- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-14
- Bylos Nr.
- ATP-560-594/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kategorijos
- 47.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-03-14 nutarimo S. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
UAB „Samilta“ direktoriui S. A. 2013-10-16 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 026755, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171⁵ str. 1 d. už tai, kad 2013-09-17, apie 10.30 val. Aušros g. 3, Šakiai, autobusų stoties teritorijoje, UAB „Samilta“, priklausančiame autobuse IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas dyzelinis kuras, pažymėtas dažikliu ir žymikliu, kuriuo dažomas akcizais neapmokestinamas, žemės ūkiui, tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystei skirtas žymėtas kuras, tuo jis pažeidė 2003-02-03 nutarimą Nr. 145 „Dėl atleistų nuo akcizų dyzelinių degalų, skirtų naudoti žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, įsigijimo taisyklių patvirtinimo 2.3 punkto reikalavimus, 2003-10-31 įsakymu Nr. 4-406/1V-392 Lietuvos Respublikos ūkio ministro, vidaus reikalų ministro „Kuro kuriam taikomos akcizų lengvatos, kontrolės tvarka“ 3 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-03-14 nutarimu administracinė byla nutraukta, nesant S. A. veiksmuose ATPK 171⁵ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties. Tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir rašytinę bylos medžiagą ir nustatęs, kad byloje nėra surinkta pakankami įrodymų apie tai, kad S. A. padarė ATPK 171⁵ str. 1 d. numatytą pažeidimą. Be to, pažymėjo, kad įmonės vadovas negali techniškai užtikrinti, kad į autobuso baką nebūtų galima įpilti, be jo žinios, žymėtų degalų, todėl įmonės vadovas tinkamai atlikęs jam priskirtas pareigas negali būti traukiamas atsakomybėn už kitų asmenų pažeidimus ar prieš jį nukreiptus neteisėtus veiksmus, jei jis negali įtakoti šių veiksmų kilimą ir dėl to atsiradusias pasekmes.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą – skirti UAB „Samilta“ direktoriui S. A. 4000 Lt baudą. Skunde nurodo, kad teismas neobjektyviai įvertino liudytojų parodymus ir rėmėsi tik UAB „Samilta“ direktoriaus S. A. ir vairuotojo V. P. parodymais, kurie tvirtino, kad žymėto kuro įmonės autobusai nenaudoja. Pažymėjo, kad apylinkės teismo iškelta versija, jog žymėto kuro pripilti į įmonės autobusą galėjo pašalinis asmuo yra nepagrįsta. Atkreipė dėmesį, kad pagal ATPK 171⁵ str. 1 d. nėra nurodyta kuro bake esančio žymėto kuro procentas, kurį nustačius būtų taikoma administracinė atsakomybė. Teigia, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo išvada, kad žymėtu kuru nebuvo pildomas kuro bakas, o jame yra tik žymėto kuro likučių – niekuo nepagrįsta ir tik patvirtina faktą, kad žymėtas kuras buvo pilamas anksčiau. Skundo autorius taip pat nurodo, jog UAB „Samilta“ direktorius S. A. privalėjo užtikrinti, kad įmonės autobusų kuro bakai būtų rakinami, kad pašaliniai asmenys negalėtų įpilti ar ištraukti kuro. Nors vairuotojas V. P. buvo nubaustas už neaiškios kilmės kuro užpylimą drausmine nuobauda, tačiau atsakomybė pagal ATPK 171⁵ str. 1 d. už žymėto kuro naudojimą numatyta ne vairuotojui, o įmonės vadovui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą S. A. prašo skundo netenkinti, skundžiamą teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nutarimas yra teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus visus byloje esančius įrodymus, pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta, kad pažeistos Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 44 str. 3 d. normos, nors administracinė atsakomybė pagal ATPK 171⁵ str. 1 d. atsiranda tik tuomet, kai pažeidžiamas minėtas įstatymas. Teigia, kad apeliacinio skundo argumentai, kuriais kritiškai vertinama teismo iškelta versija, jog žymėto kuro į įmonės autobusą galėjo įpilti pašalinis asmuo, kuris po to anonimiškai pranešė mokesčių inspekcijai, pagrįsti byloje esančiais įrodymais, t.y. Šakių rajono policijos komisariato duomenimis, jog nuo 2013-07-22 buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. dėl turto prievartavimo, įtarimai buvo pareikšti buvusiam įmonės vairuotojui V. R., kuris du kartus telefonu grasino susidoroti su S. A. ir jo įmone, pranešdamas mokesčių inspekcijai neva įmonę kompromituojančias žinias, taip siekdamas išvengti turtinės prievolės atlyginti žalą, įtariamasis savo kaltę pripažino, byla nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Be to, 2013-09-17 operatyvinis patikrinimas, kurio pagrindu pradėta administracinės bylos teisena, buvo surengtas pagal anoniminį skundą. Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai atliko patikrinimą, norėdami surinkti įrodymų visumą ir patraukti administracinėn atsakomybėn kaltą asmenį, buvo laukiama konkretaus autobuso, nepaimti kuro mėginiai iš kitų įmonės automobilių ir kuro talpyklos. Atsiliepime į skundą taip pat nurodoma, kad kuro poėmis atliktas neteisėtai, pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, nenurodyta kokiomis konkrečiai techninėmis priemonėmis buvo paimtas mėginys, neužfiksuotas kuro kiekis bake ėminio paėmimo metu, neįteiktas kuro ėminio paėmimo ir pirminio kuro patikrinimo rezultatų protokolas asmeniui, kurio kuras buvo tikrintas.
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinis skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.
Pagal ATPK 9 str., 10 str. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinė atsakomybė pagal savo prigimtį turi baudžiamąjį poveikį, todėl visos abejonės, kurių nepavyko pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, vertintinos trauktino administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 171⁵ str. 1 d. numato atsakomybę už žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, įsigijimą, naudojimą, laikymą, pardavimą ar kitokį jo perdavimą pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-09-17, 10 val. 30 min., Aušros g. 3, Šakiai, autobusų stoties teritorijoje, iš UAB „Samilta“ priklausančio autobuso IVECO, valstybinis Nr. EEO-192, kurio vairuotojas V. P., kuro bako, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Kauno skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius R. V. paėmė kuro ėminį. 2013-09-17 surašytas Kuro ėminio paėmimo ir pirminės kuro patikros rezultatų protokolas Nr. 1RV-167. Pagal 2013-09-24 atliktą Šiaulių naftos produktų bandymų laboratorijos tyrimų protokolą Nr. 2N-523 nustatyta, kad automobilio IVECO, valstybinis Nr. EEO 192, vairuojamo V. P. naudojamame dyzeliniame kure, rasta dažiklio ir žymiklio, kuriuo dažomas akcizais neapmokestintas žemės ūkiui, tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystei skirtas žymėtas kuras (mažiau nei 10 proc. normos).
Žemesnės instancijos teismas
Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog S. A. veiksmuose nėra ATPK 171⁵ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad įmonės vadovas tinkamai atlikęs pareigas negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už kitų asmenų pažeidimus ar prieš jį nukreiptus neteisėtus veiksmus ir dėl to atsiradusias pasekmes. Pažymėtina, kad kitų asmenų pažeidimus patvirtina autobuso vairuotojo V. P. parodymai, kuris patvirtino, jog savo reikmėms važiavo į Gelgaudiškį, kad direktorius nepastebėtų, namuose įpylė savo turėto kuro. Už tai direktorius jam skyrė pastabą (b. l. 57). Kaip matyti iš bylos duomenų pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitą aplinkybę susijusią su kitų asmenų galimai neteisėtais veiksmais, t.y. 2013-11-27 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimą, jog nuo 2013-07-22 buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. dėl turto prievartavimo, įtarimai buvo pareikšti buvusiam įmonės vairuotojui V. R., kuris telefonu grasino susidoroti su S. A. ir jo įmone, pranešdamas mokesčių inspekcijai neva įmonę kompromituojančias žinias, taip siekdamas išvengti turtinės prievolės atlyginti žalą. Įtariamasis savo kaltę pripažino, parodė, jog grasino S. A., apie tai, kad praneš mokesčių inspekcijai apie jo namuose esančią kuro kolonėlę, kuri jo manymu, yra įrengta nelegaliai, tačiau byla nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b. l. 51-52). Be to, liudytojas V. P. parodė, jog stotyje autobusas stovi apie valandą laiko, jis autobuso nesaugo, bakas nerakinamas, todėl pašalinis žmogus gali įpilti kuro į baką. Versiją, jog tai galėjo būti buvusio darbuotojo kerštas teismo posėdžio metu iškėlė ir S. A.. Atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad 2013-09-17 operatyvinis patikrinimas, kurio pagrindu pradėta administracinės bylos teisena, buvo surengtas pagal anoniminį skundą, tai patvirtino mokesčių inspekcijos pareigūnai liudytojai R. V., V. J. (b. l. 58-59). Nepašalinus minėtų abejonių dėl žymėto kuro pėdsakų atsiradimo bake, negalima vienareikšmiškai konstatuoti S. A. kaltės dėl jam inkriminuojamo pažeidimo, todėl tokios abejonės teisingai vertintinos trauktino administracinėn atsakomybėm asmens naudai. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog protokolą surašę pareigūnai paimdami kuro mėginius ne iš konkretaus vieno automobilio, o iš visų įmonės automobilių ir kuro talpyklos būtų surinkę objektyvius duomenis, ir pašalinę visas abejones dėl administracinėn atsakomybė trauktino asmens kaltės. Nepaisant to, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija skunde teigia, jog ATPK 171⁵ str. 1 d. nėra nurodyta kuro bake esančio žymėto kuro procentas, kurį nustačius būtų taikoma administracinė atsakomybė, tačiau pažymėtina, kad kuro ėminio paėmimo ir pirminės kuro patikros rezultatų protokole nustatytas 25 proc. žymėto kuro procentas, o Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Šiaulių naftos produktų bandymo laboratorijos tyrimo protokole - ne daugiau nei 10 proc. dažiklio ir žymiklio normos, nustatyta remiantis tik vizualiu stebėjimu. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatyti prieštaravimai taip pat aiškintini administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai.
Apibendrinant aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pripažindamas, jog administracinė byla S. A. atžvilgiu nutrauktina nesant jo veiksmuose ATPK 171⁵ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.