- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- I-695-764/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03110-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- N. S.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 12.13.5Kiti su gyventojų pajamų mokesčiu susiję klausimai
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. S. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriame prašo:
1) Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. S-138(7-107/2018).
2) Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 331C-57882.
Prašo priteisti iš atsakovės žyminį mokestį.
Paaiškina, kad VMI ginčijamu sprendimu nusprendė negrąžinti 917 Eur gyventojo pajamų mokesčio (toliau – GPM) permokos. Pareiškėjos manymu, sprendimas nepagrįstas, todėl neteisėtas ir naikintinas. Atsakovė, aiškindama ir taikydama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) ir šio įstatymo įsigaliojimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, pažeidė lex retro non agit (liet. įstatymas atgal negalioja) principą, nes įstatymą taikė ne tik į ateitį (nuo 2016 m. sausio 1 d.), bet ir retrospektyviai (10 metų į praeitį).
Mano, kad 2016 m. kovo 31 d. pardavusi ginčo butą, kurį įsigijo 2009 m. balandžio 6 d, pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančią tvarką, privalėjo gautas pajamas tik apskaičiuoti ir deklaruoti. Prievolės mokėti GPM neatsirado, nes butą įsigijo iki 2011 m. sausio 1 d.
Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 37).
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 30–31).
Nurodo, kad pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punktą, parduodamo ar kitokiu būdu perleidžiamo nuosavybėn nekilnojamojo daikto (išskyrus GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 53 ir 54 punktuose nurodytą nekilnojamąjį daiktą) pardavimo pajamos neapmokestinamos, jeigu toks nekilnojamasis turtas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Tais atvejais, kai šis turtas parduodamas ar kitokiu būdu perleidžiamas nuosavybėn neišlaikius 10 metų nuo jo įsigijimo, gautos pajamos apmokestinamos, t. y. gyventojo gautos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apmokestinamos, jeigu šis turtas buvo įsigytas ir perleistas kito asmens nuosavybėn neišlaikius 10 metų.
Nuo 2016 m. galiojanti GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punkto norma taikoma tik nekilnojamojo turto perleidimo pajamoms, gautoms nuo 2016 metų, todėl naujai nustatytos apmokestinimo sąlygos taikomos teisiniams faktams, kurie atsirado nuo naujosios įstatymo normos įsigaliojimo. Tai, kad turto įsigijimo metu galiojo palankesnis neapmokestinimo režimas (trumpesnis išlaikymo terminas), vertinant lex retro non agit (liet. įstatymas atgal negalioja) principo aspektu, neturi reikšmės, nes pats turto įsigijimas nesukelia jokių su pajamų mokesčiu susijusių pasekmių. GPMĮ nustačius 10 metų turto išlaikymo laikotarpį, lengvatos taikymas susietas tik su viena sąlyga - pajamų gavimo nuo 2016 m. data. Šiame įstatyme neliko sąlygos, susietos su turto įsigijimo data, todėl taikant minėtą lengvatą, nuo 2016 m. turi būti atsižvelgiama tik į pajamų gavimo datą. Taigi, GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punktas imperatyviai reikalauja, kad norint taikyti lengvatą, parduotas nekilnojamasis turtas privalo būti išlaikytas 10 metų. Nagrinėjamu atveju pareiškėja už parduotą butą pajamas gavo 2016 m., neišlaikius buto 10 metų, todėl lengvata pasinaudoti negali.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl VMI ir MGK sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja 2009 m. balandžio 6 d. buto su rūsiu perdavimo už išlaikymą iki gyvos galvos sutartimi nuosavybės teise perėmė iš M. S. butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) ir įsipareigojo M. S. išlaikyti iki gyvos galvos (MGK b. l. 7–10). Pareiškėja 2016 m. kovo 31 d. pirkimo – pardavimo sutartimi butą pardavė ir gavo 31 500 Eur pajamų (MGK b. l. 28–34).
Pareiškėja 2017 m. balandžio 17 d. pateikė VMI nustatytos formos pajamų deklaraciją už 2016 m. Elektroniniu paštu 2018 m. sausio 16 d. iš VMI gavo pranešimą, kad metinė pajamų deklaracija užpildyta neteisingai (nenurodytos buto pardavimo pajamos). 2018 m. sausio 24 d. ir 2018 m. vasario 2 d. per EDS sistemą gavo VMI reikalavimus sumokėti 830 Eur gyventojo pajamų už parduotą butą mokestį ir 67 Eur delspinigių (MGK b. l. 38–39). 2018 m. sausio 24 d. sumokėjo 830 Eur, o 2018 m. vasario 5 d. – 67,00 Eur (MGK b. l. 40). 2018 m. sausio 24 d. pateikė pataisytą ir papildytą pajamų deklaraciją - formą GPM308.
Gavusi 2018 m. kovo 27 d. VMI pranešimą (MGK b. l. 41–42), kad 2018 m. sausio 24 d. pateiktoje pataisytoje ir papildytoje pajamų deklaracijoje vėl yra trūkumų - deklaruota neteisinga buto įsigijimo vertė (parduoto turto įsigijimo vertė „0“), kreipėsi į advokatą, kuris paaiškino, kad už parduotą butą gautos pajamos mokestinės prievolės nesukūrė, nes butas buvo įsigytas iki 2010 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėja VMI 2018 m. balandžio 6 d. pateikė prašymą grąžinti 830 Eur sumokėtą GPM ir 67 Eur delspinigių. VMI 2018 m. gegužės 4 d. raštu prašymo netenkino bei pasiūlė patikslinti deklaraciją už 2016 m. mokestinį laikotarpį, buto pardavimo pajamas deklaruojant deklaracijos GPM308T priede (ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamosios pajamos). VMI šiame rašte informavo apie GPMĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę apskaičiuojant mokėtiną pajamų mokestį iš turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gautas pajamas sumažinti faktiškai patirtomis išlaidomis (MGK b. l. 13–14).
Atsižvelgdama į VMI siūlymą, 2018 m. gegužės 16 d. pateikė deklaraciją – formą GPM308 su priedais GPM308P, GPM308N. GPM308N priede „Neapmokestinamos pajamos“ nurodė, kad už parduotą butą gavo 31 500 Eur pajamų (MGK b. l. 15–18).
Po to pareiškėja EDS sistemoje pastebėjo įrašus apie permokas VMI (830,00 Eur ir 67 Eur bei GPM permoka už 2017 m.) (MGK b. l., 19–20).
Vadovaudamasi EDS duomenimis apie mokesčių permokas, 2018 m. gegužės 21 d. VMI pateikė prašymą gražinti 830 Eur sumokėto GPM už 2016 m. (už pajamas pardavus butą) ir 87 Eur permokėto GPM 2017 m., viso 917 Eur (MGK b. l. 22).
VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos 2018 m. gegužės 21 d. prašymą, vadovaudamasi MAĮ 87 ir 111 straipsniais, mokesčių įstatymais, VMI viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 patvirtintomis Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklėmis, ginčijamu sprendimu nusprendė negrąžinti prašomos sumos (917 Eur). Kaip negrąžinimo priežastį ir teisinį pagrindą nurodė „deklaruota gyventojų pajamų mokesčio permoka grąžinama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 7 dalies 1 punkto nurodyta tvarka. Papildomai prašymas grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinius nusižengimus permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas (forma FR0781) neteikiamas, nes mokėjimo prievolės dokumente yra numatytas prašymas grąžinti mokesčio apskaičiavimo dokumente apskaičiuotą permoką“. Taip pat nurodė papildomus motyvus, t. y. „gyventojų pajamų mokesčio permoka susidarė pateikus metines pajamų mokesčio deklaracijas už 2016 ir 2017 m. Permokėtas pajamų mokestis bus grąžintas, patikslinus 2016 m. GPM308 ir išnagrinėjus deklaracijos duomenis. Permokėtas pajamų mokestis įrašomas GPM308 pajamų deklaracijos 30 laukelyje“.
Pareiškėja, nesutikdama su šiuo VMI sprendimu, kreipėsi į MGK, prašydama jį panaikinti. Skundą grindė argumentais, kad VMI, aiškindama ir taikydama galiojančio GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punkto ir šio įstatymo įsigaliojimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, pažeidė lex retro non agit (liet. įstatymas atgal negalioja) principą, nes GPMĮ taikė retrospektyviai, taikydama atgalinį termino skaičiavimą 10 metų atgal. Pareiškėjos teigimu, turto įsigijimo metu (2009 m.) GPM lengvatai taikyti buvo nustatytas 3 metų išlaikymo terminas, todėl, 2016 m. gautos pajamos už butą turėtų būti neapmokestinamos, o sumokėtas GPM grąžintas (MGK b. l. 1–6).
MGK, ginčijamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė ir patvirtino minėtą VMI sprendimą. Pasisakydama dėl pareiškėjos skunde nurodytų argumentų (lex retro non agit (liet. įstatymas atgal negalioja) principo, taikant GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punktą ir šio įstatymo įsigaliojimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, pažeidimo), nurodė, kad nuo 2016 m. galiojanti GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punkto norma taikoma tik nekilnojamojo turto perleidimo pajamoms, gautoms nuo 2016 metų, todėl naujai nustatytos apmokestinimo sąlygos taikomos teisiniams faktams, kurie atsirado nuo naujosios įstatymo normos įsigaliojimo. MGK nuomone, tai, kad turto įsigijimo metu galiojo palankesnis neapmokestinimo režimas (trumpesnis išlaikymo terminas), vertinant lex retro non agit (liet. įstatymas atgal negalioja) principo aspektu, neturi reikšmės, nes pats turto įsigijimas nesukelia jokių su pajamų mokesčiu susijusių pasekmių. Turto įsigijimo metu galiojęs GPMĮ nenustatė su turto įsigijimo data susijusių lengvatos taikymo sąlygų, todėl mokesčių mokėtojas, įsigydamas turtą, neįgijo jokių su pajamų mokesčiu susijusių teisių ar pareigų. Po 2016 m. sausio 1 d. GPMĮ neliko sąlygos, susietos su turto įsigijimo data, todėl, taikant lengvatą, turi būti atsižvelgiama tik į pajamų gavimo datą.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėja siekė susigrąžinti sumokėtą GPM, atsiradusį deklaravus 2016 m. gautas pajamas už butą, kurį pardavė po 7 metų nuo jo įsigijimo. VMI pareiškėjos prašymo netenkino, motyvuodama tuo, kad deklaruota GPM permoka grąžinama MAĮ 87 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyta tvarka, pareiškėjai GPM permoka bus grąžinta, patikslinus 2016 m. GPM308 ir išnagrinėjus deklaracijos duomenis. Pareiškėjos teigimu, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, pardavusi butą, gautas pajamas privalėjo tik apskaičiuoti ir deklaruoti, tačiau prievolė mokėti GPM neatsirado, nes butą įsigijo galiojant įstatymo redakcijai, nustatančiai minimalų 3 metų turto išlaikymo terminą. Pagrįsdama šį argumentą, remiasi lex retro non agit (liet. įstatymas atgal negalioja) principu.
Pagal MAĮ 87 straipsnio 7 dalies 1 punktą, jei atitinkamo mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčių administratorius privalo grąžinti mokesčių mokėtojui mokesčio permoką tokia tvarka: mokesčio permoka grąžinama per 30 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos. Tais atvejais, kai mokesčių administratorius paprašo mokesčių mokėtoją pateikti papildomus dokumentus, 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo kitos dienos po pareikalautų dokumentų gavimo dienos. GPM permoka, priklausanti grąžinti mokesčių mokėtojui pagal jo metinę GPM deklaraciją, grąžinama mokesčių mokėtojo prašymu ne vėliau kaip iki atitinkamų metų liepos 31 dienos, o jei prašymas pateikiamas pasibaigus atitinkamos metinės deklaracijos pateikimo terminui, – ne vėliau kaip per 90 dienų po prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos. Šiame punkte nustatyti terminai netaikomi, jei yra šios dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės.
Pagal MAĮ 111 straipsnį, paaiškėjus, kad mokesčių administratorius nepagrįstai išieškojo mokestį ar su juo susijusias sumas, jos grąžinamos šio įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo mokesčių mokėtojo pareiškimo gavimo dienos. Jei nepagrįstai išieškotos sumos laiku negrąžinamos, mokesčių mokėtojo naudai šio įstatymo 87 straipsnio nustatyta tvarka yra skaičiuojamos palūkanos, jeigu atskiro mokesčio įstatymas dėl to mokesčio nenustato kitaip.
GPMĮ (redakcija, galiojusi 2016 m. sausio 1 d.–2017 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Pagal to paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punkte nustatyta, kad neapmokestinamos pajamos yra turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.
Šio straipsnio 1 dalies 53 punkte nustatyta, kad neapmokestinamos yra pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal 54 punktą, neapmokestinamos pajamos yra pajamos, pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu šios dalies 53 punkte nurodytą laiką, gautos pajamos, kurios per vienus metus nuo tokio būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn yra panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.
2015 m. gruodžio 10 d. GPMĮ 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2162 4 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. (1 dalis); šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2016 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas (2 dalis).
Remiantis minėtomis GPMĮ nuostatomis, darytina išvada, kad pajamos, gautos 2016 m. ir vėliau, už parduotą nekilnojamąjį turtą, kuris nuo jo įsigijimo iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn nebuvo išlaikytas 10 metų, apmokestinamos GPM.
Pareiškėja 2009 m. balandžio 6 d. įsigytą butą pardavė ir pajamas gavo 2016 m., todėl šios pajamos apmokestinamos pagal pajamų gavimo dieną galiojančias GPMĮ nuostatas, kuriose nustatytas minimalus įsigyto turto išlaikymo terminas 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.
Pareiškėjos teigimu, turto įsigijimo metu (2009 m.) GPM lengvatai taikyti buvo nustatytas 3 metų išlaikymo terminas, todėl, 2016 m. gautos pajamos už butą turėtų būti neapmokestinamos.
Administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (liet. įstatymas atgal negalioja). Pagal šį teisės principą – teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012). Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1508/2012).
Teismas pritaria MGK išvadai, kad tai, jog turto įsigijimo metu (2009 m. balandžio 6 d.) galiojo trumpesnis išlaikymo terminas, vertinant lex retro non agit (liet. įstatymas atgal negalioja) principo taikymo aspektu, neturi reikšmės, nes vien turto įsigijimas nesukelia jokių su pajamų mokesčiu susijusių pasekmių, t. y. pareiškėja, įsigydama butą, neįgijo su pajamų mokesčiu susijusių teisių ar pareigų. Pažymėtina, kad viešojoje teisėje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra leista“, todėl mokesčių administratorius, kaip viešąjį administravimą vykdantis subjektas, savo veikloje privalo vadovautis teisės aktais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai gavus pajamų už parduotą butą 2016 m., turto neapmokestinimo lengvata pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas netaikytina, nes pareiškėja buto neišlaikė 10 metų nuo jo įsigijimo, todėl VMI pagrįstai atsisakė pareiškėjai grąžinti sumokėtą GPM bei reikalauja patikslinti 2016 m. pajamų deklaraciją GPM308.
Esant šioms aplinkybėms, ginčijami VMI ir MGK sprendimai paliktini galioti kaip teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės žyminį mokestį.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos N. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.