- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-24
- Bylos Nr.
- AS-525-800-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- E. L. M.
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities viršininko administracijai, Nacionalinei žemė tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. L. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. L. M. skundą atsakovams Marijampolės apskrities viršininko administracijai, Nacionalinei žemė tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo ir atsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja E. L. M. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. ŽV-415 (toliau – ir Įsakymas) priedo 5 eilutę ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Marijampolės AVA) 2009 m. balandžio 7 d. atsakymą Nr. SD-11-1159 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2009 m. birželio 4 d. atsakymą Nr. 3B-(7.5)-M-298-535; įpareigoti Marijampolės apskrities viršininką priimti įsakymą, kuriuo leistų pareiškėjai nusipirkti 1,8 ha asmeninio ūkio žemės sklypą.
Pareiškėja pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė atnaujinti terminą Marijampolės apskrities viršininko Įsakymo dalies apskundimui, jeigu bus vertinama, kad terminas praleistas; panaikinti Įsakymo priedo 5 eilutę, Marijampolės AVA 2009 m. balandžio 7 d. atsakymą Nr. SD-11-1159 bei Tarnybos 2009 m. birželio 4 d. atsakymą Nr. 3B-(7.5)-M-298-535; įpareigoti Marijampolės apskrities viršininką priimti įsakymą, kuriuo leistų pareiškėjai nusipirkti 1,8 ha asmeninio ūkio žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi atmetė prašymą atnaujinti terminą, o administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukė.
Nurodė, kad reikalavimas panaikinti Įsakymo dalį yra pagrindinis, o kiti reikalavimai išvestiniai, betarpiškai susiję su reikalavimu dėl Įsakymo dalies panaikinimo. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, į pareiškėjos teiginį, jog ji skundo padavimo teismui termino nepraleido, o tik laikėsi nustatytos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pabrėžė, jog pagal tokią pareiškėjos poziciją apskritai nebuvo reikalinga prašyti teismo spręsti termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą. Padarė išvadą, jog, paduodant patikslintą skundą, buvo iškilęs termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas. Įvertinęs Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nurodė, kad tiesiogiai teismui gali būti skundžiami sprendimai dėl žemės įsigijimo, o iki tokio sprendimo priėmimo priimti kiti sprendimai turi būti skundžiami laikantis įstatymo nustatytos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl žemės reformos vykdytojo įsakymo dėl žemės įsigijimo, t.y. tokiu įsakymu žemės reformos vykdytojas parduoda patikslinto ploto asmeniniam ūkiui naudojamą žemę. Po Įsakymo priėmimo jokie kiti administraciniai aktai nepriimami, kitas veiksmas yra tik pirkimo – pardavimo sandorio sudarymas. Konstatavo, jog dėl ginčijamo akto skundas turėjo būti paduotas tiesiogiai teismui, kadangi įstatymas tokiems ginčams spręsti nenustato išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Remdamasis ABTĮ 34 straipsnio 1 ir 4 dalimis, padarė išvadą, kad skunde nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip objektyvios, svarbios termino atnaujinimo požiūriu, kadangi pareiškėja turėjo realią galimybę įstatymo nustatytu terminu kreiptis į teismą dėl savo teisių ir teisėtų interesų gynimo. Nurodė, kad skundas teismui turėjo būti paduotas per vieną mėnesį nuo Įsakymo gavimo dienos (2009-02-10), t.y. iki 2009 m. kovo 10 d. Skundas teismui pateiktas 2009 m. birželio 25 d., t.y. praleidus įstatymo nustatytą 1 mėnesio terminą. Konstatavo, jog terminas skundo reikalavimui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti teismui praleistas, tokio termino nėra pagrindo atnaujinti, todėl šioje dalyje byla nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 d. 6 p.). Kadangi kiti skundo reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Įsakymo dalį, todėl ši bylos dalis taip pat nutrauktina.
II.
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl nuosavybės teisių atkūrimo, šiuo atveju taikytinos Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatos.
2. Pažymi, jog nemano ir nemanė, kad terminas skundui apduoti praleistas, todėl padavusi skundą ir neprašė jo atnaujinti. Tačiau vėliau, gavusi teismo priminimą, suformulavo ir prašymą dėl termino atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, be kitų reikalavimų prašydama panaikinti Įsakymo dalį, kuria nustatytas pareiškėjai parduodamos žemės sklypo plotas, kaina ir kitos sąlygos. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad skundas dėl Įsakymo panaikinimo teismui paduotas praleidus ABTĮ nustatytą terminą ir tokį terminą atsisakius atnaujinti, bylą dėl Įsakymo dalies panaikinimo nutraukė, kartu nutraukdamas ir bylos dalį pagal išvestinius iš pirmojo skudo reikalavimus.
Remiantis ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, jog skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Kitaip tariant, nustatoma privaloma nurodytų skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį sprendimus dėl žemės įsigijimo asmenys gali apskųsti teismui.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamu Įsakymu iš esmės patikslintas pareiškėjai parduodamo žemės sklypo plotas, kaina, nurodytos kitos sąlygos. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks aktas nagrinėjamos bylos kontekste negali būti vertinamas kaip sprendimas dėl žemės įsigijimo, numatytas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje. Todėl šiuo atveju įsakymo dalis turėjo būti ginčijama, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pareiškėja turėjo pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo padavimo teismui termino klausimą, padarė nepagrįstas išvadas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja nustatyta tvarka kreipėsi į Marijampolės AVA (b.l. 11), o po to padavė skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (b.l. 12). Pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį skundas dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teismui gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą gavo 2009 m. birželio 9 d. (b.l. 13), todėl skundas pirmosios instancijos teismui turėjo būti paduotas iki 2009 m. birželio 29 d. Kadangi skundas pirmosios instancijos teisme gautas 2009 m. birželio 25 d., darytina išvada, jog pareiškėja nepraleido skundo padavimo teismui termino. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinę bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Kartu pabrėžtina, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėja, pirmosios instancijos teismui išaiškinus, kad galimai turėtų būti prašoma atnaujinti skundo dėl Įsakymo dalies panaikinimo padavimo teismui terminą, pateikė tokį prašymą, nesudaro besąlygiško pagrindo, neįvertinus kitų bylos aplinkybių, spręsti, kad terminas iš tikrųjų buvo praleistas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nutartis naikintina, o E. L. M. byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjos E. L. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.