- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-27
- Bylos Nr.
- N-438-1133-06
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Romanas Klišauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Romano Klišausko (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R.K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 6 d. nutarties R.K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos įgaliotas pareigūnas R.K. 2006m. sausio 8 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą dieną, 14.30 val., Trakų rajono Bitiškių ežere žvejojo neleistinu būdu, padarydamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 87 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento įgaliotas pareigūnas 2006 m. sausio 9 d. nutarimu R.K. už pažeidimo, numatyto ATPK 87 straipsnio 3 dalyje, padarymą skyrė 400 Lt baudą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R.K. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą bei prašė panaikinti nurodytą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.
R.K. paaiškino, jog 2006 m. sausio 8 d. pas jį atvažiavo draugas E.V., su kuriuo apie 14 val. nuvyko pas tetą Norkų kaime. Pastaroji paprašė nuvežti ją į Trakus, ką jis ir padaręs, o draugas likęs prie tetos namo. Grįždamas atgal, paėmė tėvą ir atvažiavo pas tetą. Pamatė, jog E.V. prie namo nėra ir, išgirdę riksmus, pamatė, kad ant ledo stovi E. ir trys vyrai, kurie kažko iš jo reikalavo. Kartu su tėvu G.K. priėjus arčiau, pamatė, jog vyrai, darydami spaudimą, norėjo priversti draugą pasirašyti kažkokį dokumentą. Su savimi nei jis, nei tėvas žūklės reikmenų neturėjo. Tėvui paprašius vyrus prisistatyti, buvo jų užpultas, jis bandė skambinti policijai, tačiau mobilus telefonas jam buvo išmuštas iš rankų, tačiau vėliau policijai jis prisiskambino. Atvykus policijai, vyrai apsiramino, jo buvo paprašyta asmens duomenų, kuriuos jis pateikė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, o Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2006 m. sausio 9 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas pažymėjo, kad iš liudytojų apklausos matyti, jog pažeidimas buvo stebimas betarpiškai, o P.J. ir P.M. parodymai atitinka pirminius byloje surinktus įrodymus, byloje šie asmenys jokio suinteresuotumo neturi. Tuo tarpu R.K., G.K., E.V. parodymai skiriasi tiek tarpusavyje, tiek nuo byloje esančių dokumentų bei objektyvių, pažeidimą fiksuojančių, įrodymų (fotonuotraukų). Šie asmenys susiję su pareiškėju giminystės, draugystės ryšiais, todėl tokie parodymai negali būti laikomi patikimais, juolab, kai pasakojimų detalės nesutampa arba prasilenkia su įprasta logika. Antai G.K. teigė, jog sūnus jį pasiėmė iš namų, jam jau grįžtant iš Trakų, gi pats R.K. - kad pakeliui į Trakus, liudytojas teigė, kad sūnus vilkėjo džinsus, tuo tarpu kiti liudytojai ir pats pareiškėjas - jog vilkėjo specialaus (gumuoto audinio) kombinezonu iki pažastų su batais; skunde nurodyta, kad E.V. atvažiavo pas pareiškėją ir jie vyko pas jo tetą, gi E.V. teisme teigė, jog tą dieną į Norkų kaimą iš Vilniaus jie išvažiavo apie 10 valandą, iš kitų paaiškinimų matyti, kad R.K. į Trakus išvažiavo ilgai nedelsdamas ir ten neužtruko, tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 14.30 val. Iš to, teismo nuomone, darytina išvada, kad, arba R.K. į Trakus iš viso nevažiavo, o jeigu ir važiavo - tuomet nuo 10 val. buvo pakankamai laiko įleisti šakotines ir jas tikrinti, nes toks žvejojimo būdas nereikalauja prie jų būti nuolat. Teismas tokius parodymus pripažino šališkais, neobjektyviais ir nepatikimais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, surinko pakankamus R.K. kaltės, padarius ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, įrodymus, tinkamai kvalifikavo jo veiką ir pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn. R.K. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų parodymais teisme, pateiktomis fotonuotraukomis, o paskirtoji bauda atitinka ATPK 30 straipsnio 2 dalies ir 30² straipsnio reikalavimus.
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R.K. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartį ir priimti nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinę nuobaudą paskyrusi institucija prašo R.K. apeliacinio skundo netenkinti, nurodo, jog apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai yra visiškai nepagrįsti, jie yra bandymas išvengti atsakomybės, o teisminio nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos administraciniame teise buvo objektyviai išnagrinėtos ir įvertintos visos bylos aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.K. nurodomų argumentų matyti, jog jis, ginčydamas paskirtos ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytos administracinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, kelia įrodymų vertinimo klausimą, tai yra teigia, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad neteisėtos poledinės žvejybos Trakų rajono Bitiškių ežere fakto konstatavimo metu (2006 m. sausio 8 d., apie 14.30 val.) jo iš viso nebuvo ant nurodyto ežero.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ši R.K. pateikiama ginčijamo įvykio versija yra prieštaringa ir nepagrįsta įvykio liudytojų paaiškinimais. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, R.K. teisinančių liudytojų G.K. ir E.V. parodymai skiriasi tarpusavyje bei yra prieštaringi (skirtingai apibūdinamos aplinkybės susijusios su R.K. veiksmais pažeidimo padarymo dieną). Pažymėtina, jog jokių papildomų, šiuos prieštaravimus pašalinančių įrodymų R.K. nepateikė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
Tuo tarpu kitų liudytojų P.J. ir P.M., patvirtinančių R.K. veiksmų neteisėtą pobūdį, parodymai atitinka pirminius byloje surinktus įrodymus bei yra nuoseklūs ir vienas kitą papildantys. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi bei teisėtai nutarė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2006 m. sausio 9 d. nutarimą palikti nepakeistu, o R.K. skundą atmesti.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis skundas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą, o R.K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.