Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-05-29 · Administracinė byla Nr. AS-63-294-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-29
Bylos Nr.
AS-63-294-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo
Atsakovas
Tauragės apskrities viršininko administracijai, Valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialui
Trečiasis asmuo
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, A. R., R. R.
Kategorijos
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS63 – 294/2009Procesinio sprendimo kategorija 70.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. gegužės 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundą atsakovams Tauragės apskrities viršininko administracijai ir Valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, A. R. ir R. R. dėl akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2006 m. kovo 21 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą Nr. 24; pripažinti negaliojančiu A. R. nuosavybės teise priklausančių pastato-tvarto su pieno bloku (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Tauragės rajone, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre; priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

II.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija 2009 m. kovo 27 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundą atsakovams Tauragės apskrities viršininko administracijai ir Valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, A. R. ir R. R. dėl akto panaikinimo nutraukė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 101 str. 1 p.).

Teismas nustatė, kad 2006 m. kovo 21 d. Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius V. P. pasirašė Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą Nr. 24. Šio akto pagrindu nuo 2006 m. kovo 23 d. A. R. įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo pastatus – tvartą su pieno bloku (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2008 m. gruodžio 2 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos raštu Nr. (10.4)-2D-611 kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės prokuratūrą, prašydama, nustačius viešojo intereso pažeidimą, kreiptis į teismą dėl aukščiau minėtų A. R. nuosavybės teise priklausančių pastatų – tvarto su pieno bloku ir daržine, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Mažonų seniūnijoje, Tauragės rajone, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pripažinimo negaliojančiu ir 2006 m. kovo 21 d. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto Nr. 24 panaikinimo, nes jis priimtas pažeidžiant Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies ir statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinime tinkamais naudoti“ 1,11,14,16, 22 punktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog tais atvejais, kai sprendimą, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti bylą sprendžiantis teismas, būtina tai motyvuoti atitinkamame teismo akte. Priešingu atveju kiltų pagrįsta abejonė, kad tai, kas teismo yra ginama ir saugoma kaip viešasis interesas, iš tikrųjų yra ne viešasis, bet privatus tam tikro asmens interesas (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši prokuroro teisė yra įtvirtinta ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, nustatančio prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija, ABTĮ bei Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos, todėl siekiant nustatyti, ar pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, pirmiausia būtina nustatyti, kas yra laikytina viešuoju interesu. Nustatant sąvokos „viešasis interesas“ turinį yra svarbu tai, kad tai yra specialiajai teisinei kalbai, o ne bendrinei kalbai būdingas terminas. Todėl yra svarbu, kokia prasme šis terminas naudojamas teisinėje ir, visų pirma, teisminėje praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-11/2004). Tai, kad įstatymų leidėjas nepateikia viešojo intereso sampratos, reiškia, kad viešasis interesas suprantamas plačiai ir teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečias bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad viešasis interesas, taikant ABTĮ, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-1725/2005; 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Teismas pažymėjo, jog vertinant, sprendžiant, ar yra pažeistas viešasis interesas, turi būti nustatinėjamos tokios aplinkybės, kaip pusiausvyra tarp teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo bei viešojo intereso apsaugos, ar konstatuoti materialinės ar proceso teisės normų pažeidimai yra esminiai, darantys įtaką skundžiamų aktų pagrįstumui ir teisėtumui, kartu pažeidžiantys ir viešąjį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-15/2009). Taigi, viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A145‑335/2008). Atkreipė dėmesį, jog Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimus). Tačiau kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Nurodė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas Tauragės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras teigia turintis pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, todėl kreipiasi į teismą gindamas viešąjį interesą. Skunde nurodo, kad kreipiasi vadovaudamasis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 16 d. konsultacija Nr. 02-04-09 „Dėl apylinkės prokuratūros prokuroro teisės kreiptis į apygardos administracinį teismą dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo“, kurioje nurodyta, kad apylinkės prokuratūros prokuroras, nustatęs viešojo intereso pažeidimus, gali kreiptis į apygardos administracinį teismą. Teigia, kad šiuo atveju nustatytų teisės akto pažeidimų pobūdis reikšmingas visuomenei, nes statybos vykdymo ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti teisėtumo reikalavimas yra viešasis interesas. Mano, kad nustatyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūros pažeidimai svarbūs, nes statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu įteisinama statyba, tokio akto pagrindu įregistruojamos nuosavybės teisės viešajame registre. Tam, kad pastatas ar statinys atitiktų projektą, būtų tinkamas eksploatuoti, nekeltų pavojaus aplinkiniams ir būtų saugus – aktualu visai visuomenei. Teismas pastebėjo, jog byloje nėra ginčo dėl fakto, kad skundžiamo akto nepasirašė komisija, tačiau, teismo nuomone, pareiškėjo motyvai, kad tai yra viešojo intereso pažeidimas, kuris turi būti ginamas administracinio proceso tvarka ir skundžiamas aktas tūri būti panaikintas, nes kitaip kyla grėsmė visuomenei – šiuo konkrečiu atveju vertintini kritiškai. Pabrėžė, kad pareiškėjas nei skunde nenurodo, nei teismo posėdžio metu klausiamas negalėjo paaiškinti, kokias realias pasekmes visuomenei ar jos daliai ir (ar) kitiems asmenims sukėlė ir (ar) dabar sukelia tai, jog skundžiamu aktu yra pripažinti tinkamais naudoti 2006 metais pastatyti ir 3 metus eksploatuojami vienkiemyje esantys statiniai – tvartas su pieno bloku ir daržinė; kokią dėl to žalą patiria ar patyrė visuomenė ar jos dalis ir (ar) kiti asmenys; kokias pamatines visuomenės vertybes, įtvirtintas, saugomas ir ginamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, pareiškėjas šiuo atveju siekia apginti. Akcentavo, kad viešasis interesas negali būti suprantamas vien kaip būtinybė besąlygiškai naikinti administracinius aktus dėl formalių teisės aktų pažeidimų. Nagrinėjant bylas, kuriose į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, labai svarbu ne tik formaliai konstatuoti teisės aktų pažeidimus, bet ir įvertinti jų įtaką visuomenės, jos dalies ar atskirų narių teisėms bei pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2150/2008). Pažymėjo, kad teismas pareiškėjo atstovui išaiškino jo procesines teises ir pareigas, įspėjo jį dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių. Teismas įsitikino, kad prokurorui buvo aišku, kad, panaikinus ginčo administracinį aktą, liktų galioti galimai neteisėti statybos leidimai ir galimai neteisėtų statybų požymiai (prokuroras prašyme nurodė tokius požymius: yra trys statybos leidimai su skirtingais techniniais rodikliais, nurodyti bendrieji plotai neatitinka plotų, nurodytų ginčijamame akte, projekte nebuvo numatyta, kad tvartas yra su pieno bloku ir kt. Pareiškėjo atstovas, suprasdamas teismo išaiškintas teises, pareigas ir pasekmes, paaiškino, jog mano, kad panaikinus vien tik statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą, viešasis interesas būtų pakankamai apgintas. Išanalizavęs pareiškėjo argumentus dėl viešojo intereso gynimo, akcentuodamas tai, kad viešasis interesas vykstant administracinių bylų teisenai suprantamas kaip tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai naudojasi įstatymo jam suteikta kompetencija ginti viešąjį interesą administraciniame teisme. Prokuroras kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, gali tais atvejais, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų ir teismas nenustatė, kokias neigiamas pasekmes valstybei, visuomenei ar jos daliai sukels skundžiamo akto panaikinimas, t. y. iš esmės neidentifikuotas nei visuomeninis subjektas, kuris būtų patyręs kokią nors žalą, nei šios žalos pobūdis ir mastas. Nustatęs, kad prokuroras gina ne viešąjį interesą, teismas laikė, kad prokuroras neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl intereso, nelaikytino viešuoju, gynybos. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešinamos, todėl šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šioje byloje pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia panaikinti galimai neteisėtai viešojo administravimo subjekto priimtą aktą, nustatantį tam tikras teises ir pareigas konkrečiam subjektui, tačiau paliekant galioti galimai neteisėtus statybos leidimus ir statinius su galimai neteisėtos statybos požymiais. Teismo nuomone, toks reikalavimas nėra viešojo intereso gynimas, nes jis nėra pagrįstas ir nėra pakankamas. Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog panaikinant pastatų savininkės, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens – A. R. , nuosavybės teisių į ginčo statinius įregistravimo pagrindą – skundžiamą aktą, šio asmens teisės ir teisėti interesai ir viešasis interesas yra supriešinami. Byloje nėra įrodymų, kad tretieji suinteresuoti asmenys A. ir R. R. prisidėjo ar kažkokiu būdu dalyvavo priimant galimai neteisėtą administracinį aktą, jie kreipėsi dėl administracinio akto priėmimo į kompetentingą viešojo administravimo instituciją, todėl turėjo pagrindą manyti, kad viskas, kas bus šioje institucijoje atlikta, bus padaryta laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Teismo nuomone, viešasis interesas dėl įstatymo ir kitų norminių aktų pažeidimo priimant administracinį aktą gali būti apgintas nepanaikinus jau realizuoto administracinio akto – baudžiamojo proceso tvarka, nes byloje yra duomenų, kad 2009 m. balandžio 8 d. Tauragės rajono apylinkės teisme bus nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. P. kaltinamas piktnaudžiavimu ir kitais nusikaltimais. Vienas iš bylos epizodų yra ir epizodas su šioje byloje ginčijamo akto priėmimu. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinius nagrinėjamos situacijos aspektus, teismas padarė išvadas, kad vien aplinkybė, jog skundžiamas aktas priimtas pažeidžiant atitinkamų teisės aktų reikalavimus ir (ar) yra neteisėtas, nėra pakankama konstatuoti, kad taip pažeisti ir viešieji interesai; tik ištyrus ir įvertinus tai, ar prašyme ginami interesai savo turiniu, pasirinktų gynimo priemonių tinkamumu atitinka viešojo intereso pobūdį, galima laikyti, ar viešasis interesas gintinas administraciniame teisme, ar tokio intereso nėra. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neturėjo pagrindo šioje byloje kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą, nes nenustatyta gintino viešojo intereso, todėl bylą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.). Kadangi byla nutrauktina, teismas prašymo argumentų dėl skundžiamo akto teisėtumo ir (ar) pagrįstumo nevertino ir neanalizavo. Pažymėjo, kad ginčas dėl privačių interesų gynimo galėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme (ABTĮ 102 str. 1 d.). Nurodė, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovų žyminį mokestį netenkintinas, nes pats prašymas teismui žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 40 str. 1 d. 7 p.). Pažymėjo, jog pareiškėjas prašo priteisti ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, tačiau šių išlaidų nedetalizuoja, neapskaičiuoja ir nepagrindžia jokiais įrodymais, todėl šį prašymą atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 45 str. 1 d.).

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Prokuroro ginamas reikalavimas susijęs su statybų procesą reglamentuojančiomis teisės normomis. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, priimtas pažeidžiant norminių aktų nuostatas, kelia grėsmę visuomenei. Grėsmė visuomenei turi būti suprasta ne kaip reali ir akivaizdi, t. y. čia ir dabar, o kaip objektyviai egzistuojanti, išplaukianti iš visuomenės lūkesčio turėti saugius statinius. Ginčijamo administracinio akto pagrindu įregistruota daiktinė teisė viešame registre a priori duoda pagrindą visuomenei manyti, kad tas konkretus statinys, kuris yra sukurtas kaip naujas daiktas, yra tinkamas naudojimui ir nekels grėsmės visuomenei. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto priėmimui keliami reikalavimai yra privalomi viešojo administravimo subjektui ir tų reikalavimų nesilaikymas duoda pagrindą prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti procesas yra labai svarbus, nes jo priėmimu siekiama užtikrinti visuomenės interesą. Konstatavus, kad nesilaikyta reikalavimų pripažįstant statinį tinkamu naudoti, toks pažeidimas pagal savo pobūdį ir reikšmę yra pakankamas pagrindas prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą.

2. Tai, kad nebuvo reikalavimo panaikinti statybos leidimus, nesudaro pagrindo teismui daryti išvados, kad šioje byloje prokuroro reiškiamas reikalavimas nesusijęs su viešuoju interesu. Teismas nepagrįstai analizavo prašyme nenurodytų reikalavimų pateikimo būtinumą šioje byloje. Teismas turi nagrinėti reikalavimus tik toje apimtyje, kurioje jie reiškiami. Panaikinus ginčijamą statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, A. R. galės iš naujo inicijuoti procedūrą ir statinys galės būti pripažintas tinkamu naudoti, atsižvelgiant į tai, koks yra projektas ir koks yra statybos leidimas. Taip bus užtikrinta viešojo ir privataus intereso pusiausvyra. Norint panaikinti statinio pripažinti tinkamu naudoti aktą nėra būtina sąlyga, kad būtinai turi būti naikinami statybos leidimai.

3. Nepagrįstas teismo argumentas, kad viešasis interesas dėl įstatymo ir kitų norminių aktų pažeidimo priimant administracinį aktą gali būti apgintas nenaikinant administracinio akto –baudžiamojo proceso tvarka. Iš byloje esančių Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarties ir kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-213-07 matyti, kad baudžiamoji byla, kurioje V. P. kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis surašydamas 2006 m. kovo 21 d. statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktą piktnaudžiavo tarnyba bei klastojo dokumentus, nagrinėjama teisme. Baudžiamojo proceso paskirtis yra atskleisti nusikalstamas veikas ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Baudžiamojoje byloje bus sprendžiamas V. P. kaltės klausimas, o ne administracinių aktų teisėtumo klausimas. Pripažinus V. P. kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo ginčijamas administracinis aktas ir jo pagrindu atlikta registracija viešame registre nebus panaikinta.

Atsiliepimas

Atsakovas Tauragės apskrities viršininko administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. R. ir R. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad nėra ABTĮ 141 ir 142 straipsniuose nurodytų pagrindų teismo sprendimui panaikinti. Prokuroras, reikalaudamas bylą nagrinėti iš naujo, nepasisakė dėl naujo bylos nagrinėjimo apimties ir ribų, todėl jo atskirasis skundas atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Viešuoju interesu be kita ko laikytinas ir tinkamas viešojo administravimo vykdymas. Tai patvirtina tiek Konstitucinio Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Viešuoju interesu laikytina įstatymų leidėjo nustatytos statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos įgyvendinimas bei valstybės institucijų ir pareigūnų, atsakingų už statinių pripažinimą tinkamais naudoti, tinkamas pareigų vykdymas.

2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus atitinkamiems viešojo administravimo subjektams sudaryti komisijas statinių pripažinimo tinkamais naudoti faktui nustatyti, o statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą numato kaip privalomąjį statybos proceso baigimo dokumentą, kurio gavimas statytojui sukelia pareigą įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, todėl statinių pripažinimas tinkamais naudoti ir jų įregistravimas viešame registre yra aktualūs visai visuomenei, nes tai susiję su visuomenės saugumu, su jos teisėtais lūkesčiais, kad pripažinti tinkamais naudoti statiniai yra saugūs ir nekels grėsmės visuomenei.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, iš esmės konstatavęs, kad prokuroras į teismą kreipėsi gindamas ne viešąjį interesą.

Konstitucija, ABTĮ ir Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos, todėl siekiant nustatyti, ar pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, pirmiausia būtina nustatyti, kas yra laikytina viešuoju interesu. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Viešasis interesas, taikant ABTĮ, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gavęs duomenis, jog pripažįstant tinkamais naudoti A. R. tvartą su pieno bloku ir daržinę buvo pažeista statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka. Sutiktina, kad pareigūnų tinkamas teisės aktų laikymasis laikytinas viešuoju interesu, tačiau procedūriniai pažeidimai vykdant statinių pripažinimą tinkamais naudoti, lėmę galimai nepagrįstus viešojo administravimo subjektų sprendimus, tačiau neišeinantys už keleto asmenų interesų sferos, nelaikytini kaip turintys esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams, įtvirtintiems, saugomiems ir ginamiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Todėl susiklosčiusi konfliktinė situacija turėtų būti sprendžiama pasitelkiant ne viešojo intereso institutą, o kitais įstatymų numatytais būdais.

Remiantis aukščiau aptartais argumentais, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju ginama vertybė yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, jog prokuroras į teismą kreipėsi gindamas viešąjį interesą ABTĮ taikymo požiūriu. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėStasys GagysRomanas Klišauskas