Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Institucija skunde ginčija Kauno apylinkės teismo nutarimo dalį dėl nuobaudos už ATPK 130² str. numatytą pažeidimą paskyrimo teigdama, kad teismas nepagrįstai taikė ATPK 30¹ str. ir nekonfiskavo pažeidėjui nepriklausančios transporto priemonės. Ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).

Institucijos skunde teisingai nurodoma, kad ATPK 130² str. sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas kaip papildoma, o ne alternatyvi nuobauda. ATPK 130² str. numatyta, kad už šio pažeidimo padarymą <...> teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims skiriama bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu <...>. Iš straipsnio konstrukcijos matyti, kad už minėtą pažeidimą gali būti skiriama bauda su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinis areštas su transporto priemonės konfiskavimu. Pirmosios instancijos teismas neskyrė transporto priemonės konfiskavimo siekdamas apginti transporto priemonės savininkės S. N. interesus ir su tokiu sprendimu aukštesnysis teismas sutinka.

Nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau, kaip teisingai nurodoma ir Institucijos skunde, ji nėra absoliuti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, nurodė, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje, taikant konfiskavimo nuobaudą, yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, tad nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kuri gali būti konfiskuota, savininko teisėms. Todėl, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus (kasacinės nutartys administracinio teisė pažeidimo bylose Nr. 2AT-23/2012, 2AT-18/2013). Tais atvejais, kai byloje nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, t. y. nustačius, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko valią, juo buvo disponuojama neteisėtai ir kt., yra galimybė taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir transporto priemonės nekonfiskuoti. Tokia pozicija atsispindi tiek Konstitucinio teismo doktrinoje (2012-09-25 nutarimas ir kt.), tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartys administracinėse bylose Nr. N575- 3213/2010, N575-2114/2011 ir kt.).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso S. N.. Dėl šios transporto priemonės panaudojimo pažeidimui daryti S. N. buvo apklausta 2015-09-23 posėdyje, kuriame paaiškino, kad 2015-08-23 automobilį pasiėmė jos brolis A. J., kuris šiuo automobiliu gali naudotis. Kur tą dieną jis važinėjosi su automobiliu, nežino. Taip pat nurodė, kad bandė išsiaiškinti, kaip automobilis pateko pas kitus asmenis. Brolis A. J. jai papasakojo, kad su kitais asmenimis vartojo alkoholį, brolis nuėjo miegoti, o vienas iš kartu su juo buvusių asmenų paėmė automobilio raktelius ir išvažiavo (b. l. 45). Liudytojas A. J. 2015-10-22 posėdyje patvirtino, kad automobilis yra jo sesers S. N.. Automobilį iš jos pasiskolino, susitiko su asmenimis, su kuriais vartojo alkoholį, girtas nenorėjo vairuoti. Visi kartu buvę asmenys sutarė likti nakvoti. Kokiomis aplinkybėmis buvo išvažiuota sesers automobiliu, neatsimena, nes buvo neblaivus ir nuėjo miegoti (b. l. 58). Atsižvelgiant į S. N. ir A. J. paaiškinimus, matyti, kad automobilio teisėtas valdytojas pažeidimo padarymo metu buvo S. N. brolis A. J., kuris neužtikrino, kad automobilis nebūtų panaudotas teisei priešingai veikai daryti. A. J. neturėjo teisės leisti automobiliu naudotis kitam asmeniui. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų nustatyta, kad jis leidimo pasinaudoti automobiliu neprašė nei A. J., nei jo sesers S. N., automobiliu buvo pasinaudota be minėtų asmenų sutikimo. Ši situacija išsiskiria tuo, jog Institucijos prašoma konfiskuoti transporto priemonė iš esmės buvo perleista vis kitam asmeniui. Tikrasis teisės pažeidėjas – S. S., kuris privalo būti teisingai nubaustas ir patirti atitinkamus neigiamus suvaržymus, nėra automobilio ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, tačiau minėtas automobilis nuosavybės teise taip pat nepriklauso ir asmeniui, kuris nesielgė atsakingai ir neužtikrino, kad turtu negalėtų pasinaudoti Kelių eismo taisyklių pažeidimą padaręs asmuo. Dėl šių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių nukenčia teisėto savininko, kuris nėra atsakingas už administracinio teisės pažeidimo padarymą, interesai ir tokia situacija, aukštesnės instancijos teismo nuomone, nėra pateisinama. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.) Taigi, skiriama administracinė nuobauda turi nubausti konkretų teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tuo tarpu šioje administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant ar netaikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl kito asmens (ne teisės pažeidėjo) civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Konfiskavus transporto priemonę, atsakomybė būtų nepagrįstai pritaikyta dėl pažeidimo visiškai neatsakingam asmeniui, o tai neatitiktų ATPK 20 str. nustatytų administracinės nuobaudos tikslų. Nustatyta griežta valstybės politika nagrinėjamu atveju siekiama mažinti kelių eismo įvykiuose žūstančių ir sužeidžiamų žmonių skaičių bei efektyviau pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Tačiau netiesiogiai baudžiant už teisės pažeidimą neatsakingą asmenį, būtų iškreipiama teisės sistemos paskirtis. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai dėl ATPK 30¹ str. taikymo ir mano, kad šioje konkrečioje situacijoje yra nustatytos išskirtinės aplinkybės, leidžiančios pagrįstai netaikyti transporto priemonės, kuria buvo padarytas pažeidimas, konfiskavimo.

Atsižvelgiant į paminėta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, teisingai įvertino šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai ir pagrįstai pripažino, kad asmeniui, kuris nėra atsakingas dėl transporto priemonės panaudojimo teisės pažeidimui daryti, priklausančios transporto priemonės konfiskavimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, būtų pažeisti transporto priemonės savininko, kuris nėra atsakingas už padarytą teisės pažeidimą, teisėti interesai. Skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jį keisti pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 302¹³ str.,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.