Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-07-11 · Civilinė byla Nr. 2A-1034-459/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-07-11Klaipėdos apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2015-04-10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-11
Bylos Nr.
2A-1034-459/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12204-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Albina Pupeikienė
Ieškovas
T. Ž., V. Ž.
Atsakovas
UAB „Litectus“
Trečiasis asmuo
AB SEB bankui

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-1034-459/2014

Teisėja Elena Pauliukienė (Proceso Nr. 2-06-3-12204-2013-6)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 129.19.1; 129.19.2; 121.1; 121.21; 140.1; 140.2.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. liepos 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų bankrutuojančių T. Ž. ir V. Ž., atstovaujamų bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. Ž. ir V. Ž., atstovaujamų bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“, ieškinį atsakovams UAB „Litectus“, antstolei B. T., trečiajam asmeniui AB SEB bankui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo UAB „Litectus“ nuosavybės teise priklausančiam turtui: 0,3694 ha 1904/3694 dalims žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 170,48 kv. m. bendrojo ploto butui Nr. 2 (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu antstolės B. T. 2013-07-03 surašytą turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-13018246; taikyti 0,3694 ha 1904/3694 dalims žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir patalpai - 170,48 kv. m. bendrojo ploto butui Nr. 2 restituciją, nustatant, kad V. Ž. ir T. Ž. yra šio turto savininkai. Nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-09 iškėlė ieškovams bankroto bylą. Antstolė, nepaisydama faktinės aplinkybės, kad ieškovams yra iškelta bankroto byla, toliau vykdė ieškovų turto pardavimą iš varžytynių. Teismo pranešimą apie pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovams antstolė gavo 2013-06-12. Tačiau 2013-06-28 ji priėmė iš UAB „Litectus“ pinigus už parduotas žemės sklypo dalis ir butą. Turto pardavimo iš varžytynių aktas surašytas 2013-07-03, o atsakovė UAB „Litectus“ nuosavybės teisę į nusipirktą turtą įregistravo 2013-07-24. Fizinių asmenų bankroto administratorius kreipėsi į antstolę, reikalaudamas išduoti pažymą apie vykdymo eigą bei suteikti galimybę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, tačiau antstolė į prašymą nereagavo, kaip ir nereagavo į teismo pranešimą dėl bankroto bylos ieškovams iškėlimo, t. y. nepriėmė patvarkymo dėl fizinio asmens turto realizavimo sustabdymo, iki teismas išspręs fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą. Pažymėjo, kad antstolė, negavusi teismo leidimo, baigė pradėtus vykdymo veiksmus. Kadangi varžytynių aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negalioja. Dėl neteisėto nuosavybės perleidimo ieškovai negali patenkinti daugiau kreditorių reikalavimų. Prašė atkreipti dėmesį į tai, kad antstolė turtą įvertino žymiai mažesne kaina nei nepriklausomi turto vertintojai.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-25 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog antstolė, vykdydama išieškojimą Klaipėdos miesto 15 – ojo notaro biuro 2012-10-29 vykdomojo įrašo Nr. 8865 pagrindu, ėmėsi veiksmų dėl ieškovams (skolininkams) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto – 1904/3694 dalies žemės sklypo ir 170,48 kv. m. buto Nr. 2, (duomenys neskelbtini), - pardavimo. Nustačius įkeisto turto kainą, buvo paskelbtos pirmosios turto varžytynės. Varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes neatsirado dalyvių. Antrosios varžytinės įvyko 2013-06-03. Byloje esantys įrodymai patvirtina šalių teiginius, jog turtą įsigijo atsakovė UAB „Litectus“. Atsakovė į antstolės depozitinę sąskaitą 2013-06-28 įnešė 121230,00 Lt, o antstolė 2013-07-03 aktu Nr. S-13018246 patvirtino turto pardavimo iš varžytynių faktą. Praėjus dviem dienoms po ieškovų turto realizavimo 2013-06-12 antstolė gavo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-07 nutartį, kuria priimtas ieškovų pareiškimas dėl bankroto bylos jiems iškėlimo. Teismas paaiškino antstolei, kad nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos turi būti sustabdomas V. Ž. turto realizavimas ir (ar) išieškojimas. Kadangi ieškovų turtas jau buvo parduotas, antstolė 2013-07-04 patvarkymu Nr. S-13018280 sustabdė piniginių lėšų išieškotojui išmokėjimą (b. l. 8-18). Esant tokioms faktinėms bylos, darytina išvada, kad nėra pagrindo 2013-07-03 turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją, nes, kaip nustatyta, teismo nutartis, kuria priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovams iškėlimo, gauta vėliau, negu faktiškai parduotas turtas. Pirkėja nusipirktą turtą 2013-07-24 įregistravo Registrų centre, tai patvirtina atsakovės UAB „Litectus“ nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą. Turtas, buvęs negaliojančiu pripažinto sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens (Civilinio kodekso 1.79 straipsnis, 4.96 straipsnio 2 dalis, 6.66 - 6. 67, 6.393, 6.398 straipsniai).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog nagrinėjamai situacijai pagal analogiją turėtų būti taikomos Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas ir lėšos pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Turto realizavimas turi būti stabdomas bet kurioje proceso stadijoje: tiek antstoliui atliekant realizavimo procedūras, tiek ir po akto perdavimo tvirtinti teisėjui. Ieškovai nesutinka, jog turtas buvo realizuotas iki teismui priimant pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovams iškėlimo. CPK 715 straipsnyje numatyta, jog nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą išieškotojui ir jam pereina nuosavybės teisė. CK 6.393 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo momento. Vertinant šias nuostatas, akivaizdu, jog turtas yra realizuojamas turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo metu. Nagrinėjamu atveju turto pardavimo iš varžytynių aktas surašytas jau po to, kai antstolė gavo pranešimą apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovams priėmimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė antstolė B. T. prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog esminis klausimas šioje situacijoje – kokius procesinius veiksmus apima sąvoka turto realizavimas. CPK 691 straipsnyje numatyta turto realizavimo sąvoka, iš kurios akivaizdu, kad turto realizavimas baigiasi, kai turtas parduodamas iš varžytynių, o turto pardavimo iš varžytynių akto surašymas – tik formalus procesas, kuris nesukelia jokių teisinių pasekmių vykdymo proceso šalims. Apeliantai skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurių faktinės aplinkybės nesutampa su šia situacija, o, be to, nutartyse sprendžiami juridinių, o ne fizinių asmenų bankroto klausimai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Litectus“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog turtas realizuojamas parduodant iš varžytynių. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, pardavimas be varžytynių negali būti pripažinti negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui. Turto pardavimas iš varžytynių nepažeidė esminių ieškovų teisių: patenkinus ieškinį, faktinė situacija išliktų nepakitusi, o gal net pablogėtų.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB SEB bankas prašo skundą atmesti. Nurodo, jog akivaizdu, kad turtas buvo parduotas dar iki gaunant pranešimą apie pareiškimo dėl bankroto bylos ieškovams iškėlimo priėmimą. UAB „Litectus“, kaip sąžiningo įgijėjo, teisės turi ginamos įstatymų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Iš bylos ir vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog antstolė, vykdydama išieškojimą Klaipėdos miesto 15 – ojo notaro biuro 2012-10-29 vykdomojo įrašo Nr. 8865 pagrindu, ėmėsi veiksmų dėl ieškovams (skolininkams) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto – 1904/3694 dalių žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,3694 ha (duomenys neskelbtini), ir patalpos – 170,48 kv. m buto Nr. 2 (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo. Nustačius įkeisto turto kainą, buvo paskelbtos pirmosios turto varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis, nes neatsirado dalyvių (vykd. b. l. 51-63). Antrosios varžytynės vyko 2013-06-03. Jų laimėtoja paskelbta atsakovė UAB „Litectus“ (vykd. b. l. 68-74). 2013-06-12 antstolė gavo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-07 nutartį, kuria priimtas ieškovų pareiškimas dėl bankroto bylos jiems iškėlimo (vykd. b. l. 83-86). Nutartyje teismas paaiškino antstolei B. T., kad nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos turi būti sustabdomas V. Ž. turto realizavimas ir (ar) išieškojimas. Antstolė kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti, ar galima surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą ir ar galimas realizuoto turto piniginių lėšų pervedimas išieškotojui (vykd. b. l. 87-89). Teismas 2013-06-27 nutartyje pažymėjo, jog negali atsakyti į antstolės klausimus ir nurodyti, kokie konkretūs veiksmai turi būti atlikti, nes tai neatitiktų sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos išaiškinimo instituto paskirties. Taip pat teismas antstolei nurodė, jog nepriėmė nutarties sustabdyti išieškojimo vykdymo procese, o tik informavo antstolę apie Fizinių asmenų bankroto įstatyme numatytą antstolės pareigą nuo pranešimo apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą sustabdyti turto realizavimą ir/ar išieškojimą. Nustatyta, kad varžytynes laimėjusi atsakovė į antstolės depozitinę sąskaitą 2013-06-28 įnešė 121230,00 Lt, o antstolė 2013-07-03 aktu Nr. S-13018246 patvirtino turto pardavimo iš varžytynių faktą (vykd. b. l. 109-111). Kadangi ieškovų turtas iki teismui priimant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo jau buvo parduotas, antstolė 2013-07-04 patvarkymu Nr. S-13018280 sustabdė piniginių lėšų išieškotojui išmokėjimą (vykd b. l. 114-116). Tuo tarpu bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo UAB „Litectus“ nuosavybės teise priklausančiam turtui: 0,3694 ha 1904/3694 dalims žemės sklypo, esančioms (duomenys neskelbtini); 170,48 kv. m. bendrojo ploto butui Nr. 2 (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu antstolės B. T. 2013-07-03 surašytą turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-13018246; taikyti restituciją, nustatant, kad V. Ž. ir T. Ž. yra parduoto turto savininkai. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovai, atstovaujami bankroto administratoriaus, skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Ieškovai pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia tuo aspektu, jog teismas nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pagal kurią turto realizavimas turi būti stabdomas bet kurioje proceso stadijoje. Ieškovai teigia, jog turtas yra realizuojamas jo pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo metu, vadinasi, antstolė, gavusi pranešimą apie pareiškimo dėl bankroto bylos ieškovams iškėlimo priėmimą, turėjo sustabdyti turto realizavimą. Savo teiginiui pagrįsti ieškovai remiasi Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri suformuota Įmonių bankroto įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo klausimais. Kolegija pažymi, jog ginčo situacija patenka į Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį, kada pradėtas turto realizavimo procesas gali būti tęsiamas, todėl ieškovų nurodoma Aukščiausiojo Teismo praktika dėl 9 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo šiai situacijai netaikytina.

Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 4 dalis reglamentuoja atvejus, kai įkeisto turto pardavimo procesas pradėtas iki bankroto bylos iškėlimo. Tokiu atveju antstolis baigia vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir pardavus turtą iš varžytynių gautą pinigų sumą, atskaičius vykdymo išlaidas antstoliui, perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą. Kolegijos nuomone, tokia nuostata siekiama įmonės bankroto proceso efektyvumo ir ekonomiškumo, t. y. antstoliui, kaip valstybės funkcijas vykdančiam asmeniui, patikima toliau tęsti turto pardavimo iš varžytynių procedūrą, preziumuojant, jog vykdant proceso įstatymuose detaliai reglamentuotą procedūrą kreditorių teisės nebus pažeistos. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos nutarties nuorašą išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Šia nuostata siekiama iš esmės tokių pačių tikslų, kaip ir Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi: užtikrinti, jog bankrutuojančių fizinių ar juridinių asmenų turto realizavimas vyktų pagal bankroto įstatymo nuostatas, nes taip garantuojama fizinių ar juridinių asmenų kreditorių teisių apsauga.

Nagrinėjamu atveju, kai antstolė gavo pranešimą, jog priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovams iškėlimo, varžytynės jau buvo įvykusios, paskelbtas jų laimėtojas, tik nesumokėta visa pinigų suma už įsigytą nekilnojamąjį turtą bei nesurašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas. Antstolė, varžytynes laimėjusiam asmeniui į antstolės depozitinę sąskaitą įnešus 121230,00 Lt sumą, 2013-07-03 aktu Nr. S-13018246 patvirtino turto pardavimo iš varžytynių faktą ir 2013-07-04 patvarkymu Nr. S-13018280 sustabdė piniginių lėšų išmokėjimą išieškotojui. Kolegijos nuomone, šią situaciją vertinant kreditorių teisių užtikrinimo aspektu, pagal analogiją galima remtis Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, kurioje leidžiama antstoliui užbaigti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kadangi antstolė, pardavusi turtą, sustabdė piniginių lėšų išieškotojui išmokėjimą ir iš šių pinigų kreditorių reikalavimai galės būti tenkinami Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatyta tvarka, laikytina, jog antstolės veiksmai parduodant turtą yra teisėti, todėl darytinai išvada, kad aptartų aplinkybių ir įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų ieškinio.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovė UAB „Litectus“ prašo priteisti iš ieškovų 1815,00 Lt advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų, pateikia šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir detalią pažymą apie išlaidų sudėtį. Iš pažymos matyti, jog iš esmės visas advokato darbas buvo susijęs su atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimu. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte numatyta, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą priteistina maksimali suma sudaro 1500 Lt. Atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus bei į tai, kad apeliantai bankrutuojantys fiziniai asmenys, atsakovei iš ieškovų priteistina advokato teisinės pagalbos išlaidų suma mažintina iki Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, t. y. iki 1500 Lt (CPK 98 str. 1, 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovei UAB „Litectus“ iš ieškovų bankrutuojančių T. Ž. ir V. Ž. priteisti po 750 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Raimonda AndrulienėKolegijos teisėjos Rimvida ZubernienėAlbina Pupeikienė