Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, VĮ ,,Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. birželio 21 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose priimtas pareiškėjo G. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, VĮ ,,Turto bankas“, kuriame jis prašo nustatyti faktą, kad G. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę garažą Nr. 1, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 3-5).

Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad 1974 m. gegužės 29 d. Vilkaviškio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Nr. 43, kuriuo nusprendė paskirti 9 (devynių) arų žemės sklypą kooperatinio garažo „Žuvėdra“ statybai (duomenys neskelbtini), greta esančių keturių pastatytų garažų, kooperatyvui „Žuvėdra suteikiant numerį 6; patvirtinti kooperatinio garažo „Žuvėdra“ narių sudėtį pagal priedėlį. Taip pat 1974 m. gruodžio 25 d. Vilkaviškio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Nr. 111, kuriuo nusprendė kooperatiniams garažams, statomiems Komjaunimo gatvėje suteikti numerius. Šiame sprendime nurodyta, kad garažui „Žuvėdra“ suteiktas Nr. 47. 1974 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 43 priedėlyje autogaražo „Žuvėdra“ statytojų vardiniame sąraše Nr. 1 įrašyta P. A., J.. Visų statytojų garažai buvo statomi kooperatinio garažo „Žuvėdra“ vardu, tačiau pačių statytojų lėšomis. Garažų statybos buvo pradėtos 1974 metais, o baigtos 1991 metais. 2003 metų rugsėjo mėnesį pareiškėjas kartu su žmona D. G., už bendras lėšas (6 000 litų) iš A. P. sūnaus A. P. nusipirkome garažą. Pinigus sumokėjau A. P.. Kadangi perkamas garažas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl notarinė pirkimo — pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Pagal nusistovėjusią tvarką, parduodant - perkant garažą buvo rašomi pareiškimai garažų bendrijos pirmininkui. Todėl kiekviena šalis parašėme pareiškimus garažų eksploatavimo bendrijos „Žuvėdra“ pirmininkui E. P., kuriuose pardavėjas nurodė, kad išstoja iš garažų bendrijos, o pareiškėjas, pirkėjas, pareiškime nurodė, kad prašo priimti į garažų bendriją kaip narį. Nuo 2003 metų rugsėjo mėnesio pareiškėjas kartu su žmona D. G. teisėtai ir nepertraukiamai įgytą turtą (garažą) valdo, juo disponuoja, moka mokesčius, garažą naudoja pagal paskirtį. Visą valdymo laikotarpį nurodytas turtas (garažas) valdomas kaip savas, atvirai. Pažymėtina, kad visą valdymo laikotarpį jokių ginčų dėl šio nekilnojamojo turo nebuvo ir nėra. Daiktinės teisės į statinį niekada Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos. Valstybės įmonės „Registrų centras“ suformavo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurioje garažas, statinių išdėstymo plane, pažymėtas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėtina, kad šis turtas (garažas) niekada nebuvo ir nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Pagrįstai mano, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos nustatyti faktą, kad nuosavybės teisę į minėtą garažą įgytos įgyjamosios senaties būdu. Kadangi yra visos būtinosios sąlygos, nustatytos LR CK straipsniuose, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pagrįstai mano, jog pareiškimas turėtų būti tenkinamas, nustatant faktą, kad garažas Nr. 1, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. ir D. G. įgyjamosios senaties pagrindu (e. b. l. 3-5).

Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jei byloje bus pateikti papildomi dokumentai, kurių pagrindu teismui pakaktų konstatuoti, kad yra nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo sąlygų visuma, tokiu atveju neprieštaraus, kad pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas (e. b. l. 34-36).

Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė, atstovaujama mero, į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, vertintinas teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje surinktą medžiagą. Nekilnojamas turtas nėra Vilkaviškio rajono savivaldybės nuosavybė, nėra įtrauktas į Savivaldybės turto apskaitą, todėl Savivaldybė į jį daiktinių teisių neturi (e. b. l. 40-42).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.), 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.), 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). CK 1.138 str. 1 d. 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530 str. normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

Iš prie bylos pateiktos medžiagos nustatyta, kad 1974 m. gegužės 29 d. Vilkaviškio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Nr. 43, kuriuo nusprendė paskirti 9 arų žemės sklypą kooperatinio garažo „Žuvėdra“ statybai (duomenys neskelbtini), greta esančių keturių pastatytų garažų, kooperatyvui „Žuvėdra suteikiant numerį 6; patvirtinti kooperatinio garažo „Žuvėdra“ narių sudėtį pagal priedėlį (e. b. l. 16-17). 1974 m. gruodžio 25 d. Vilkaviškio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Nr. 111, kuriuo nusprendė kooperatiniams garažams, statomiems Komjaunimo gatvėje suteikti numerius. Šiame sprendime nurodyta, kad garažui „Žuvėdra“ suteiktas Nr. 47 (e. b. l. 15). 1974 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 43 priedėlyje autogaražo „Žuvėdra“ statytojų vardiniame sąraše Nr. 1 įrašyta P. A., J. (e. b. l. 17). Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad 2003 metų rugsėjo mėnesį pareiškėjas kartu su žmona D. G., už bendras lėšas (6 000 litų) iš A. P. sūnaus A. P. nusipirko garažą. Pinigus sumokėjo A. P.. 2022 m. rugsėjo 1 d. A. P. paaiškinime nurodyta, kad jo tėvai A. P. ir Zenonas G. P., turėjo garažą, esantį garažų bendrijoje „Žuvėdra“, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo garažu nuo jo pastatymo keliolika metų naudojosi tėvai, o po to jis, kadangi tėvams jis buvo nereikalingas. Šiuo garažu jis naudojosi iki 2003 metų, kai jį pardavė, dalyvaujant jam ir motinai A. P., G. G. už 6000 litų. Pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, kadangi garažas nebuvo teisiškai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Mama bei G. G. parašė pareiškimus garažų eksploatavimo bendrijos „Žuvėdra“ pirmininkui E. P., kuriuose pardavėjas (mama) nurodė, kad išstoja iš garažų bendrijos, o G. G. (pirkėjas) pareiškime nurodė, kad prašo priimti į garažų bendriją kaip narį. Jokių pretenzijų dėl minėto garažo A. P. neturi (e. b. l . 75). Kad pareiškėjas yra garažo savininkas patvirtina prie bylos pateikti kooperatinio garažo „Žuvėdra“ narių sąrašai (e. b. l. 19-20). Kaip matyti iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ suformuotos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, garažas, statinių išdėstymo plane, pažymėtas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7-13). Suinteresuotų asmenų VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepimu (b. l. 34-36), Vilkaviškio rajono savivaldybės, atstovaujamos mero, atsiliepimu (b. l. 40-42) nustatyta, kad garažas nepriklauso nuosavybės teise nei valstybei, nei savivaldybei. Pareiškėjo pareiškime (b. l. 3-6) minimais faktais nustatyta, kad nuo 2003 metų rugsėjo mėnesio pareiškėjas kartu su žmona D. G. teisėtai ir nepertraukiamai įgytą turtą (garažą) valdo, juo disponuoja, moka mokesčius, garažą naudojame pagal paskirtį. Visą valdymo laikotarpį nurodytas turtas (garažas) valdomas kaip savas, atvirai. Tai patvirtina prie pareiškimo pridėti įrodymai, kad pareiškėjas mokėjo ir moka mokesčius (e. b. l. 18-29).

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtus įrodymus, iš jų visumos sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos, t. y.: 1) asmenys nėra įgiję nuosavybės teisės į nekilnojamą daiktą – garažą jokiu kitu CK 4.47 str. apibrėžtu būdu; 2) daiktinės teisės į jį nėra įregistruotos viešame registre jokių kitų asmenų, valstybės ar savivaldybės vardu; 3) asmenys garažą pradėjo valdyti ir juo naudotis sąžiningai bei neturėjo pagrindo manyti, kad kiti asmenys turi daugiau teisių už juos; 4) asmenys garažą valdė teisėtai, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad asmenys pradėjo valdyti per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus; 5) asmenys garažą valdė ir naudojo atvirai, nesislapstydami, 6) asmenys garažą valdė ir naudojo nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų, bei šiuo metu garažą naudoja ir dabar; 7) asmenys garažą valdė kaip savo, elgėsi kaip jos savininkai, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, remontavo; 8) garažą asmenys sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ilgiau nei įstatymo reikalaujamą 10 metų laikotarpį. Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog G. G. ir D. G. įgijo nuosavybės teises į nekilnojamą daiktą- garažą Nr. 1, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 443 str.6 d. nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šioje byloje suinteresuoti asmenys jokių išlaidų atlyginimo iš pareiškėjo neprašė. Pareiškėjas paduodamas pareiškimą sumokėjo 47 Eur žyminį mokestį (b. l. 64), kuris jam, remiantis CPK 443 str.6 d., nors jo pareiškimas ir buvo tenkintas, nėra jiems gražintinas. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato neatlygintinumą tik dalyvaujančių byloje asmenų išlaidų, tačiau nepasisako apie neatlygintinumą valstybės patirtų išlaidų. Šioje byloje valstybės išlaidų nėra, nes procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nėra.

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti faktą, kad G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į nekilnojamą daiktą- garažą Nr. 1, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Šio teismo sprendimo patvirtintas kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo paskelbimo dienos pasiųsti pareiškėjams bei suinteresuotiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.