Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. R. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) Kaune sudarė santuoką su Kanados piliečiu C. R. S. (e. b. l. 9). 2018 m. spalio 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui pareiškėja pateikė prašymą pakeisti jos pavardę iš R į S. 2018 m. lapkričio 19 d. išvada dėl pavardės pakeitimo Nr. 05-14-941 Kauno CMS informavo pareiškėją, kad jos santuoka buvo įtraukta į apskaitą Kauno CMS, sudarant santuokos įrašą Nr. 314; sudarytame santuokos įraše pareiškėjai buvo palikta R. pavardė, kadangi prašymas rašyti pavardę S. prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams (e. b. l. 13-14).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23p., civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.

1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-11-06 sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Tiek Kauno CMS išvados priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, tačiau nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2004 m. byloje Juta MENTZEN (taip pat žinoma kaip MENCENA) prieš Latviją nurodė, kad „Teismas atkreipia dėmesį, kad Latvijos valdžios institucijos, įrašydamos pareiškėjos pavardę pase, transkribavo afrikatą „tz“ kaip „c“, ir pavardei parinko kaitybos galūnę <...> Teismas tik norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vizualus adaptuotos ir originalios rašytinės formos yra pakankamai didelis, todėl eiliniam asmeniui gali kilti klausimas, ar šios pavardės sutampa <...> Todėl Teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad tokiu atveju jai gali kilti keblumų ir nepatogumų socialiniame ir profesiniame gyvenime. Dėl to Teismas pakartoja, kad teisė į privatų gyvenimą pagal Konvencijos 8 straipsnį apima teisę palaikyti santykius su kitais žmonėmis ir gyventi įprastą socialinį gyvenimą. Dėl šios priežasties, kai pareiškėja ir jos sutuoktinis naudojasi savo pasais, kuriuose jų pavardės rašomos skirtinga forma, tam tikrais atvejais jiems sunku išlaikyti požiūrį į save kaip į vieną vienetą.“

EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad skundžiami suvaržymai susiję su „privataus gyvenimo ribojimais“ pagal Konvencijos 8 straipsnį, pirmiausia akcentavo svarbų bendrąjį principą, kad nors Konvencijos 8 straipsniu iš esmės siekiama apsaugoti individą nuo savavališko valdžios institucijų kišimosi, be šio negatyviojo įsipareigojimo, gali egzistuoti valstybės pozityviosios pareigos, neatskiriamos nuo veiksmingos privataus gyvenimo apsaugos. Šios pareigos gali apimti priemonių, skirtų užtikrinti pagarbą privačiam gyvenimui netgi individų tarpusavio santykių srityje, priėmimą. Priemonių (negatyviųjų ar pozityviųjų valstybės įsipareigojimų kontekste) pasirinkimas iš esmės patenka į valstybės diskreciją (vis dėlto EŽTT vertina, ar jos buvo pakankamos ir kaip jos pritaikytos konkrečioje situacijoje). EŽTT, svarstydamas, ar valstybė įvykdė savo pozityviąsias pareigas pagal Konvencijos 8 straipsnį, nagrinėjo, ar buvo nustatyta teisinga įvairių susikirtusių interesų – privatumo, turtinių, tinkamo teisingumo vykdymo – pusiausvyra (proporcingumo aspektas).

Teismo vertinimu, draudimas įrašyti pareiškėjos pavardę su „w“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėja nepakeitus jos pavardės ir neišdavus jai santuokos sudarymo įrašo pasirinkta vyro pavarde su raide „w“. Draudimas įtraukti į apskaitą vyro pasirinktą pavardę su raide „w“ taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą (Civilinio kodekso 2.20 straipsnis).

Į bylą pateikta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada, kurioje nurodyta, jog institucija yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, Nr. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 ir išsakiusi nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, bet, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą (e. b. l. 29-30). Be to, iš teismui pateiktos Gyventojų registro tarnybos pažymos matyti, kad Lietuvoje 2013 metais buvo registruotos trys pavardės, 2014 metais keturiolika pavardžių, 2015 metais vienuolika pavardžių su „w“ raide (e. b. l. 12).

Dėl išvardytų priežasčių darytina išvada, kad nenukrypimas nuo šiuo metu esamo teisinio reglamentavimo ir atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas neigiamoms pasekmėms, kurias patirtų pareiškėja, atsisakius tenkinti jos pareiškimą. Todėl teismas sprendžia, jog pareiškimas turi būti patenkintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

2018 m. lapkričio 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. 05-14-941 pripažinti negaliojančia ir panaikinti.

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę į „S“ ir išduoti santuokos sudarymo įrašą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.