- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-07-11
- Bylos Nr.
- 1-1288-1009/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11892-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- M. D.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-11892-18, kurioje
M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, teistas:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-07-05 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį paskiriant 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę; Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-11-13 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskiriant 38 MGL (1431,08 Eur) pinigine baudą, su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 2 metams, bauda išieškoma antstolės,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. D. kaltinamas tuo, kad 2018-03-13, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,11 prom.), žodinio konflikto metu, vieną kartą ranka sudavė savo artimam šeimos nariui – motinai L. D. į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai L. D. fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. D. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir parodė, kad 2018-03-13, apie 18.00 val., jis susipyko su mama dėl naudojamo degaus skysčio krosniai pakurti. Su mama abu ginčijosi, susistumdė, tuomet jis mamai ranka sudavė per veidą. Nuoširdžiai gailisi, dėl savo elgesio, šiuo metu su motina gyvena kartu, jos atsiprašė (b. l. 70-73).
Kaltinimas be visiško M. D. prisipažinimo grindžiamas ir kitais duomenimis.
Nukentėjusioji L. D. parodė, kad namuose tarp jos ir sūnaus M. D. kilo konfliktas dėl krosnies užkūrimo. Konflikto metu sūnus M. D. ranka jai vieną kartą sudavė į veidą. Jai labai skaudėjo. Konflikto metu tame pačiame kambaryje buvo neįgali jos mama K. E. Z., kuri matė konfliktą. Sūnus jos atsiprašė (b. l. 12, 30-31).
Liudytojas D. K. parodė, kad 2018-03-13 dirbo kartu su Šiaulių AVPK Raseinių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėju G. G.. Vakare, apie 18.07 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė sūnus. Nuvykę į minėtą vietą rado greitosios pagalbos medikus, gaisrinę bei kitą policijos ekipažą. Jis nuėjo į namo vidų, ten pasitiko pranešėja, kuri teigė, kad ką tik sūnus ranka trenkė jai į veidą. Paklausus kur yra sūnus, pasakė, kad greitosios automobilyje, nes apsidegino ranką. Išėjęs iš namo pasižiūrėti, kur yra smurtautojas, sužinojo, kad jis yra išvežtas į Raseinių ligoninės priėmimo skyrių. Smurtautojui buvo suteikta pirmoji pagalba, po ko jis buvo sulaikytas. Vežant M. D. į komisariatą jis pasakė, kad sukonfliktavo su mama ir ranka trenkė mamai. M. D. buvo nustatytas 2,11 prom. girtumas (b. l. 36).
Liudytoja K. E. Z. parodė, kad ji 2018-03-13, apie 18.00 val., buvo namuose (duomenys neskelbtini). M. D. yra jos dukters L. D. sūnus, jos anūkas. Anūkas įvykio dieną buvo neblaivus. Namo virtuvėje tarp dukros ir anūko įvyko konfliktas. Ji matė, kaip M. D. vieną kartą sudavė L. D. per veidą, nuo suduoto smūgio dukters veidas paraudo (b. l. 42-43).
Iš 2018-03-13 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja L. D. prašo įstatymo nustatyta tvarka nubausti jos sūnų M. D., kuris 2018-03-13, apie 18.00 val., namuose kilus buitiniam konfliktui jai vieną kartą sudavė ranka į veidą. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryta fizinė žala (b. l. 11-13).
Iš 2018-03-13 Įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (b. l. 19-23).
Iš 2018-03-13 Tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2018‑03-13, apie 18.07 val. buvo gautas pranešimas, jog pranešėją ką tik mušė sūnus. Nuvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad tarp pranešėjos L. D. ir jos sūnaus M. D. kilo konfliktas, kurio metu sūnus pranešėjai trenkė ranka į veidą. M. D. nustatytas 2,11 prom. girtumas. Pranešėja L. D. blaivi (b. l. 25-26).
Iš 2018-05-24 – 2018-06-15 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad M. D. tiek veikos padarymo metu, tiek šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti (b. l. 116-119).
Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiam asmeniui sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.
Kaltinamojo parodymai, kad smurtavo prieš savo mamą L. D., kuri kartu gyvena, atitinka ir nukentėjusiosios parodymus, kuriuos papildo liudytojų parodymai ir tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuoti duomenys. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis M. D. 2018-03-13, apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,11 prom.), žodinio konflikto metu, vieną kartą ranka sudavė savo artimam šeimos nariui – motinai L. D. į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Šiuos savo veiksmus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai, atsižvelgiant į kvalifikuojančius požymius, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.
Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 127-129).
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, teistas, taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką (b. l. 77-82), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 89-92), nedirba (b. l. 121), registruotas darbo biržoje (b. l. 122).
Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, M. D. skirtina prokuroro siūloma bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis, įvertinus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos šios bausmės vidurkio iki minimumo (BK 46 straipsnis).
Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kaltinamajam M. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74-75) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. D. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-03-13 18.40 val. (b. l. 47) iki 2018-03-15 10.45 val. (b. l. 52), t. y. 2 laikino sulaikymo dienos, jas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
M. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu; nevartoti alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus medikamentus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir paskirti M. D. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu; nevartoti alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus medikamentus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į M. D. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-03-13 18.40 val. iki 2018-03-15 10.45 val., t. y. 2 laikino sulaikymo dienas, jas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam išaiškintina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 19 straipsnio 1 dalimi laisvės apribojimo bausmę vykdo Šiaulių apygardos prokuratūros Probacijos skyrius (V. Grybo 33-2, Raseiniai). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.
M. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.