- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-24
- Bylos Nr.
- II-31-550/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00545-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalijus Kondratjevas
- Pareiškėjas
- N. G.
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjos N. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2014 m. birželio 5 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 66NT-13356864-14,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) 2014 m. birželio 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 66NT-13356864-14 nutarė nepradėti administracinės bylos teisenos, nenustačius R. K. veiksmuose jokio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
2014 m. birželio 5 d. nutarime nurodoma, kad 2014-05-15 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate gautas N. G., gyv. (duomenys neskelbtini), pareiškimas, kad 2014-05-15 18 val. į jai nuosavybės teise priklausančią sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko R. K. su vyriškiu, vaikščiojo po sodybą, fotografavo, įėjo į pastatus. Tikslinant įvykio aplinkybes R. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad dėl šios sodybos ir kito turto, su buvusia sugyventine N. G. šiuo metu vyksta turto dalybos Kauno apylinkės teisme, todėl pagal advokatės nurodymą R. K. buvo atvykęs nufotografuoti jam priklausančių daiktų ir patikrinti ar jam priklausantys daiktai yra, ar nedingę. R. K. teisė, kad kol vyksta civilinis ginčas teisme, ši sodyba taip pat priklauso ir jam. Jis nė su niekuo nekonfliktavęs išvažiavo iš sodybos, bet pamatęs atvykusią policiją sugrįžo ir tik policijai leidus R. K. išvažiavo. Duomenų, kad būtu pažeista viešoji tvarka ir rimtis nenustatyta, R. K. veiksmuose jokio pažeidimo nenustatyta, todėl nėra pagrindo pradėti administracinės bylos teisenos.
Šalies argumentai
Pareiškėja N. G. pateikė skundą dėl Institucijos 2014 m. birželio 5 d. priimto nutarimo, prašydama nutarimą panaikinti ir pradėti administracinę teiseną R. K. atžvilgiu pagal ATPK 188 str. 1 d. (dėl savavaldžiavimo). Nurodžiusi 2014-06-05 nutarime nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos išdėstytas aplinkybes, pareiškėja laiko, kad jos nuomone R. K. veiksmuose yra požymiai nusižengimo numatyto LR ATPK 188 straipsnyje dėl savavaldžiavimo. Nurodo, kad savavaldžiavimas yra apibrėžiamas kaip savavališka, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamas kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Būtent taip elgėsi atvykęs į jai nuosavybės teise priklausančią sodybą R. K.. Žinodamas ir suvokdamas, kad sodyba jam nepriklauso nuosavybės teisėmis ir, kad tokią teisę ji ginčija – vyksta civilinis procesas teisme, nežiūrint į tai, atvyko į sodybą, vaikščiojo po ją, įėjo į pastatus, fotografavo, nors tam jokios teisės neturi, kadangi kaip jau minėta sodyba priklauso jai. Todėl akivaizdu, kad nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą pagal LT ATPK 188 str., todėl dėl šios veikos R. K. atžvilgiu turi būti pradėta administracinės bylos teisena ir jam surašytas atitinkamas nutarimas dėl padaryto pažeidimo.
Teismo posėdžio metu N. G. palaikė pateiktą skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso sodyba esanti (duomenys neskelbtini). 2014-05-15 į sodybą be jos žinios atvykęs R. K. su kažkokiu vyriškiu, vaikštinėjo po sodybą ir fotografavo. Apie tai jai telefonu pranešė tuo metu sodyboje gyvenusi ir ją prižiūrėjusi V. B. Nors V. B. ir prašė R. K. pasišalinti, pastarasis jos neklausė. Tuomet ji paskambino į policiją ir paprašė, kad nuvyktų į vietą, kur R. K. savavališkai po sodybą vaikšto ir fotografuoja. Pati taip pat iš Kauno atvyko į sodybą. Prie sodybos sutiko policijos pareigūnus ir R. K.. Kuomet ji įvažiavo į sodybą, paskui ją atvažiavo ir policininkai. Jai bekalbant su pareigūnais atėjo R. K., kurį policininkai paleido. Ji parašė pareiškimą. Paaiškino, kad ji R. K. turi bendrą vaiką, kartu gyveno apie metus laiko nuo 2011 metų. Teisme yra vykęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo. Šiuo metu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama byla dėl turto pripažinimo daline nuosavybe. Procesas vyksta nuo 2014 m. pradžios, tiksliai pasakyti negali. R. K. kreipėsi į teismą dėl šios - jai nuosavybės teise priklausančios sodybos pripažinimo daline jo nuosavybe. Tvirtina, jog ji su R. K. sodyboje kartu niekada negyveno, ji su juo bendro ūkio nevedė, jie kartu gyveno jų dukrai priklausančiame bute Kauno m. Neneigia, jog su R. K. lankėsi sodyboje, kurioje ir šiuo metu yra R. K. priklausantis automobilis, priekaba bei trimeris. Kitų daiktų, priklausančių R. K. sodyboje nėra. Paaiškino, kad R. K. vienas ar su draugais retkarčiais lankėsi sodyboje, gal savaitgaliais ir padėdavo kažką, tačiau ji to nematė. Sodyboje tvarkėsi ją prižiūrėjęs Vaitkevičius. Ji būdų sodybai apsaugoti neieškojo, teismo neprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei uždrausti K. lankytis sodyboje, kadangi mano, jog sodyba yra jos asmeninė nuosavybė ir R. K. neturi teisės ten lankytis. Nurodė, kad tai nėra vienkartinis R. K. padarytas pažeidimas, kadangi jis ir anksčiau buvo atvykęs į sodybą be jos žinios. Dėl ankstesnių pažeidimų ji taip pat rašė skundus.
Pareiškėjos atstovė palaikė pareiškėjos skundą bei prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Gautas prašymas skundą nagrinėti nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato atstovui. Pateiktu atsiliepimu Institucija nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos išdėstytais skunde motyvais, prašo jo netenkinti bei palikti galioti priimtą nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos. Nurodo, jog R. K. savo veiksmais nepažeidė jokio įstatymo, kadangi tarp šalių Kauno apylinkės teisme vyksta teisminis ginčas dėl sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), priklausomumo. Mano, jog iki nėra išnagrinėtas ginčas tarp šalių, nustatyti kam – N. G. ar R. K. priklauso šis turtas galimybės nėra. Laiko, jog R. K. patekimas į sodybą, dėl kurios vyksta ginčas, negali būti traktuojami kaip savavaldžiavimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 str.).
Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. ATPK 188 straipsnio analizė nulemia išvadą, kad savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, todėl atliekant byloje surinktų įrodymų analizę būtina nustatyti ar buvo pažeista ATPK 188 straipsnio dispozicija.
Pareiškėja N. G. skundą grindžia tuo, kad jos teisės buvo pažeistos ta aplinkybe, jog R. K. neturėdamas tam teisės, t.y. be jos žinios ir sutikimo, tyčia savavališkai atvyko ir vaikštinėjo, patekdamas į jos vidų, po jai nuosavybės teise priklausančią sodybą, ją fotografavo.
Nagrinėjamo skundo apimtyje pabrėžtina, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę (nepriklausomai ar ji yra ginčijama ar ne), tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo įstatymų numatytais būdais (Civilinio kodekso 1. 137 str. 2-3 d., 1. 138 str.).
Teismas mano, jog nagrinėjamu atveju yra būtina nustatyti ar R. K., realizuodamas savo tikrąją ar tariamąją teisę į nuosavybę, nepiktnaudžiavo šia teise, gi nustatyti piktnaudžiavimo aplinkybes galima tik atlikus išsamų tyrimą ir nustačius ar R. K. turėjo teisinį pagrindą patekti į ginčo sodybą bei ar galėjo savo tikrąją ar tariamąją teisę įgyvendinti kitokiomis įstatymo nustatytomis formomis ir būdais (pav.: prašant teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar kreipiantis į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir pan.). Išvadas nurodytų aplinkybių pagrindu galima daryti tik atlikus pilną surinktų įrodymų bei faktinių aplinkybių tyrimą (apklausiant liudytojus, surenkant kitus reikšmingus tyrimui rašytinius įrodymus). Atkreiptinas dėmesys, jog Institucija priimdama nutarimą nepradėti administracinės bylos teisenos, darė išvadas dėl nuosavybės fakto neturėdama faktinių duomenų dėl nuosavybės teisinio režimo.
Bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad Institucija priėmusi nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, neatliko išsamaus tyrimo, neišsiaiškino aukščiau paminėtų bei ATPK 284 straipsnyje numatytų aplinkybių, tuo pažeisdama ATPK 1 straipsnyje administracinei teisenai keliamus uždavinius.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, nutarimas nepradėti administracinės bylos teisenos laikytinas nepagrįstu, todėl naikintinas įpareigojant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatą pradėti administracinę teiseną R. K. atžvilgiu pagal ATPK 188 straipsnį ir tik atlikus visapusį tyrimą spręsti dėl R. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn.
Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 4 p., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos N. G. skundą tenkinti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2014 m. birželio 5 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 66NT-13356864-14, kuriuo nutarta nepradėti administracinės bylos teisenos, panaikinti bei įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatą pradėti administracinę teiseną R. K. atžvilgiu pagal ATPK 188 straipsnį.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį teismą.