Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) V. S. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) E. Z. 2020 m. liepos 25 d. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą už policijos pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymą, padarytą karantino metu, ir kelio ženklo nesilaikymą pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4¹ dalį.

2. Administracinio nusižengimo protokolas M. M. surašytas už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 19 d. 10.35 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybę, kur įvažiavimas yra draudžiamas ir pažymėtas kelio ženklu Nr. 301, draudžiančiu įvažiuoti visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą, nevykdė teisėto (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) reikalavimo apsisukti ir važiuoti į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybę per nustatytus postus, kuriuose atliekama speciali kontrolė vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Tokiais savo veiksmais M. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7 punktą ir Kelių eismo taisyklių 8 punktą ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4¹ dalyje (b. l. 3).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Institucijos skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, Institucija kelia klausimą dėl naujo kaltinimo už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, kuris nebuvo nurodytas protokole, suformulavimo ir nuobaudos už šį nusižengimą paskyrimo. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, gali savo iniciatyva pakeisti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinio nusižengimo protokole suformuluotas nusižengimo aplinkybes ir veikos kvalifikavimą.

7. Bylos duomenimis, administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) M. M. surašytas už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 19 d. 10.35 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., įvažiavo į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybę keliu, kuris buvo pažymėtas kelio ženklu Nr. 301, draudžiančiu įvažiuoti visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą, bei nevykdė teisėto policijos pareigūno nurodymo apsisukti ir važiuoti per nustatytą postą, kuriame atliekama speciali transporto kontrolė vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7 punktą, nustatantį, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00.00 val. iki 2021 m. vasario 28 d. 24.00 val. LR teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; šio nutarimo 2.1.8.1.1 ir 2.1.8.1.2 papunkčiuose numatytais atvejais; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise. Šie M. M. nusižengimai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4¹ dalį

8. Klaipėdos apylinkės teismas, įvertinęs bylos įrodymus, konstatavo, kad M. M. padarė administracinius nusižengimus, numatytus 417 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4¹ dalyje, ir jam paskyrė subendrintą administracinę nuobaudą – 200 Eur baudą. Teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, kadangi niekas iš dalyvaujančių byloje asmenų neatvyko į teismo posėdį.

10. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą neperžengdamas Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo ribų, laikėsi įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintų reikalavimų ir užtikrino tinkamą M. M. procesinių teisių – teisės žinoti kaltinimo esmę ir nuo to kaltinimo gintis – įgyvendinimą.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas, kuris turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017 ir kt.).

12. Kita vertus, pagal formuojamą teismų praktiką, administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788-2017).

13. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Sisteminis šios nuostatos aiškinimas reiškia, kad: 1) institucija gali perkvalifikuoti veiką; 2) veikos perkvalifikavimas turi būti motyvuotas; 3) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokole buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) esmė; 4) ši nuostata nereikalauja atlikti papildomo tyrimo; 5) ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant institucijoje pakeičiamas veikos kvalifikavimas, taip pat ir iš lengvesnio pažeidimo į sunkesnį, nėra principo non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) pažeidimas; 6) apylinkės teismas pats gali pašalinti institucijos motyvų dėl veikos perkvalifikavimo priimant nutarimą trūkumą; 7) įtvirtintas draudimas savo iniciatyva papildyti kaltinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-84-942-2016). Kartu apygardos teismas pažymi, kad, taikant ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, svarbu užtikrinti, kad nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017, 2AT-40-303/2020).

14. Konstitucijos 31 straipsnis asmeniui garantuoja vieną svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų ANK 577 straipsnyje nustatytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių.

15. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija pripažįsta, jog jos pareigūnas M. M. 2020 m. gruodžio 19 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole nesuformulavo kaltinimo padarius nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Dėl šios priežasties apylinkės teismas pagrįstai 2021 m. sausio 6 d. nutarime šio administracinio nusižengimo aplinkybių netyrė ir neanalizavo, o pripažino įrodyta tik administracinio nusižengimo protokole išdėstytą asmens veiką, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 ¹ dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. M. gynėsi tik nuo administraciniame nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo. Šiuo atveju administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas ir M. M. nubaudimą nulėmė tik Institucijos pareigūno surašytas protokolas.

16. 2020 m. gruodžio 19 d. administracinio nusižengimo protokole ne tik nėra nuorodos į nusižengimą kvalifikuojantį ANK 45 straipsnį, bet ir neišdėstyta šio nusižengimo esmė (nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas šis administracinis nusižengimas). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, institucijos atstovas nedalyvavo ir prašymo keisti / papildyti kaltinimą, atlikti papildomą įrodymų tyrimą nepateikė. Esminių šio nusižengimo faktinių aplinkybių Institucijos atstovė nenurodė ir savo apeliaciniame skunde.

17. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, Institucija apeliaciniu skundu prašo keisti M. M. veikos kvalifikavimą, siekdama jam inkriminuoti naują administracinį nusižengimą, dėl kurio nebuvo atliktas tyrimas ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesudaryta galimybė tinkamai gintis. Apygardos teismui perdavus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui pagal tas pačias Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytas esmines aplinkybes ir suformuluotą kaltinimą, būtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017, 2AT-40-303/2020).

18 Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 6 d. nutarimą nepakeistą ir institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.