Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. L. už tai, kad jis 2010 m. birželio 14 d., Valančiaus–Padvaralio gatvių sankryžoje, Salantų miestelyje, Kretingos rajone, viešoje vietoje, važiuodamas automobiliu AUDI A4, iškišęs pro atvirą langą ranką, t. y. suspaudęs kumštį ir ištiesęs vidurinį pirštą, rodė nepadorų gestą policijos pareigūnams, taip įžeisdamas jų garbę ir orumą. A. L. veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalį.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

A. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, paskirta administracinė nuobauda – 15 parų administracinis areštas.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. L. veika pasireiškė tokiais objektyviaisiais požymiais – važiuodamas automobiliu, iškišęs pro atvirą langą ranką, t. y. suspaudęs kumštį ir ištiesęs vidurinį pirštą, rodė nepadorų gestą policijos pareigūnams, taip įžeisdamas jų garbę ir orumą (b. l. 16). Rašytiniame paaiškinime, pateiktame ikiteisminio pažeidimo tyrimo metu, užfiksuota, kad A. L. prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 11). Apeliaciniame skunde A. L. iš esmės neigia jam inkriminuotą pažeidimą, teigdamas, kad jokių nepadorių gestų nerodė, tikslo įžeisti policijos pareigūnų neturėjo, nurodo, kad rašytiniame paaiškinime kaltės dėl to, kad rodė nepadorų gestą, nepripažino, sutikto tik su tuo, kad buvo neblaivus (b. l. 22-23). Atkreiptinas dėmesys, kad A. L. tik pasirašė ant paaiškinimo, o pats prisipažinimo tekstas buvo atspausdintas, jo turinys neinformatyvus, nenurodyta dėl kokio pažeidimo padarymo jis prisipažįsta, su kokiomis aplinkybėmis sutinka, paaiškinimas surašytas atskirai nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo, dalyvaujant kitam, nei protokolą surašiusiam, policijos pareigūnui (b. l. 11). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad apelianto teiginiai yra nepaneigti ir minėtas rašytinis paaiškinimas negali būti vertinamas kaip neabejotinas jo kaltės įrodymas. Pažymėtina, kad, įvertinus šioje byloje tiriamo pažeidimo pobūdį, akivaizdu, jog pagrindiniai įrodymai tokios kategorijos bylose yra liudytojų (policijos pareigūnų) parodymai. Nagrinėjamoje byloje policijos pareigūnai pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo apklausti, buvo vadovautasi vien jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis. Taip pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-881/2009, nutartis Nr. N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai. Pažymėtina, kad vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia.

Be to, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepakankamai motyvuotas. Spręsdamas dėl apelianto kaltės, teismas tik įvardino, kad A. L. kaltė įrodyta tarnybiniais pranešimais ir kita bylos medžiaga, tačiau dėl šių įrodymų detaliau nepasisakė ir jų neanalizavo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo klausimu ne kartą yra nurodęs, kad ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta (žr. Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 27). Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas šių reikalavimų neatitinka.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl administracinės nuobaudos parinkimo, savo išvadas taip pat turi argumentuoti, pagrįsti jas objektyviais įrodymais. A. L. kaltinamas ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymu. Šioje normoje už pažeidimo padarymą numatyta sankcija yra alternatyvi – bauda arba administracinis areštas. A. L. skirtas 15 parų administracinis areštas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. L. nedirba ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, tačiau neaišku, kokių įrodymų pagrindu padaryta ši išvada. Byloje duomenų, patvirtinančių šį faktą, nėra, o A. L. nurodo priešingai, t. y. kad dirba užsienyje. Ši aplinkybė, bylą nagrinėjant iš esmės, turi būti ištirta ir iš naujo įvertinta. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. L. yra linkęs daryti pažeidimus, tačiau ši išvada nemotyvuota, o iš pažymos apie asmens baustumą (b. l. 9-10) matyti, kad A. L. tokio pobūdžio pažeidimo padarymu kaltinamas pirmą kartą, prieš tai yra baustas penkis kartus už nelabai sunkius administracinius teisės pažeidimus, už jų padarymą buvo skirtos nedidelės piniginės baudos ar įspėjimai, duomenų, kad baudos būtų nesumokėtos, nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant nuobaudą turi būti įvertinama, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Įvertinusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys, neatlikus papildomo aplinkybių tyrimo, nesudaro pagrindo teigti, kad administracinis areštas, kuri iš esmės yra ultima ratio priemonė, nagrinėjamu atveju yra tinkamiausia administracinė nuobauda ATPK 20 straipsnyje numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas visapusiškai ir išsamiai neištyrus reikšmingų bylos aplinkybių, yra nepakankamai motyvuotas (ATPK 284, 286 str.), taigi negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

A. L. argumentai, kad nebuvo apklaustas šalia jo sėdėjęs vairuotojas, kiti įvykį matę asmenys, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį, nenagrinėti, nes apeliantas visas, jo manymu, bylai reikšmingas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus galės pateikti pirmosios instancijos teisme, pastarajam bylą nagrinėjant iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.