Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgai Klimčukienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

K. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), išsiskyrusiai, turinčiai pradinį išsilavinimą, pensininkei, veiksniai, neteistai,

padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M., dėl savo psichikos būklės lėtinio psichikos sutrikimo – organinio kliedesinio (panašaus į šizofreniją) sutrikimo, dėl ko ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, mušdama sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y., 2020 m. liepos 7 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kieme, kilus konfliktui dėl asmeninių paskatų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų tyčia kumščiu sudavė I. A. K. į galvą, krūtinę ir kitas įvairias kūno vietas, po to, tęsdama, tyčia medine lenta sudavė I. A. K. į veidą bei kitas kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam I. A. K. padarė odos nubrozdinimus ties dešine akimi, dešiniame dilbyje – nežymų sveikatos sutrikdymą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo

Kad K. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje neginčijamai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

K. M. teisiamajame posėdyje nedalyvavo atsižvelgiant į teismo psichologijos ir teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, kad dėl sunkaus psichikos sutrikimo K. M. nėra pilnavertė teismo proceso dalyvė, ji negali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes, negali apie tai duoti adekvačių parodymų bei negali dalyvauti atliekant kitus proceso veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus K. M. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, dėl kurio jos parodymais vadovautis negalima;

teisiamajame posėdyje duotais nukentėjusiojo I. A. K. parodymais, kad ravėjo kieme gėles ir K. M. išpuolė iš virtuvės ir rėkdama, kumščiais puolė ant jo. Nemažai kartų sudavė kumščiu, kiek sudavė neskaičiavo. Pasakė jai, ką čia darai. Prašė baigti mušti, bet ji nieko nesakė. Tuo metu pamatė kaimynė, kuri pradėjo K. M. sakyti, kodėl jį muši. Pamatęs, kad ji nesiliauja jo kumščiuoti, ėjo į trobą, o ji griebė lentą ir su lenta trenkė jam per galvą. Lenta sudavė kelis kartus, prakirto akį, kliuvo į kojas, į galvą. Nežino dėl ko išpuolė, kažką rėkė, pagalvojo, gal kas nutiko, bet ji tiesiai ant jo ir pradėjo be jokios priežasties kumščiuoti. Po įvykio buvo nuvykęs į priimamąjį, ten jį apžiūrėjo, buvo prakirsta akis, bet žaizdos siūti nereikėjo. Buvo sumušimų ant kojų. Po sumušimo jam skaudėjo apie mėnesį. Po to bijojo, kad vėl neužpultų, nes minėjo, kad aš tave užmušiu. Teikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 600 Eur sumai dėl užpuolimo. Anksčiau nekildavo jokių konfliktų. Su M. kaimynai yra virš 30 m. Šiuo metu K. M. kaimynystėje nebegyvena, retkarčiais atvažiuodavo, nežino kur ji dabar yra. Po įvykio nebendravo, nebuvo sutikęs. Atsisakė pareikšto ieškinio byloje. Po įvykio M. jo neatsiprašė ir jos dukra neatsipašė. Vėliau atsiprašė jos marti dėl įvykio.

teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsintais ikiteisminio tyrimo metu liudytojos S. S. duotais parodymais, kad 2020 m. liepos 7 d., savo namo kieme (duomenys neskelbtini), tiksliai laiko negali pasakyti, tai buvo prieš pietus, dirbo darže. Kaimynystėje, (duomenys neskelbtini), esantis namas ir kiemas yra padalintas per pusę. Vienoje pusėje gyvena I. K., o kitoje pusėje K. M.. Kada ji dirbo darže, tuo pačiu metu ir kaimynas I. K. dirbo savo darže. Pro šalį eidama kaimynė K. M. puolė su kumščiu ant pasilenkusio I. K., o ar sudavė, nematė. Nukentėjusysis pradėjo gintis rankomis, jomis užsidengė veidą. Girdėjo, kaip K. M. labai šaukė ant I. K., bet kokius žodžius sakė, neprisimena. Tada įtariamoji pasiėmė ant šulinio padėtą lentą ir su ja kelis kartus sudavė I. K., į kurias kūno vietas, nurodyti negali. Paskui K. M. numetė lentą ant žemės ir nuėjo į namus. Po pietų per tvorą ji kalbėjo su I. K., kuris jai parodė sužalotą veidą, kurį lenta sužalojo K. M. (t. 1, b. l. 66-71);

2020 m. liepos 8 d. pranešimu Roik 0120000360527, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. liepos 8 d. I. K. pranešė bendrajam pagalbos centrui, kad vakar sumušė kaimynas, koliojosi, grasino (t. 1, b. l. 11-14);

2020 m. liepos 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas I. A. K. pranešimas, kad 2020 m. liepos 7 d. apie 12 val. gyvenamojo namo kieme, (duomenys neskelbtini), sumušė kaimynė K. M., taip sukeldama fizinį skausmą; užfiksuota nukentėjusiojo apklausa ir apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamojo namo kiemas, paimta lenta; fotolentelėje užfiksuotas gyvenamojo namo kiemo ir lentos vaizdas (t. 1, b. l. 21-24, 34-37);

2020 m. liepos 8 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėjus I. A. K., ant dešiniojo skruosto, po akimi, matoma žaizda. Kitų sužalojimų neužfiksuota (t. 1, b. l. 72, 75-76);

2020 m. rugpjūčio 19-31 d. specialisto išvados Nr. G 1076/2020(04), kurioje nurodoma, kad I. A. K. nustatyti odos nubrozdinimai ties dešine akimi, dešiniame dilbyje. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Joniškio ligoninę 2020 m. liepos 9 d., galimai užduotyje nurodytu laiku. I. A. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ir/ar galimai paviršiumi, galimai užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio metu. I. A. K. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad I. A. K. nustatytų kūno sužalojimų padarymas gali būti paaiškintas ir griuviminės traumos aplinkybėmis (t. 1, b. l. 86).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Aptartų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad K. M. 2020 m. liepos 7 d. be jokios priežasties sudavė nukentėjusiajam I. A. K. tiksliai nenustatytą kiekį smūgių kumščiu į įvairias kūno vietas bei sudavė smūgius lenta į galvą ir kitas kūno vietas, po ko I. A. K. buvo nustatyti odos nubrozdinimai ties dešine akimi, dešiniame dilbyje, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. K. M. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl K. M. nepakaltinamumo

2021 m. lapkričio 9 d. – lapkričio 22 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. Nr. 86TPK-255/2021 nurodyta, kad K. M. iki baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos atlikimo praeityje nuo 2000 metų iki 2008 metų laikotarpyje sirgo psichikos sutrikimais: vidutinio sunkumo depresijos epizodas bei pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas; baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu 2020 metų liepos 7 d., apie 12.00 val., K. M. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiniu (panašus į šizofreniją) sutrikimu (F06.2), dėl ko negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti; šiuo metu K. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – mišria kortikine ir subkortikine kraujagysline demencija (F01.3), dėl ko negali suvokti savo veiksmų esmės ir negali juos valdyti, bei gretutiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiniu (panašus į šizofreniją) sutrikimu (F06.2); dėl sunkaus psichikos sutrikimo ji nėra pilnavertė teismo proceso dalyvė, ji negali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes, negali apie tai duoti adekvačių parodymų, bei negali dalyvauti atliekant kitus proceso veiksmus; ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus K. M. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, dėl kurio jos parodymais vadovautis negalima; šiuo metu K. M. nėra socialiai pavojinga; K. M. nereikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių, dėl sunkios psichikos būklės jai rekomenduojamas bendras medicininis stebėjimas (t. 2, b. l. 81-85).

Teismo posėdžio metu, teismo psichologas, ekspertas Gintaras Butkus, dalyvavęs nuotoliniu būdu, patvirtino ekspertizės akte pateiktą išvadą. Paaiškino, kad 2021 m. lapkričio mėnesį ekspertizę K. M. atliko kartu su S. R.. Baudžiamuoju įstatymu uždrausta veika buvo atlikta prieš metus, konstatavo, kad K. M. atlikdama baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiniu sutrikimu. Per tuos metus kol atliko ekspertizę jos psichinė būklė ženkliai pablogėjo, dėl to papildomai konstatuota, kad ji serga sunkia demencijos forma, sunkus kognityvinis sutrikimas, dėl ko ji negali suprasti bylos aplinkybių, negali būti pilnavertė bylos proceso dalyvė ir suvokti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta sunki demencija, organinis kliedesinis sutrikimas, dėl to konstatavo, kad K. M. nėra socialiai pavojinga ir mano, kad jai pakanka rekomenduoti bendrą medicinos stebėjimą, o ne priverčiamąsias medicinos priemones. Turimais duomenimis K. M. šiuo metu jau apgyvendinta pensionate ir tą priežiūrą gauna. Nerekomenduoja priverčiamųjų medicinos priemonių atsižvelgiant į išnykusį jos socialinį pavojingumą, kurį ji anksčiau turėjo – organinį kliedesinį ir buvo gana akyvi, bet išsivysčius demencijai neteko to pavojingumo. Šiuo metu diagnozuota demencija – įgyta silpnaprotystė, ji atvažiavo su vežimėliu, nebevaikšto, apgyvendinta pensionate, nebėra pavojaus, pakanka bendro stebėjimo. Veikos padarymo metu sirgo kitu sutrikimu, ne demencija. Demencija, tai silpnaprotystė, o tuo metu buvo kliedesinis sutrikimas – mąstymo sutrikimas, įsivaizdavimas, realybės klaidingas suvokimas, bet ji dar buvo ne demencijoje, bet tai duodavo jai aktyviai veikti, neadekvačiai elgtis ir tuo metu ji buvo nepakaltinama būtent dėl organinio kliedesinio sutrikimo. Šiuo metu, kol buvo atlikta ekspertizė, liga sparčiai progresavo iki silpnaprotystės ir tai jau negrįžtamai, ji jau nebepasveiks. Ekspertizės metu buvo sudėtinga išklausti, nes jau ir atmintis sutrinka, nebeorientuota laike, vietoje ir pagal kognityvinį funkcinį proceso stovį nebuvo galimybių jai prisiminti ir jeigu gali kažkas išplaukti, jau neaišku kokiame stovyje, nes sunki demencija ir negali prisiminti. 2020 m. liepos 17 d. ikiteisminio tyrimo metu jos duotais parodymais būtų sudėtinga vadovautis, nes jau buvo organinis kliedesnis sutrikimas ir ji gali iškreiptai suvokti. Ji gali suvokti, atmintis prie organinio kliedesinio sutrikimo nebūna sutrikusi, bet būna sutrikęs mąstymas, todėl jos vertinimas įvykio aplinkybių gali būti iškreiptas, būtent paveiktas organinio kliedesinio sutrikimo, bet atmintis funkcionavo. Ji nėra pilnavertė teismo proceso dalyvė duodama parodymus, kadangi buvo nuolatinis organinis kliedesinis susirgimas ir gali būti neadekvačios interpretacijos, todėl bevertis būtų vadovavimasis jos parodymais. Demencija buvo nustatyta 2021m. kovo mėnesį, kai buvo gydoma Joniškio ligoninėje. Esant demencijai yra pagrindas žmogaus veiksnumo apribojimui, bet šios veikos padarymo metu jos veiksnumas nebuvo apribotas. Dėl kliedesinių susirgimų gydyta jau po veikos, 2020 m. spalio mėnesį patekus pacientei į ligoninę, iki veikos nebuvo gydyta, nes būna, kad žmonės slepia tuos savo kliedesius, kritiškai nevertina savo ligos. Iki įvykio buvo konsultuota tik dėl depresijos, tik po veikos pateko į ligoninę dėl organinio sutrikimo.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad K. M., būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.

Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Jų taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų.

Kadangi K. M. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl ji pripažintina nepakaltinama (BK 17 straipsnis). Bylos duomenimis nustačius, jog K. M. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdama nepakaltinama, spręstinas klausimas ar jai taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia. BK 98 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose yra nurodytos taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, kurių tikslas, kaip minėta, yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 403 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas gali priimti nutartį nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės, – jeigu įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad K. M. įstatymu uždraustą veiką padarė būdama nepakaltinama, t. y. sirgdama lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiniu (panašus į šizofreniją) sutrikimu, dėl ko negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti. Remiantis atliktos teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės duomenimis, eksperto paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, yra akivaizdu, kad po veikos padarymo K. M. psichikos būklė ženkliai pablogėjo, buvo papildomai konstatuota, kad ji serga sunkia demencijos forma, sunkus kognityvinis sutrikimas, liga sparčiai progresavo iki silpnaprotystės ir tai jau negrįžtamai, K. M. jau nebepasveiks, dėl ko ji nėra socialiai pavojinga jai nereikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių, rekomenduojamas bendras medicininis stebėjimas. K. M. padaryta įstatymu uždrausta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, K. M. yra 80 metų amžiaus, šiuo metu gyvena socialinės globos namuose, juda neįgaliojo vežimėlyje.

Aptarti duomenys patvirtina, kad K. M. visuomenei pavojingą veiką padarė būdama nepakaltinama, ji yra socialiai nepavojinga, garbaus amžiaus, gyvena socialinės globos namuose, todėl, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei į K. M. įvykdytos visuomenei pavojingos veikos pobūdį, daroma išvada, kad K. M. nėra pavojinga visuomenei ir dėl padarytos veikos jai nereikia priverčiamojo gydymo, dėl to K. M. byla nutrauktina ir netaikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad K. M. yra organizuota socialinė globa, ji šiuo metu gyvena Linkuvos socialinės globos namuose, kurie teikia tiek socialinę globą ten gyvenantiems asmenims, tiek ir sveikatos priežiūros paslaugas, aprūpina medikamentais bei kitomis būtinomis priemonėmis, teismo vertinimu nėra būtinybės nustatyti jai medicininį stebėjimą, nes ji yra prižiūrima socialinių darbuotojų ir jai teikiama medicininė priežiūra.

Byloje Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuriuo prašoma iš K. M. priteisti 18,80 Eur už nukentėjusiojo I. A. K. gydymą (t. 1, b. l. 163-166).

BPK 403 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Teismų praktikoje ši norma taikoma tada, kai baudžiamojoje byloje asmuo yra pripažintas nepakaltinamu, tačiau nėra pripažintas neveiksniu civilinio proceso tvarka. K. M. nebuvo pripažinta neveiksnia, tačiau nagrinėjamoje byloje pripažinta nepakaltinama, todėl už padarytą žalą neatsako. Pagal CK 6.268 straipsnio 4 dalį, jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichikos ligos ar kitokio sveikatos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad K. M. gyveno viena, turi artimų giminaičių. Civilinei ieškovei Šiaulių teritorinės ligonių kasoms paliekama teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, šioje baudžiamojoje byloje paliekant jos civilinį ieškinį nenagrinėtą.

Nukentėjusysis I. A. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis savo pareikšto ieškinio atsisakė, teismas nukentėjusiojo ieškinio atsisakymą priėmė ir šiuo pagrindu bylos dalis dėl civilinio ieškinio nutrauktina.

Ikiteisminio tyrimo metu K. M. 2020 m. liepos 17 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri kaip nebereikalinga panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinė lenta, saugoma Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, nutarčiai įsiteisėjus sunaikintina (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad K. M. pripažinta nepakaltinama ir jai byla nutraukta, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo ir nukentėjusiajam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 106, 401, 403, 404 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

nutaria:

K. M., padariusią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, pripažinti nepakaltinama ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 4 punktu, baudžiamąją bylą nutraukti, netaikant jai priverčiamųjų medicinos priemonių.

Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nutraukti bylos dalį dėl nukentėjusiojo I. A. K. pareikšto civilinio ieškinio.

Išaiškinti I. A. K., kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Panaikinti K. M. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinę lentą saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti.

Nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo ir nukentėjusiajam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

Teismo nutartį per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo dienos turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.