posėdyje, ikiteisminio tyrimo veiksmuose, duoti parodymus, kurių objektyvumo vertinimas yra teismo kompetencijoje. A. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. Duomenų, kad A. V. nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 2014-09-18, būtų patologinio girtumo būsenoje, nėra. A. V. elgesyje netikėtose, greitai kintančiose, jam nenaudingose, frustracinėse situacijose vyrauja emocionalios, impulsyvios reakcijos. A. V. tokiose situacijose ne visada sugeba priimti konstruktyvius sprendimus. A. V. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje, be to jis nusikalto , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui : tą patvirtina byloje aukščiau aptarti įrodymai, taip pat girtumas nustatytas jį patikrinus įvykio dieną -19.33 (t.2 b.l. 10). Pažymėtina, kad patikrinimo metu jam nustatytas tik 0, 36 promilių girtumas, tačiau teismas pastebi, kad aptariami nusikalstami veiksmai buvo atliekami tarp 15.30-18.30 val. , todėl pripažintina , kad šio kaltinamojo girtumas įvykio metu buvo didesnis, nei vėlesnio patikrinimo metu.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad konfliktą, dėl kurio prasidėjo aptariamas įvykis, išprovokavo neteisėtais smurtiniais veiksmais pats nukentėjusysis V. Z., tokie pastarojo veiksmai įtakojo aptariamos veikos padarymą. Kaltinamasis A. V. pripažįsta smurtiniais veiksmais sužalojęs nukentėjusįjį, tai kolegija vertina kaip jo prisipažinimą dėl nusikaltimo padarymo, tačiau kaltinamasis A. V. dėl padarytų nusikalstamų veiksmų nesigaili , todėl vien faktinių aplinkybių pripažinimas aptariamoje situacijoje nevertinamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Skiriant kaltinamajam A. V. bausmę, atsižvelgtina į aukščiau paminėtas aplinkybes bei į tai, kad jis buvo aktyviausias jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties vykdytojas, jis iš esmės sudavė daugiausia smūgių nukentėjusiajam V. Z., naudojo įrankius, , gąsdino nukentėjusįjį , grasino nužudyti ir pan., davė nurodymus kitiems kaltinamiesiems, dėl ko pastarieji tęsė smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam A. V. skiriama terminuota laisvės atėmimo bausmė. Jos trukmė nustatoma, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo psichinį stovį, kad toks smurto proveržis jam kilo dėl jo nestabilios emocinės, psichinės būklės, neadekvačiai aštriai sureagavus į nukentėjusiojo neteisėtus veiksmus prieš kitus kaltinamuosius, išprovokavusius nusikalstamą situaciją. Tą įvertinus kaltinamajam A. V. skiriama laisvės atėmimo bausmė savo trukme atitinkanti tokios bausmės, numatytos įstatymo už jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką sankcijoje, vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 str.).

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes , teismas daro išvadą, kad kaltinamajam A. V. skiriama laisvės atėmimo bausmė turi būti atliekama realiai. Tiek bylos įrodymai, tiek kaltinamojo elgesys teisme, tiek jo pozicija dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų rodo, kad jis savo nusikalstamų veiksmų kritiškai nevertina ir nėra pakankamo pagrindo teismui manyti, kad kaltinamajam A. V. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl šių motyvų kaltinamajam A. V. netaikomos Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatos ir jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidedamas.

Į skiriamos laisvės atėmimo bausmės laiką kaltinamajam A. V. įskaitomas laikas, kurį jis išbuvo kardomajame kalinime (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

Kaltinamajam A. V. paliktina kardomoji priemonė- suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo .

Kaltinamasis A. M. teisiamas už apysunkio nusikaltimo padarymą , praeityje buvo teistas, tačiau teistumas yra išnykęs (t. 1 b.l. 183). 2014 m. kaltinamasis A. M. baustas administracine tvarka 1 kartą (t. 1 b.l. 190). Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis A. M. nedirbo, bet šiuo metu dirba (t. 1 b.l. 185, t. 3 b.l. ,t. 3 b.l. 167-168). Jis yra išsituokęs, turi sūnų, gimusį 1994 m. (t. 1 b.l. 181), tačiau duomenų , kad jis dalyvautų jo auklėjime ar išlaikyme, byloje nėra. Kaltinamasis A. M. prisipažino padaręs teismo nustatytą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailisi, dėl to ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, įtakojęs nusikalstamos veikos padarymą.

Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis padarė nusikaltimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui , be to jis jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupėje.

Skiriant kaltinamajam A. M. bausmę, teismas atsižvelgia į aukščiau nurodytas aplinkybes ir mano, kad jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, nes tik tokios bausmės rūšis yra numatyta įstatymo sankcijoje. Nustatant tokios bausmės trukmę, atsižvelgiama į tai, kad jis tebuvo antraeilis vykdytojas, nebuvo aktyvus , todėl jam skiriama mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmė, nei tokios bausmės , numatytos įstatymo sankcijoje, vidurkis.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis A. M. yra teisiamas už apysunkio nusikaltimo padarymą , jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo , jo asmenį apibūdinančias savybes , teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad jam skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Kaltinamajam A. M., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1d. nuostatas, jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas nustatomas, įvertinus šio kaltinamojo nusikalstamų veikų pobūdį, jo asmenį. Bausmės vykdymo atidėjimo metu jam skiriama pareiga - neišvykti iš gyvenamosios vietos be institucijos , prižiūrinčios jo bausmės vykdymo atidėjimą , sutikimo (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2d.).

Kaltinamajam A. M. taikoma kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas- neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo .

Kaltinamoji V. P. anksčiau nebuvo teista (t. 1 b.l. 116), dabar teisiama už apysunkio nusikaltimo padarymą. Ji nebausta administracine tvarka (t.1 b.l.114-115). Kaltinamoji V. P. išsituokusi, turi 1998 m. gimusį sūnų (t. 1 b.l. 111), duomenų, kad jį auklėtų ar augintų byloje nėra. Ji niekur nedirba (t. 1 b.l. 118.

Kaltinamosios V. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad ji nusikalto, veikdama bendrininkų grupėje, nusikaltimą padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio , ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui .

Kaltinamosios V. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad ji pilnai prisipažino padariusi teismo nustatytą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailisi, be to dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pripažintina, kad jos nusikalstamam elgesiui turėjo įtakos nukentėjusiojo provokuojantis elgesys.

Skiriant kaltinamajai V. P. bausmę, teismas atsižvelgia į aukščiau paminėtas aplinkybes, jos asmenį apibūdinančias savybes, į jos nusikalstamų veikų pobūdį ir mano, kad jai skiriama terminuota laisvės atėmimo bausmė. Nustatant jos trukmę, teismas atsižvelgia į tas pačias aplinkybes bei į tai, kad jos vaidmuo , padarant nusikaltimą, tebuvo antraeilis . Tą įvertinus, teismas mano, kad jai skirtina laisvės atėmimo bausmė savo trukme mažesnė nei tokios bausmės, numatytos įstatymo sankcijoje, vidurkis.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes , į tai, kad anksčiau kaltinamoji V. P. nebuvo teista, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kolegija daro išvadą, kad jai skiriamos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus tokios bausmės atlikimo, nes taip manyti yra pakankamas pagrindas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas mano, kad kaltinamajai V. P. skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nustačius tokio vykdymo atidėjimo terminą (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1d.). Bausmės vykdymo atidėjimo terminas nustatomas, atsižvelgus į aukščiau paminėtas kaltinamąją V. P. apibūdinančias aplinkybes tiek dėl jos asmens, tiek dėl jos atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdžio. Bausmės vykdymo atidėjimo metu kaltinamajai V. P. skiriama pareiga- neišvykti iš gyvenamosios vietos be jos priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo.

Kaltinamajai V. P. taikoma kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas- neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamiesiems A. M., V. P. bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos BPK 339 str. 3 d.).

Civilinis ieškovas-Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi ieškinį dėl 1043,31 Eurų priteisimo už nukentėjusiajam V. Z. suteiktas gydymo paslaugas (t.1 b.l. 57-64). Tokį ieškinį civilinis ieškovas palaikė ir teisme, savo poziciją teisminio nagrinėjimo metu išreikšdamas raštiškais pareiškimais . Iš byloje pateiktų medicinos duomenų yra nustatyta, kad nukentėjusysis V. Z. po jam padarytų sužalojimų buvo gydomas ligoninėse nuo 2014 m. rugsėjo 118 d. iki 2014 m. spalio 8d., jam buvo suteiktos gydymo paslaugos už 1043,31 Eurą (t. 1 b.l. 60-61). Kaltinamieji A. V., V. P. ir A, M. yra pripažįstami kaltais dėl nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų, dėl kurių jis buvo gydomas, todėl iš jų į Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetą solidariai priteistina Vilniaus teritorinės ligonių kasos panaudotos lėšos nukentėjusiojo gydymui - 1043,31 Eurai turtinės žalos atlyginimui (Lietuvos Respublikos BPK 115 str., CK 6.280 str., 6.283 str.1d., Sveikatos draudimo įstatymo 15 str.1d.8p.,30 str. 1p., 31 str. 1p., 33 str.1p.).

Nukentėjusysis V. Z. yra pareiškęs 57924 Eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1 b.l. 32-33). Teisminio nagrinėjimo metu jis prašė jo ieškinį tenkinti, nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų, dėl kurių yra kalti kaltinamieji , jis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą , pažeminimą .

Išanalizavus bylos įrodymus, nustatyta, kad nukentėjusysis V. Z. dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto patyrė didelį fizinį skausmą, nes jam dėl kaltinamųjų daugybinių smūgių buvo padaryta daug sužalojimų, tame tarpe sulaužytas žandikaulis, šonkauliai, dėl smurto, jį kankinant, jis patyrė ir stiprius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, dėl padarytų sužalojimų buvo nedarbingas , buvo ribotas jo socialinis gyvenimas. Esant tokioms aplinkybėms , teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis V. Z. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą kaip tam tikrą piniginę kompensaciją už neigiamą patirtį. Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusįjį V. Z. pobūdį , jų pasekmes , į tai, kad nusikalstamos veikos, kurios metu jis buvo sužalotas, padarymui įtakos turėjo jo provokuojantis elgesys, taip pat nustatant tokios žalos dydį, teismas atsižvelgia į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.). Bylos įrodymais yra nustatyta, kad nukentėjusįjį bendrais veiksmais sužalojo kaltinamieji, todėl jie turi padarytą neturtinę žalą atlyginti solidariai (Lietuvos Respublikos CK 6.279 str.). Be išsakytų motyvų, nustatant neturtinės žalos dydį, kolegija atsižvelgia į teisminę praktiką tokios kategorijos bylose, kuriose priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1000 Eurų iki 7240 Eurų ( 2K-511/2015, 2K-371/2015, 2K-221/2015, 2K-181/2014, 2K-7-67/2016). Antra vertus, pateikti pavyzdžiai negali būti vertinami kaip precedentai, nes nei vienoje paminėtoje kasacinėje byloje neturtinė žala nebuvo priteista nukentėjusiajam, kuris būtų sužalotas jį kankinant. Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusysis V. Z. buvo nesunkiai sužalotas , esant kvalifikuojančiam požymiui – jį kankinant, ir kad dėl to jis patyrė didesnį fizinį skausmą , pažeminimą, dvasinius išgyvenimus , tokios žalos atlyginimui priteistina didesnė neturtinė žala, nei tai buvo daroma ankstesnėje teisminėje praktikoje . Iš kaltinamųjų A. V., V. P. ir A. M. priteistina nukentėjusiajam V. Z. 10000 Eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Baudžiamojoje byloje kaip daiktiniai įrodymai buvo paimti pjūklas“Husgvarna 440“ , sulenktas iešmas, dvi motorinio pjūklo grandinės , popieriaus lapas, mėlyni sportbačiai , kurie saugomi Vilniaus apskr.. Logistikos skyriaus saugojimo patalpose (t. 1 b.l. 18). Taip pat buvo paimtos 6 nuolaidų kortelės, vikingo loto bilietas, juodos spalvos piniginė , kelnių diržas, diržo pakabukas, kurie saugomi Vilniaus apskr.. Logistikos skyriaus saugojimo patalpose (t2 b.l. 4) bei 100,12 Litų, kurie saugojami Vilniaus apskr.. VPK Finansų skyriuje (t. 2 b.l. 6).

Sulenktas iešmas, dvi motorinio pjūklo grandinės buvo panaudoti , darant nusikaltimą, todėl jie kaip nusikaltimo įrankiai bei menkaverčiai daiktai naikintini (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1d.1p., 4 p.), taip pat kaip menkaverčiai daiktai naikintini popieriaus lapas, mėlyni sportbačiai , 6 nuolaidų kortelės, vikingo loto bilietas, juodos spalvos piniginė , kelnių diržas, diržo pakabukas (Lietuvos Respublikos BPK 94 str.1d. 4 p.).

Kolegijos nuomone, pjūklas „Husgvarna“ gali turėti vertę, todėl jis perduotinas realizavimui, gautą sumą po realizacijos paskyrus civilinių ieškinių atlyginimui. Tam pačiam tikslui perduotini 29 Eurai (100,12 Litų, paimti pas kaltinamąjį A. V. jo asmens kratos metu ).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 6 p. ir jį nubausti laisvės atėmimu 2(dvejus) metus 6 mėn., šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 3d. A. V. išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius .

Bausmės pradžią A. V. skaičiuoti nuo 2016 m. balandžio 18d.

Į paskirtos bausmės laiką A. V. įskaičiuoti laiką nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2016 m. balandžio 18d.

Kardomąją priemonę- suėmimą A. V. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 6 p. ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vienerius) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1, 2 d., paskirtos bausmės vykdymą A. M. atidėti 1 (vienerių) metų laikui. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. M. paskirti pareigą neišvykti iš gyvenamosios vietos be jį prižiūrinčios institucijos sutikimo.

Kardomąją priemonę A. M. palikti rašytinį pasižadėjimą- neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 6 p. ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vienerius)metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1, 2 d., paskirtos bausmės vykdymą V. P. atidėti 1 (vienerių) metų laikui. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. P. paskirti pareigą neišvykti iš gyvenamosios vietos be ją prižiūrinčios institucijos sutikimo.

Kardomąją priemonę V. P. palikti rašytinį pasižadėjimą- neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią V. P. ir A. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti solidariai iš A. V. , A. M. ir V. P. į Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetą 1043,31 Eurų turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti solidariai iš A. V., V. P. ir A. M. neturtinės žalos atlyginimui V. Z. 10 000 Eurų.

Pjūklą „Husgvarna“ po nuosprendžio įsiteisėjimo realizuoti, už jį gautas lėšas perduoti civilinių ieškinių padengimui .

29 Eurus, saugojamus Vilniaus apskr.. VPK finansų skyriuje , perduoti civilinių ieškinių realizavimui.

Daiktinius įrodymus : sulenktą iešmą, dvi motorinio pjūklo grandines , popieriaus lapą, mėlynus sportbačius , 6 nuolaidų korteles, vikingo loto bilietą, juodos spalvos piniginę , kelnių diržą, diržo pakabuką, saugomus Vilniaus apskr.. VPK Logistikos skyriaus saugojimo patalpoje , sunaikinti.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo per Vilniaus apygardos teismą.