Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų (apeliantų) V. R. ir B. B. (B. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. R. ir B. B. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės 1999 m. gruodžio 13 d. administracinio akto Nr. 1668-01 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai V. R. ir B. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1999 m. gruodžio 13 d. priėmimo perdavimo aktą Nr. 1668-01, kuriuo į Vilniaus miesto savivaldybės balansą perduotas ieškovams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, t. y. pastatas – gyvenamasis namas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Gavus ieškovų pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, 2017 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovams pakarotinai nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Teismas įpareigojo ieškovus patikslinti ieškinio reikalavimą tinkamai suformuluojant ieškinio dalyką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ieškovų ieškinys paliktas nenagrinėtas. Teismas nurodė, kad nustatytu terminu ieškovai nustatytų trūkumų nepašalino, jokių prašymų iš jų negauta, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovai teismo įpareigojimų neįvykdė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovai V. R. ir B. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąją skundą grindžia šiais argumentais:Nei ieškovai, nei ieškovų advokatas negavo nutarties dėl trūkumų šalinimo. Apie ieškinio palikimą nenagrinėtu sužinojo atsitiktinai. Dėl šios priežasties ieškovai neturėjo galimybės teismo nustatytus trūkumus pašalinti. Teismas ieškinio priėmimo klausimą išsprendė formaliai, neatsižvelgė į bylos sudėtingumą, jos nagrinėjimo trukmę. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Ieškovai teismo nustatytų trūkumų laiku nepašalino, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kadangi, ieškovams tinkamai nesuformulavus ieškinio dalyko, teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama atskirojo skundo ribose. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepašalinius ieškinio trūkumų, buvo paliktas ieškinys nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, jog pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Šiuo pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jei šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina (CPK 296 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju, apeliantai atskirąjį skundą grindžia tik ta aplinkybe, jog 2017 m. liepos 31 d. nutartis nei jiems, nei jų advokatui nebuvo įteikta, dėl ko jie negalėjo pašalinti teismo nustatytų trūkumų. Pagal CPK 118 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau. Iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. liepos 31 d. nutartis buvo siųsta ieškovams, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovų atstovui advokatui Girdučiui Vainiui procesinis dokumentas siųstas nebuvo (II t., 16 b. l.). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovams registruotu paštu siųstas laiškas nebuvo įteiktas, siunta grįžo į teismą su žyma ,,neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laikotarpį“, pakartotinai teismo procesiniai dokumentai ieškovams nebuvo išsiųsti. Be to pažymėtina, jog ankstesni dokumentai (2017 m. birželio 23 d. nutartis) buvo siųsta ieškovų advokatui, tinkamai įsiteikė ir buvo imtasi procesinių veiksmų, t. y. ieškovai vykdė teismo nustatytus įpareigojimus. Šiuo atveju neaišku, dėl kokios priežasties, pirmosios instancijos teismas vėlesnius dokumentus nusprendė siųsti tiesiogiai ieškovams, o nebe jų advokatui. Dėl nustatytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įteikė procesinius dokumentus, dėl ko ieškovai neturėjo galimybės pašalinti 2017 m. liepos 31 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, dėl ko darytina išvada, jog ieškinys formaliai bei nepagrįstai buvo paliktas nenagrinėtas.Kadangi pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovai nepašalino teismo nustatytų trūkumų, reikalavimų, yra pagrindas išvadai padaryti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio palikimą nenagrinėtu institutą, suvaržė ieškovų teises ginti savo teises ir interesus teisme ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį ieškinį palikti nenagrinėtu, dėl to nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl ieškovų V. R. ir B. B. ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.