Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1726-814/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-05-26
Bylos Nr.
1-1726-814/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Nukentėjusysis
V. F.
Kaltinamasis
E. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1726-814/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17549-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 26 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant Rasai Šaltienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorei Vaidotei Žižienei,

nukentėjusiajai V. F.,kaltinamajam E. S.,jo gynėjui advokatui Petrui Lileikai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) krovėju, teistas:

1) 2018 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 d., 140 straipsnio 2 d. – 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2020 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro 2021 m. rugsėjo 17 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

E. S. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2022 m. gegužės 18 d., apie 22 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia sugyventine V. F. – metu, mažamečio vaiko – N. S., gimusio (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai V. F. du smūgius į kairę koją, du smūgius kumščiu į kairę ranką, po to spyrė du kartus į kairę koją, taip sukeldamas nukentėjusiajai V. F. fizinį skausmą, o mažamečiui nukentėjusiajam N. S. išgąstį ir kitas neigiamas emocijas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, E. S. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino pilnai ir parodė, kad nukentėjusioji V. F. yra jo sugyventinė, jų dviejų vaikų mama, su ja veda bendrą ūkį ir kartu gyvena 7 metus. Gegužės 18 d., grįžęs po darbo išgėrė alaus. Namuose buvo sugyventinė ir sūnus N.. Paprašė sugyventinės paruošti maisto, jai atsisakius, norėjo pasigaminti pats, bet nerado grietinės, kilo konfliktas, susinervino ir trinktelėjo sugyventinei kumščiu į ranką ir koją. Iš viso du kartus spyrė nukentėjusiajai į kairę koją ir sudavė du smūgius į kairę ranką. Sūnus N. visą tai matė. Po kelių minučių atvyko pareigūnai. Buvo išgėręs, nedažnai vartoja alkoholį, būna po darbo išgeria alaus, neturi priklausomybės dėl alkoholio vartojimo. Vartoja gydytojo išrašytus vaistus dėl miego. Žino, kad vartojant vaistus negalima vartoti alkoholio. Vakar buvo išgėręs tris litrus alaus. Pareigūnas tikrino neblaivumą, buvo nustatyta 0,85 promilių girtumas. Būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs. Pirmą kartą naudojo smurtą prieš sugyventinę, anksčiau lyg buvo teismas dėl susistumdymo su seserimi. Supranta, kad nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Jam gėda, kad taip pasielgė, sūnus išsigando. Pažada, kad tai paskutinis kartas. Nukentėjusiosios atsiprašė teisiamojo posėdžio metu.

Be kaltinamojo E. S. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusioji V. F., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gegužės 18 d. vakare, sugyventinis E. S. namuose gėrė alų. Ji su sūnumi N. buvo kitame kambaryje, o kitas sūnus – J. buvo pas senelius. Atėjus į virtuvę sugyventinis paprašė pašildyti valgyti ir padaryti kavos. Ji atsisakė. Sugyventinis pradėjo ant jos šaukti, kilo žodinis konfliktas. Ji padarė sugyventiniui kavos, ruošė valgyti. Jis toliau ieškojo priekabių prie jos, rėkavo, kad netinkamai ruošia valgyti. Ji nuėjo į kambarį pas sūnų. Atėjęs sugyventinis jai sėdinčiai ant lovos kumščiais sudavė du smūgius į kairę koją ir du smūgius į kairės rankos petį, spyrė du kartus į kairę koją. Nuo suduotų smūgių į ranką ir koją ji juto fizinį skausmą. Viską matė mažametis sūnus, kuris išsigando. Išėjusi iš kambario paskambino sugyventinio mamai ir parašė, kad ji iškviestų policiją. Dėl šito įvykio jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, sužalojimai nepadaryti. Į medikus nesikreipė ir nesikreips, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 44-47).

2022 m. gegužės 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų daiktų nerasta (b. l. 22-31).

2022 m. gegužės 18 d. Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą, V. F. paaiškino, kad sugyventinis E. S. ranka sudavė jai į ranką ir spyrė į koją, ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Įvykį matė mažametis sūnus (b. l. 7-10).

Alkoholio matuoklio duomenimis nustatyta, kad 2022 m. gegužės 18 d. 22.55 val. E. S. nustatytas 0,86 prom. neblaivumas (b. l. 60-62).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad E. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis tyčia sudavė savo šeimos narei – sugyventinei V. F. du smūgius į kairę koją, du smūgius kumščiu į kairę ranką, po to spyrė du kartus į kairę koją, taip sukeldamas nukentėjusiajai V. F. fizinį skausmą ir visą tai padarė mažamečio judviejų sūnaus akivaizdoje. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniame pranešime, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys.

Kaltinamojo E. S. padaryta nusikalstama veika yra nesunki, veika baigta, padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką padarė būdamas recidyvistu, tai yra turėdamas neišnykusį teistumą už analogiškos tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, taip pat veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. E. S. teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 83-87), administracine tvarka nebaustas (b. l. 95), dirba (b. l. 100).

IV. Bausmės skyrimas

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinęs tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, siekdamas užtikrinti teisingumo, protingumo principų įgyvendinimą, sprendžia, kad kaltinamajam E. S. parinktina bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį teismas atsižvelgia į humaniškumo principą, į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, savo poelgį vertina neigiamai, dėl jo neteisėtų veiksmų sunkių pasekmių nekilo, ir į tai, kad kaltinamasis dirba, teismas sprendžia, jog bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artimesnė minimaliai, tai yra 6 mėnesiai.

Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 4 mėnesius laisvės atėmimo.

Įvertinus, byloje esančius duomenis, aplinkybę kad padarytas nesunkus nusikaltimas, nors kaltinamasis turi galiojantį teistumą, tačiau bausmę atlikęs, dėl šios nusikalstamos veikos kaltinamasis atsakomybės nevengė, pripažino savo padarytą nusikalstamą veiką tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu yra kritiškas, dėl padarytos veikos gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, yra dviejų nepilnamečių vaikų tėvas, dirbantis. Siekiant išlaikyti E. S. teigiamus socialinius ryšius, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 3 straipsnio 1 dalis, 75 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, įvertinus kaltinamojo asmenybę (matyti, kad kaltinamasis turi pastovų darbą, atsiprašė nukentėjusiosios), jo padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams, įpareigojant E. S. tęsti dirbą arba jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas bei baudžiamojo poveikio priemonę, asmuo bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas išbūtas laikinam sulaikyme nuo 2022 m. gegužės 18 d. 22.53 val. iki 2022 m. gegužės 19 d. 14.20 val.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, E. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant E. S. tęsti darbą arba jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 66 straipsniu, realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. gegužės 18 d. 22.53 val. iki 2022 m. gegužės 19 d. 14.20 val.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja (parašas) Lina Šafronienė