Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2015-08-31 sprendimo Nr. 10-S-221085, kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti administracinės bylos tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 4-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiasis patrulis P. K. 2014 m. rugsėjo 14 d. surašė A. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-18380262-14 dėl to, kad šis 2014 m. rugsėjo 14 d., apie 5.45 val., Ukmergės g. 317 C, Vilniuje, vairavo automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įtariama būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui 2010-04-21 buvo paskirta nuobauda už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį. A. J. veika kvalifikuota pagal ATPK 130² straipsnį (b.l. 14).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-11275-506/2014 A. J. buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams bei konfiskuotas automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-16). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-17 nutarimas paliktas nepakeistas ir A. J. apeliacinis skundas netenkintas (b.l. 23-24).

Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 2015-08-31 sprendimu Nr. 10-S-221085 buvo atsisakyta atnaujinti tyrimą pagal A. J. prašymą dėl administracinės bylos atnaujinimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (b.l. 4-6).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė atsiliepimo į A. J. skundą nepateikė.

Apklaustas teismo posėdžio metu J. palaikė savo skundo reikalavimus bei papildomai nurodė, kad jis yra nubaustas už pažeidimą, kurio nepadarė, todėl nori, kad teismas atkreiptų dėmesį į visus faktus, įrodymus ir priimtų teisingą sprendimą.

Institucijos, priėmusios skundžiamą sprendimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Remiantis ATPK 300 straipsnio 1 dalimi byla nagrinėta iš esmės, nes institucijos atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinio pobūdžio, įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai negali būti kvestionuojami, todėl nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, t. y. nustačius konkrečius įstatyme nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus. Proceso atnaujinimas kaip ypatinga įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

Pareiškėjas A. J. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą pateikė ATPK 302²⁰ straipsnio nustatyta tvarka. Šis prašymas paduotas remiantis ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinta, jeigu paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad liudytojo D. B. parodymai, duoti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11-2057-754/2015, iškeltą jo žmonai R. J. pagal ATPK 187² straipsnį, turi esminę reikšmę jo atžvilgiu išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-11275-506/2014, kurioje jis yra pripažintas kaltu, padaręs ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, nes, jo manymu, įrodo jo nekaltumą ir paneigia melagingus policijos pareigūnų parodymus, kurių pagrindu jis buvo pripažintas kaltu dėl pažeidimo padarymo.

Teismas pripažįsta faktą, kad liudytojo D. B. parodymai, duoti nagrinėjant R. J. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo vertinami nagrinėjant A. J. bylą, iškeltą pagal ATPK 130² straipsnį, tačiau sprendžiant klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, visų pirma turi būti įvertinta, ar pareiškėjo skunde minimo liudytojo parodymai yra esminiai sprendžiant A. J. kaltės klausimą dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo, už kurį jis buvo nubaustas.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas numato, kas policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šio straipsnio 7 punkte nustatyta, jog transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti šiame įstatyme, policijos veiklos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus teisėtus pareigūnų ir reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai šių institucijų įgalioti pareigūnai, reguliuotojai, policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos, Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, muitinės pareigūnai sustabdo. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam ar nėra neblaivus kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato Kelių eismo taisyklių 17 punktas. Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta tiek ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, tiek ATPK 130² straipsnyje. Šio pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Inkriminuojant tokį pažeidimą būtina nustatyti ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto kelią neblaivumo nustatymui. Neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo apsisprendimą nesitikrinti (LVAT bylos Nr. N1-1040/2006, Nr. N5-393/2007). Vien toks atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (LVAT nutartis byloje N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (LVAT nutartis byloje Nr. N63-1992/2010).

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-11275-506/2014 nustatyta, kad A. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-17 nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 130² straipsnį už tai, kad 2014-09-14, apie 05.45 val. Ukmergės g. 317C, Vilniuje, vairavo automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galimai neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo (b.l. 44-48). Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu A. J. su pažeidimu sutiko (b.l. 2-3), tačiau vėliau nagrinėjant bylą teisme jis savo kaltės nepripažino, teigdamas, jog į degalinę atvažiavo blaivus, išgėrė tik išlipęs degalinėje iš automobilio. Kaip matyti iš patrulių P. K. ir V. F. tarnybinių parnešimų (b.l. 4, 5), taip pat šių liudytojų parodymų, duotų teismo posėdžio metu, pareigūnai matė, kaip degalinėje iš automobilio vairuotojo vietos išlipo akivaizdžiai neblaivus A. J., todėl buvo iškviestas kitas ekipažas, turintis alkotesterį, tačiau šiam atvykus vairuotojas atsisakė pasitikrinti blaivumą. Aplinkybę, jog A. J. atsisakė tikrintis blaivumą, patvirtino teismo posėdyje liudytojais apklausti policijos pareigūnai J. K. ir V. Š., atvykę į įvykio vietą su alkotesteriu (b.l. 36-43).

Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-2057-754/2015, iškeltoje R. J. pagal ATPK 187² straipsnį, liudytojas D. B., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, iš tikrųjų patvirtino A. J. nurodytą aplinkybę, kad pastarajam išlipus degalinėje iš automobilio bei papasakojus liudytojui apie ginčą su žmona, šis davė jam išgerti apie 0,3 l alkoholio apsiraminimui. Tačiau šios liudytojo nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, neįrodo A. J. nekaltumo, kadangi jam buvo skirta nuobauda ne už vairavimą esant neblaiviam, o už atsisakymą tikrintis blaivumą, kai galimybė tokį patikrinimą atlikti buvo. Liudytojo D. B. parodymai esminę reikšmę turėtų tik tuomet, jei A. J. sutiktų tikrintis blaivumą ir jam alkotesteriu nustatytas konkretus girtumo laipsnis būtų vertinamas kartu su D. B. ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymais, galimai apklausiant medicinos specialistą, kuris padėtų teismui įvertinti esamą situaciją, pašalinant prieštaravimus tarp liudytojų parodymų, t.y. padėtų nustatyti, ar A. J. alkotesteriu nustatytas konkretus girtumo laipsnis galėjo atsirasti nuo degalinėje išgerto apie 0,3 l alkoholio, ar A. J. iki atvažiuojant iki degalinės galėjo būti blaivus. Nesant byloje alkotesterio rodmenų, liudytojo D. B. parodymai esminės įtakos sprendžiant A. J. kaltės klausimą neturi, nes, kaip matyti iš byloje esančių jo parodymų, šis liudytojas A. J. nepažįsta, matė jį pirmą kartą susinervinusį degalinėje, todėl jam negali būti žinoma aplinkybė, ar A. J. apskritai nagrinėjamo įvykio dieną už vairo sėdo blaivus (b.l. 36-39).

Pažymėtina tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą R. J. pagal ATPK 187² straipsnį, teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. B. iš esmės patvirtino R. J. nurodytą aplinkybę, kad jai su vyru A. J. atvažiavus prie degalinės, vyras, jos teigimu, buvo blaivus. Degalinėje jie apsipyko, vyras išlipo iš automobilio ir nuėjo prie taksi stovinčio automobilio, tačiau ką jis ten darė, R. J. nematė. Tačiau tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas, įvertinę visus byloje esančius duomenis, tame tarpe ir liudytojo D. B. parodymus, konstatavo, kad visgi R. J. davė melagingus parodymus A. J. atžvilgiu nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje.

Įvertinęs aukščiau aptartus duomenis teismas konstatuoja, kad pareiškėjo A. J. nurodyto liudytojo D. B. parodymai nėra esminiai reikšmingi konstatuojant pareiškėjo padarytą teisės pažeidimą - jo atsisakymą tikrintis blaivumą alkotesteriu, nes policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų ir tokia jo pareiga kyla iš įstatymo (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo13 straipsnio 6 punkto, KET 17 punkto). Tuo atveju, kai asmuo policijos pareigūnams atsisako pasitikrinti neblaivumą, faktinis asmens blaivumas ar neblaivumo laipsnis veikos kvalifikacijai pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį jokios reikšmės neturi.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2015-08-31 sprendimas Nr. 10-S-221085 atisakyti atnaujinti tyrimą pagal A. J. prašymą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra teisėtas bei pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ str., 302²⁰ straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2015-08-31 sprendimą Nr. 10-S-221085 atisakyti atnaujinti tyrimą pagal A. J. prašymą administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą ir A. J. skundo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.