Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2024-05-06 · Civilinė byla Nr. 2VP-6342-804/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-06
Bylos Nr.
2VP-6342-804/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02449-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Suinteresuotas asmuo
Ž. J., G. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-6342-804/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02449-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.2.7.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gegužės 6 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas,sekretoriaujant Alinai Žilionienei,dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Ž. J. ir G. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo antstolės Birutės Čereškienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą G. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė 2023-11-27 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-08-03 nutartį Nr.e2-6701-465/2023, kuria buvo nustatyta laikinoji G. J. bendravimo su sūnumi D. J., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka. 2024-01-13 antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksimus, nevykdymo aktą Nr.S-24-129-1330. Šiame akte antstolė nurodė, kad pagal teismo nutartimi nustatytą laikinąją tėvo bendravimo su vaiku tvarką G. J. su sūnumi turi bendrauti neporinį savaitgalį gruodžio 22-24 dienomis, taip pat pusę žiemos atostogų. Pagal Ž. J. 2023-12-30 pranešimą, tėvas gruodžio mėn. 22-24 dienomis vaiko nepaėmė, o pasiteiravus, kada paims vaiką, G. J. nurodė, kad vaiko nepaims, nes išvyksta.

Šalies argumentai

Antstolė pateikė teismui prašymą spręsti dėl baudos skyrimo G. J. už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą skyrimo. Skirtinos baudos dydžio nenurodė.

Išieškotoja Ž. J. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad G. J. nesilaiko teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos su sūnumi. Tai yra pasikartojantys veiksmai. Per 7 mėnesius sūnų pasiėmė tik tris kartus. Apie tai, kad sūnaus nepasiims pagal nustatytą grafiką G. J. išieškotojos neperspėja. Į antstolę kreipėsi tik dėl to, kad skolininkas pradėtų vykdyti teismo nutartį ir atliktų savo pareigą bendrauti su vaiku. Tikslo, kad skolininkui būtų skirta bauda neturi.

Skolininkas G. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nustatytos tvarkos laikytis negali, nes sūnus pradėjo lankyti mokyklą. Išieškotoja meluoja, kad jis tik tris kartus su pasiėmė vaiką. Sūnų nuolat paima į keliones, išvykas. Bendravimą apsunkina ir jo gyvenamoji ir darbo vieta. Šias pavasario atostogas sūnus praleido pas jį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-08-03 nutartį Nr.e2-6701-465/2023, kuria buvo nustatyta laikinoji G. J. bendravimo su sūnumi D. J., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka. Teismas nustatė, kad: 1) tėvas su vaiku bendrauja metų neporinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką penktadienį 18.30-19.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos pas motiną Ž. J. arba ugdymo įstaigos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą pas motiną sekmadienį 18.30-19.00 val.; 2) tėvas su vaiku bendrauja vaiko vasaros atostogų metu rugpjūčio 14–20 dienomis, pasiimdamas rugpjūčio 13 d. vaiką 18.30-19.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos pas motiną Ž. J. arba ugdymo įstaigos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą pas motiną rugpjūčio 20 d. 18.30-19.00 val.; 3) tėvas su vaiku praleidžia pusę vaiko ugdymo įstaigos rudens, žiemos ir pavasario atostogų. Dėl bendravimo vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogų laikotarpio tėvai gali susitarti kitaip, tačiau nepavykus susitarti, nelyginiais metais pirmumo teisę renkantis, kurią pusę atostogų praleisti, turi tėvas, lyginiais – motina. Jeigu tėvas bendrauja pirmąją atostogų pusę, tai vaiką pasiima dieną, kurią vaikui prasideda atostogos iš jo gyvenamosios vietos 18.30-19.00 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną 18.30-19.00 val.; 4) jei tėvo bendravimo su vaiku metu vaikui vyksta užsiėmimai/neformali veikla/būreliai/stovyklos/treniruotės/varžybos ar kt., tėvas turi pasirūpinti vaiko dalyvavimu juose; 5) Vaiko tėvai raštu, ar el. paštu ar sms žinutėmis gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos.

G. J. poziciją, kad jis dėl darbo specifikos, gyvenamosios vietos ir dėl to, kad išieškotoja neatveža vaiko net pusę kelio iki jo namų, vertintina kritiškai.

Teismas šioje, įsiteisėjusioje nutartyje konstatavo, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog maksimalesnis bendravimas su tėvu darytų vaikui žalą, priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog tėvui rūpi vaikas, o vaikui patinka bendravimas su tėvu, todėl bendravimas su tėvu turi būti kiek įmanoma maksimalus, neturi būti toks gana retas kaip šiuo metu nurodyta teismui. Taip pat ir laikinos situacijos sureguliavimas padėtų išvengti tokių situacijų kaip nurodo pats atsakovas atsiliepime (jog ieškovė kartą dėl nesuprantamų priežasčių nusprendė susigrąžinti vaiką viduryje savaitė). Tarp šalių nėra ginčo dėl prašomo nustatyti bendravimo neporinių savaičių savaitgaliais su nakvynėmis, todėl būtent tikslinga nustatyti tokį bendravimą. Sprendžiant dėl vaikų paėmimo vietos ir grąžinimo, taip pat dėl siūlomų vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laikų, teismas vertina, kad tikslinga atsižvelgti į atsakovo atsiliepime siūlomus laikus paimti vaiką ir grąžinti, atsižvelgiant į atsakovo darbo pobūdį, bet teismas nesutinka, jog vaiko interesus atitiktų, kad nuolat vaikas būtų pasiimamas ir grąžinamas iš Trakų geležinkelio stoties (tai tikėtina tik vargintų vaiką), taip pat nesutinka, kad tėvas neturi užtikrinti, jog galėtų bent savaitę per vasaros atostogas paatostogauti (ar praleisti bent visą savaitę) su vaiku (kadangi vasara pats tinkamiausias metas puoselėti vaiko ir tėvo ryšį, jį stiprinti), taip pat tėvas turi maksimaliai praleisti su vaikais laiką ir per kitus metų laikotarpius. Tėvas, kaip ir motina, turi derinti savo darbus ar kitus interesus. Teismui nepateikta rašytinių įrodymų, jog atsakovas negalėtų (neįmanoma) suderinti vaiko priežiūros ir turimo darbo, ar tam tikrais laikotarpiais paimti atostogas, jog galėtų praleisti laiką su savo sūnumi.

Taigi, teismas priimdamas nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones jau vertino skolininko G. J. nurodytas aplinkybes ir nustatė jo laikiną bendravimo tvarką su sūnumi, kuri skolininkui yra privaloma vykdyti.

CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas. Remiantis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, [...] antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.

Nors G. J. ginčijo išieškotojas nurodytas aplinkybes, kad per 7 mėnesių laikotarpį jis sūnų pasiėmė tik tris kartus, nurodydamas, kad turi įrodymus, patvirtinančius, kad jis laikosi nustatytos bendravimo tvarkos, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Be to, G. J. paaiškinimai yra prieštaringi, vienok jis teigia, kad su sūnumi bendrauja pagal nustatytą tvarką, kita vertus, teigia, kad dėl tam tikrų aplinkybių su vaiku nustatyta laikina tvarka bendrauti negali.

Kaip minėta teismas kritiškai vertina G. J. nurodytas aplinkybes dėl darbo, nes iš pateiktos darbovietės pažymos matyti, kad jis savaitgaliais nedirba.

Taip pat, byloje nėra jokių duomenų, kad G. J. būtų kreipęsis į teismą dėl laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo, esant objektyvios aplinkybėms dėl kurių jis nustatytos bendravimo tvarkos nesilaiko.

Nors teismas konstatuoja, kad G. J. nevykdė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dėl to yra pagrindas skirti jam baudą, tačiau vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, baudos G. J. neskiria.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 771 str., teismas,

nutaria:

pareiškimą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas