Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-866-719/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-31
Bylos Nr.
1S-866-719/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Nuteistasis
S. K.
Kategorijos

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Baudžiamoji byla Nr. 1S-866-719/2014

Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. spalio 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas išnagrinėjo nuteistosios S. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarties, kuria buvo subendrintos jai paskirtos bausmės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi žemesnysis teismas subendrino S. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. baudžiamuoju įsakymu, 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu bei Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes ir paskyrė jai galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 metams 6 mėnesiams ir 10 MGL dydžio (1300 litų) baudą.

Šalies argumentai

Skundu S. K. prašo sušvelninti jai paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Ji cituoja skundžiamą nutartį ir nurodo, jog sutinka su jai paskirta galutinės subendrintos bausmės dalimi – 10 MGL dydžio bauda, tačiau mano, kad jai buvo paskirta per griežta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Nurodo, kad apylinkės teismas galėjo minėtais nuosprendžiais jai paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu. Taip pat ji turi mažametį sūnų, gimusį 2010 metais, todėl tokia griežta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė ypač pakenks jos ir sūnaus socialiniam ryšiui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Visų pirmiausia pažymėtina, kad nuteistoji neginčija skundžiama nutartimi jai paskirtos galutinės subendrintos bausmės dalies – 10 MGL dydžio baudos, todėl dėl šios bausmės aukštesnysis teismas nepasisako.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 str. 9 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmė skiriama pagal BK 63 str. taisykles.

BK 63 str. 4 d. įtvirtintas vienas iš bausmių subendrinimo būdų – dalinis bausmių sudėjimas, kurio esmė yra ta, kad subendrinant bausmes šiuo būdu prie griežčiausios bausmės pridedamos kitų švelnesnių bausmių dalys.

BK 63 str. 5 d., reglamentuojančioje kitą bausmių subendrinimo būdą – bausmių apėmimą, imperatyviai nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Nuteistoji visiškai neteisingai teigia, jog žemesnysis teismas galėjo jai paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu. Nusikalstamos veikos, už kurias S. K. buvo nubausta Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, buvo padarytos skirtingu laiku ir skirtingose vietose, todėl jos nebuvo padarytos idealiąja sutaptimi. Nė už vieną iš nusikalstamų veikų jai nebuvo paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Taip pat nusikaltimai, už kuriuos S. K. buvo nuteista Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, nelabai skiriasi pagal pavojingumą nuo nusikaltimo, už kurį ji buvo nuteista Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu – Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu S. K. buvo nuteista ir nubausta už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., o Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu – už 10 nusikalstamų veikų, iš jų už 2 apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką nusikaltimų priskyrimas skirtingoms, tačiau gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį (pvz. sunkus ir apysunkis nusikaltimai), savaime nesuteikia pagrindo už šiuos nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti BK 63 str. 5 d. 2 p. numatytu pagrindu jas apimant. Įvertinus šias aplinkybes laikytina, kad sunkus nusikaltimas, už kurį S. K. buvo nuteista Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, BK 11 str. prasme, pagal pavojingumą nelabai skiriasi nuo apysunkių nusikaltimų, už kurių padarymą, be kita ko, S. K. buvo nuteista Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu. Tokiu būdu Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu už sunkų nusikaltimą paskirtą laisvės atėmimo bausmę bendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už, be kita ko, apysunkius nusikaltimus paskirta laisvės atėmimo bausme BK 63 str. 5 d. 2 p. numatytu pagrindu (jas apimant) nėra teisinio pagrindo.

Būtina pažymėti, kad subendrindamas Panevėžio apygardos teismo ir Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes apylinkės teismas skundžiama nutartimi jas sudėjo nuteistajai šiuo atveju palankiausiu būdu – dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridėdamas Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės laisvės atėmimo bausmės dalį.

Taip pat nuteistoji teigia, kad ji turi mažametį sūnų, todėl tokia griežta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė ypač pakenks jos ir sūnaus socialiniam ryšiui. Tačiau čia pažymėtina, jog visas nusikalstamas veikas, už kurias S. K. buvo nuteista Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiais, ji padarė jau po sūnaus gimimo. Būdama atsakinga už savo vaiko gerovę ji aukščiau už savo pareigą rūpintis juo iškėlė konkrečiai savo asmeninį interesą, todėl elgėsi nusikalstamai. Tai rodo, kad tuo metu jai absoliučiai nerūpėjo tokio jos elgesio pasekmės ir jų įtaka tolesniam jos ir vaiko socialiniam ryšiui. Ši aplinkybė suponuoja nuomonę, jog nuteistoji nebuvo pakankamai rūpestingas, dorai visuomenėje besielgiantis ir atsakingai į savo vaiko gerovę žiūrintis žmogus, šie duomenys nerodo mažesnio jos asmenybės bei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei ir iš esmės paneigia nuteistosios skunde deklaruojamą rūpestį dėl savo vaiko. Todėl mažinti skundžiama nutartimi nuteistajai paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę vien tik dėl to, kad ji turi vaiką, nėra jokio pagrindo.

Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi subendrindamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiais S. K. paskirtas laisvės atėmimo bausmes žemesnysis teismas BK reikalavimų nepažeidė. Skundžiama nutartimi nustatyta galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra adekvati S. K. padarytoms veikoms, proporcinga jos asmenybei, atitinka teisingumo bei protingumo principus ir ja bus galima bandyti pasiekti BK 41 str. įtvirtintus bausmių tikslus. Todėl laikyti, kad tokia S. K. nustatyta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

S. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas