Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo savivaldybės nuosavybėn, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis), apie teismo posėdį pranešta pranešimu specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vykdė administracinio nusižengimo teisenos dėl neeksploatuojamos transporto priemonės laikymo bendrojo naudojimo vietoje procedūras ir savo žinion perėmė neeksploatuojamą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, be valstybinių registracijos numerių ir kėbulo numerio. Minėta transporto priemonė 2023 m. liepos 26 d. buvo nuvežta iš bendrojo naudojimo vietos (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (2023 m. liepos 26 d. Neeksploatuojamos transporto priemonės nuvežimo iš bendrojo naudojimo vietos aktas). Išvežant transporto priemonę iš bendrojo naudojimo vietos, antstolis A. S. surašė 2023 m. liepos 26 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybė savo žinion perėmė neeksploatuojamą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“. Siekiant nustatyti minėto automobilio savininką, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius 2024 m. spalio 8 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas nurodyti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, be valstybinių registracijos numerių ir kėbulo numerio, savininką - valdytoją. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas 2024 m. spalio 9 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog pagal pateiktus duomenis informacijos nėra.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Pagal CK 4.58 straipsnį bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybės arba savivaldybės nuosavybėn teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Toks pareiškimas gali būti paduodamas teismui suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, o bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7. Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau – ir Nutarimas) patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės). Bylai aktualios redakcijos Taisyklių 3.2 papunktyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau kartu – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu pranešdami apie bešeimininkio daikto buvimą šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje. Bešeimininkis daiktas perimamas surašant šio Nutarimo 2.1 ir 2.2 papunkčiuose nurodytos institucijos nustatytos formos turto apskaitos dokumentą. Perėmimo šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje, siekiant, kad šis turtas teismo sprendimu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka būtų perduotas valstybei ar savivaldybei, pagrindas – asmens, kurio žinioje toks daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, pranešimas (šiose Taisyklėse pranešimas suprantamas kaip asmens kreipimasis raštu į kompetentingą instituciją dėl atitinkamų veiksmų atlikimo) šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai apie bešeimininkio daikto buvimą.

8. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių nuostatomis, atliko visus būtinus veiksmus, siekiant pripažinti transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ bešeimininkiu turtu. Pareiškėja, siekdama surasti šios transporto priemonės savininką ir jį informuoti apie transporto priemonės nuvežimą į saugojimo aikštelę, internetiniame puslapyje www.klaipeda.lt viešai paskelbė priverstinai nuvežamų bešeimininkių transporto priemonių sąrašus, informavo, kad bus vykdomos neeksploatuojamų transporto priemonių, kurios neturi savininkų (ar kurių savininkai nėra žinomi) pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūros, kurių metu automobiliai bus perimami savivaldybės žinion – nuvežami ir saugomi, kol atsiras savininkas arba teismas priims sprendimą dėl jų pripažinimo bešeimininkiu turtu. Nuo transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ įtraukimo į apskaitą (2023 m. liepos 26 d.) iki šios dienos dėl transporto priemonės atsiėmimo niekas nesikreipė ir nepranešė apie savo teises į šį turtą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad automobilio savininkas atsisakė transporto priemonės, ją palikdamas be priežiūros viešoje vietoje, kaip nereikalingą daiktą (CPK 185 straipsnis). Taigi įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad yra patenkinti visi teisės aktų nustatyti reikalavimai tam, kad minėtas turtas būtų pripažintas bešeimininkiu ir perduotas savivaldybės nuosavybėn (CK 4.57–4.58 straipsniai). Dėl to pareiškimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 537 straipsnis).

9. Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 537 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pripažinti transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, be valstybinių registracijos numerių ir identifikavimo numerio (VIN kodo), bešeimininkiu turtu ir perduoti Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.