Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2022-07-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-839-900/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-07-21
Bylos Nr.
1-839-900/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02608-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
J. K.
Civilinis ieškovas
J. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-839-900/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02608-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.13.; 1.2.14.1.2.2.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 21 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė,sekretoriaujant L. J.,dalyvaujant prokurorei L. S.,kaltinamajai J. K. ir jos gynėjui advokatui V. P.,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. G.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamoji J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimta kitoje baudžiamojoje byloje, iki suėmimo gyvenusi (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą teista Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

yra kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

J. K. įvykdė vagystę, o būtent: 2022 m. sausio 21 d. apie 16⁰⁰ val. (duomenys neskelbtini), prisistatė savivaldybės darbuotoja ir melagingai nurodė, jog reikia susitvarkyti dokumentus dėl kompensacijos, bei taip apgaule įsibrovė į nukentėjusiajai J. G. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš miegamajame kambaryje buvusios rankinės pagrobė svetimus nukentėjusiajai J. G. priklausančius 1 700 €, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamoji J. K. iš dalies prisipažino kalta ir paaiškino, kad šiuo metu iki (2022 m.) rugpjūčio yra suimta. Iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio užsiėmė smulkia prekyba, bet nelabai sekėsi. Mėgsta megzti.

Įvykio dieną, t. y. 2022 m. sausį, kaltinamoji paskambino žentui ir paprašė nuvežti ją į (duomenys neskelbtini) turgų. Įsidėjo rankšluostukų, servetėlių. Žentas atvyko su kaltinamajai nepažįstamu vyru. (duomenys neskelbtini) prekyba (rankšluostukais, servetėlėmis) nelabai sekėsi. Galėjo būti 14⁰⁰ val. ar 14³⁰ val., kai kaltinamoji nuvyko į (duomenys neskelbtini). Norėjo valgyti. Kiek prisimena, nuėjo lyg į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu buvo koronavirusas (plito Covid-19 liga). Parduotuvėje buvo labai didelė eilė. Kaltinamoji pasakė (žentui): „einam į kitą (parduotuvę), nupirksit man valgyti“.

Nuėjusi į kitą parduotuvę, kaltinamoji sutiko moterį. Moterytė (sakė): „laba diena, laba diena. Čia jūs, E.?“. Moterytė „biški“ neprisimena. Kaltinamoji atsakė: „nu, aš“, nors suprato, kad moteris apsipažino, bet vis tiek apsimetė kitu žmogumi. Kaltinamoji siūlėsi parodyti servetėles. Moteris atsakė: „tu man dabar nerodyk. O ko tu pradėjai užsiiminėti tais pardavimais?“. Anot kaltinamosios, moteris neprisimena, kaip siūlė eiti pas ją (namo) ir parodyti „popierius“ (dokumentus), susijusius su pensija ar kompensacija. Kaltinamoji paėmė moters lazdelę ir abi nuėjo į moters (nukentėjusiosios) namus.

Nukentėjusioji gyvena daugiabučio (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) aukšte. Bute du kambariai. Atėjusi į nukentėjusiosios butą, kaltinamoji iš pradžių buvo virtuvėje. Moteris kaltinamajai rodė dokumentus, paskui išėjo jų ieškoti į kitą kambarį (svetainę) ir pakvietė kaltinamąją padėti ieškoti dokumentų.

Miegamajame stovėjo siuvimo mašina. Ant siuvimo mašinos buvo rudos spalvos „tašytė“ (rankinė). Ieškodama galimybių paso, nukentėjusioji iškėlė pinigus (iš rankinės). Nukentėjusioji susigundė jais ir paėmė. Nukentėjusioji nematė, kaip kaltinamoji ėmė pinigus.

Kaltinamoji grįžo į automobilį ir niekam nieko nesakė apie paimtus pinigus. Grįžusi namo, suskaičiavo pinigus. Jų buvo 1 700 €. Iš paimtų pinigų atidavė skolas bei išleido savo reikmėms. Pas kaltinamąją namuose rasti 1 411 € priklauso jai. Šiuos pinigus jai atidavė pataisos namai, kai po 6 m. išleido kaltinamąją į laisvę.

Kaltinamoji sutinka su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu dėl 1 700 € turtinės žalos atlyginimo. Sutinka atiduoti nukentėjusiajai pinigus, kuriuos iš kaltinamosios paėmė (kratos metu). Pataisos namuose kaltinamoji dirba siuvėja ir žada atiduoti nukentėjusiajai likusią dalį. Labai gailisi ir atsiprašė nukentėjusiosios.

Ikiteisminio tyrimo metu J. K. kalta prisipažino (iš dalies) ir paaiškino (2 t., b. l. 31-35, 52), kad 2022 m. sausį, gali būti įtarime nurodyta data, ji buvo (duomenys neskelbtini) turguje, atrodo, (duomenys neskelbtini). Turguje nusipirko apie 15 vnt. mažų medžiaginių rankšluosčių, apie 20 vnt. medžiaginių servetėlių. Servetėles perka po 0,70 €, o parduoda po 3-4 €. Rankšluosčius perka po 2 €, pardavinėja po 3 €. Pirkinius susidėjo į nedidelę „tašytę“ (rankinę). Šiek tiek prekių pardavė (duomenys neskelbtini) miesto turguje.

Kaltinamajai (įtariamajai) įvykio dieną prekyba nesisekė. Sugalvojo paskambinti žentui M. A. ir pasiūlyti važiuoti į (duomenys neskelbtini) pusę, gal už (duomenys neskelbtini) parduoti likusias prekes. Žentas sutiko ir su nepažįstamu vyru atvyko paimti kaltinamosios. Automobilis buvo (duomenys neskelbtini) spalvos. Kaltinamoji turėjo vieną „tašytę“ (rankinę) ir šiek tiek prekių buvo automobilyje. Žentui sumokėjo už kurą gal 40-30 €.

Prekyba (duomenys neskelbtini) turguje kaltinamajai irgi nesisekė, todėl išvyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nepardavė prekių, tad vyko į (duomenys neskelbtini). Kaltinamajai (įtariamajai) pardavinėjant prekes jos žentas vaikščiodavo netoliese, kad jos niekas neužpultų.

Kaltinamoji (įtariamoji) su žentu ir nepažįstamu vyru apie 15³⁰ val., tikslaus laiko nežino, nuvyko į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Neprisimena, į kokią parduotuvę užsuko. Gali būti, kad į „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Žentas ir nepažįstamas vyras liko automobilyje.

Parduotuvėje buvo labai didelės eilės, todėl kaltinamoji nusprendė nueiti į kitą parduotuvę. Kaltinamoji (įtariamoji), nieko nepasakiusi nei žentui, nei nepažįstamam vyrui, ėjo kitos parduotuvės link. Manė, kad eidama dar ką nors parduos. Tik išėjusi iš parduotuvės ir šiek tiek paėjusi kaltinamoji (įtariamoji) prasilenkė su senyvo amžiaus moterimi. Senyva moteris šaukė: „Labas, E., labas“. Kaltinamoji (įtariamoji) pasižiūrėjo į senyvą moterį, nekreipė dėmesio į tai, kad ją pavadino E., ir pasakė, kad „tašėje“ (rankinėje) turi servetėlių. Senyva moteris klausė: „Nuo kada tuom užsiimi?“. Kaltinamoji (įtariamoji) pasakė, kad dabar sunkus metas, todėl prekiauja. Senyva moteris pasakė: „Čia prie visų nerodyk, einame į mano namus“. Kaltinamoji (įtariamoji) sutiko; paėmė senyvą moterį už parankės, kad jai būtų lengviau eiti, ir kartu nuėjo. Kaltinamoji (įtariamoji) suprato, kad senyva moteris ją su kažkuo sumaišė. Kaltinamosios (įtariamosios) manymu, senyva moteris ją sumaišė dėl savo senyvo amžiaus. Visą kelią iki nukentėjusiosios namų atrodė, kad ji kalba su kitu pasauliu, kalbėjo apie kažkokius dokumentus. Iki senyvo amžiaus moters namų ėjo apie 20 minučių. Jos adreso nežino. Senyvo amžiaus moteris gyvena (duomenys neskelbtini) daugiabutyje, (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) aukšte.

Į senyvos moters butą kaltinamoji (įtariamoji) atėjo apie 16⁰⁰ val. Nukentėjusiosios bute buvo 2 ar 3 kambariai. Grįžusios nuėjo į svetainę. Kaltinamoji (įtariamoji) visada buvo svetainėje ir į kitus kambarius nėjo. Svetainėje ant stalo buvo pinigai, tačiau kaltinamoji (įtariamoji) jų neėmė. Senyva moteris pasiūlė arbatos, o ji pasiūlė parodyti servetėles, bet senyvos moters servetėlės nedomino.

Kaltinamoji (įtariamoji) visą tą laiką suprato, kad senyva moteris ją maišo su kažkokia E. Kaltinamajai (įtariamajai) pasirodė, kad ta E. dirba kažkokioje įstaigoje. Senyva moteris ieškojo kažkokių dokumentų, nes norėjo juos parodyti. Senyva moteris ieškojo galimybių paso. Kaltinamoji (įtariamoji) nieko nesakė nukentėjusiajai, nes nieko nesuprato. Kaltinamoji (įtariamoji) nepadėjo nukentėjusiajai ieškoti dokumentų ir nebuvo išėjusi iš svetainės. Senyva moteris rodė savo pasą ir dar kažkokį dokumentą, kalbėjo apie nevisiškai išmokėtą pensiją. Svetainėje per tarpą kaltinamoji (įtariamoji) matė, kaip senyva moteris iš rankinės išsitraukė pinigus. Rankinė buvo gelsvos spalvos, pinigai apjuosti gumyte. Senyva moteris padavė pinigus kaltinamajai (įtariamajai) ir pasakė: „gerai, kad su manimi parėjai, E. Paduodu pinigus tau“. Kaltinamoji (įtariamoji) suprato, kad senyva moteris ją su kažkuo sumaišė, todėl ir atidavė pinigus; kad pinigai skirti ne jai. Kaltinamoji (įtariamoji) paėmė pinigus, atsisveikino ir išėjo. Kaltinamoji (įtariamoji) neprisimena, kokiomis kupiūromis buvo pinigai, galėjo būti 100 € ir 50 € kupiūromis. Iš viso buvo 1 700 €.

Kai kaltinamoji (įtariamoji) išėjo iš senyvo amžiaus moters buto, nukentėjusioji neišėjo. Išeidama iš buto, kaltinamoji (įtariamoji) telefonu nesikalbėjo. Eidama pardavinėti ar burti, kaltinamoji (įtariamoji) niekada neima telefono. Telefonas visada būna namuose. Pirmą kartą kaltinamoji (įtariamoji) prašė žento važiuoti kartu, anksčiau jis su ja nevažiuodavo ir ji neprašydavo.

Grįžusi į automobilį, kaltinamoji (įtariamoji) nesakė, kad paėmė pinigus. Niekas apie tai nežinojo. Kaltinamosios (įtariamosios) teigimu, ji neprisistatė esanti socialine darbuotoja. Galėjo nesuprasti senyvos moters dėl jos amžiaus. Kaltinamoji (įtariamoji) paėmė pinigus, nes juos jai davė. Pagalvojo, kad senyva moteris yra skolinga E. Kaltinamoji (įtariamoji) pasinaudojo proga ir paėmė pinigus. Gailisi ir stengsis grąžinti močiutei pinigus.

Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G. parodė, kad įvykio dieną ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamoji atėjo priešais ir sustojo. Kitų žmonių nebuvo. Kaltinamoji pasisveikino ir paklausė: „Ar jūs manęs nepažįstat?“ Nukentėjusioji teigė nepažįstanti jos. Kaltinamoji toliau klausinėjo: „Nu, kaip nepažįstat? Juk aš labai gerai jus pažįstu. Kaip jūs galit manęs nepažinti?“. Nukentėjusioji paklausė, ar nepažįstama moteris yra vardu E. Kaltinamoji atsakė: „Nu, tai aišku, E.. Va, ir atpažinot“. Kaltinamoji aiškino, kad nukentėjusiajai priklauso labai didelė kompensacija. Nukentėjusioji klausė, iš kur atsirado ta kompensacija. Kaltinamoji vis aiškino, kad kompensacija iš savivaldybės. Kaltinamoji piktinosi, kad savivaldybė (jos darbuotojai) nieko nepaaiškina žmonėms ir jie nieko nežino. Nukentėjusioji iš pradžių į moterį kreipėsi „jūs“, klausė, kaip kaltinamoji įsidarbino savivaldybėje. Kaltinamoji tvirtino: „visi labai serga ir aš dabar įsidarbinau (savivaldybėje). Jums labai dideli pinigai priklauso, bet man reikia dokumentų. Kiek gaunat pensijos?“. Nukentėjusioji nurodė, kad neturi prašomų dokumentų. Kaltinamoji įtikinėjo nukentėjusiąją greitai eiti pas ją, nes reikia dokumentų. Kaltinamoji teigė, kad duos nukentėjusiajai labai daug pinigų, tik reikia dokumentų. Nukentėjusioji sakė, kad atgal namo neis, nes parduotuvė jau šalia. Parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusioji norėjo sumokėti mokesčius už komunalines paslaugas. Kaltinamoji vis ragino: „Ne, nu žinot, jau po pietų. Greitai darbas pasibaigs. Man reikia atsiskaityti“. Nukentėjusioji manė, kad E. yra pažįstama, todėl jai buvo nepatogu atsisakyti. Nukentėjusiosios teigimu, ji priešinosi, kartojo, kad neis namo, nekvietė kaltinamosios į savo butą ir neprašė, tačiau buvo nepatogu atsakyti (neigiamai) moteriai, prisistačiusiai E.

Abi grįžo į nukentėjusiosios namus. Nukentėjusioji atrakino buto duris ir įleido kaltinamąją. Namie nukentėjusioji ieškojo dokumentų, susijusių su pensija, nors nežinojo, kokių konkrečiai reikia. Moteris, pasivadinusi E., visur ėjo kartu, viską čiupinėjo. Nukentėjusioji sakė: „E., nu, nečiupinėk. Ir taip išverčiau visą sekciją, o dar tu čiupinėji“. Vadinama E. sakė: „Gerai, gerai“, bet ir vėl tą patį (darė). (Nukentėjusioji) išmėtė viską (namų apyvokos daiktus), netvarka, „popieriai“.

Kaltinamoji prašė duoti galimybių pasą. Nukentėjusioji ėjo jo ieškoti. Galimybių pasas buvo padėtas virtuvėje, o atrodė, kad dingo. Vėliau nukentėjusioji savo galimybių pasą rado numestą už šaldytuvo. Nukentėjusioji mano, kad kaltinamoji tyčia užmetė jį už šaldytuvo, kad ji ilgiau jo ieškotų.

Kažkuriuo metu nukentėjusioji nuėjo į miegamąjį. Kaltinamoji pasakė, kad turi labai stambų pinigą ir kad jai reikia daug grąžos. Nukentėjusioji klausė, kiek reikia grąžos. Kaltinamoji teigė, kad daug, ir klausė, ar nukentėjusioji turi piniginėje pinigų. Nukentėjusioji atsakė, kad turi. Kaltinamoji paprašė parodyti (pinigus). Nukentėjusioji atidarė piniginę, joje buvo tvarkingai sudėti pinigai. Nukentėjusioji nežino, kiek piniginėje buvo pinigų. Taip pat piniginėje buvo įdėtas pensininko pažymėjimas. Kaltinamoji, pažiūrėjusi (į piniginę), nurodė, kad jai mažai ir reikės daugiau grąžos. Nukentėjusioji pasakė, kad daugiau grąžos neturi. Nukentėjusioji pagalvojo: „Atsibodo man. Paimsiu aš jai tos grąžos iš savo rankinuko, kad tik ji išeitų ir atiduotų tuos pinigus, kurie man priklauso“.

Nukentėjusioji nuėjo į savo miegamąjį prie ten stovėjusios siuvimo mašinos, o kaltinamoji - paskui. Kaltinamoji klausė, kokia čia mašina, ir vėl čiupinėjo. Nukentėjusioji pasipiktinusi dar kartą paklausė: „Kiek galima sakyti „nečiupinėk nieko“?“. Kaltinamoji atsakė: „Gerai, gerai, viskas gerai“. Nukentėjusioji nuo siuvimo mašinos numetė viską (namų apyvokos daiktus) ant lovos. Kaltinamoji nutvėrė jos rankinę. Viename rankinės maišelyje buvo 1 000 (€), kitame - 700 €.

Nukentėjusioji prisimena, kad kaltinamoji kažkam skambino, bet negalėjo pasakyti, apie ką ji kalbėjo. Iš miegamojo abi nuėjo į virtuvę. Kaltinamoji pasakė, kad darbo diena baigėsi ir jai reikia skubėti į savivaldybę atsiskaityti, ir pasileido laiptais. Nukentėjusioji klausė kaltinamosios: „E., o kaip su tais pinigais? Dėl kompensacijos?“. Nukentėjusioji nesuprato, ką pastaroji atsakė - ji nubėgo.

Nukentėjusioji grįžo į butą. Kelias minutes pastovėjo, pavaikščiojo ir nuėjo į miegamąjį. Norėjo surinkti daiktus. Pastebėjo, kad rankinukas atidarytas, o pinigų nėra. Nukentėjusioji tuoj pat paskambino dukrai.

Nukentėjusioji nepriėmė kaltinamosios atsiprašymo. Ji yra senas žmogus, taupė pinigus savo laidotuvėms. Kaltinamoji ne toks žmogus, kuris atsiprašo ir pasitaiso. Kokia ji buvo, tokia ir bus. Anot nukentėjusiosios, po įvykio jai labai suprastėjo sveikata. Pageidauja, kad kaltinamoji, be kita ko, atlygintų 300 € žalą dėl pablogėjusios sveikatos. Nori atgauti savo pinigus.

Ikiteisminio tyrimo metu nekentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G. parodė (1 t., b. l. 10-11), kad 2022 sausio 21 d. apie 13⁴⁰ val. ji iš savo namų išėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Apsipirkusi apie 14⁰⁰ val. ėjo pro (duomenys neskelbtini) senosios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ link, kuri yra (duomenys neskelbtini).

Eidama maždaug ties (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji pastebėjo priešais save ateinančią moterį. Ta moteris dėvėjo (duomenys neskelbtini) paltą, (duomenys neskelbtini) spalvos beretę, burną ir nosį dengiančią medicininę veido kaukę, (duomenys neskelbtini) spalvos šaliką, (duomenys neskelbtini) spalvos kelnes ir tamsios spalvos batus, batų viršus buvo padengtas (duomenys neskelbtini). Minėta moteris priėjo prie nukentėjusiosios ir užkalbino sakydama: „Laba diena. Ar jūs manęs neatpažįstat ?“. Nukentėjusioji užtikrino, kad jos nepažįsta. Po to nukentėjusioji paklausė: „Gal jūs E.?“, nes jos dukra turėjo tokią bendradarbę ir nukentėjusiajai pasirodė, kad moteris gali būti panaši į ją (E.). Moteris klausinėjo, ar nukentėjusioji susitvarkė kažkokius dokumentus dėl jai priklausančios kompensacijos, ar gavo kažkokį lapelį. Nukentėjusioji atsakė, kad jokių dokumentų (dėl kompensacijos) netvarkė. Nukentėjusioji teiravosi, kodėl būtent ta moteris turi sutvarkyti jos dokumentus, nes nukentėjusioji neprisimena, kad moteris būtų dirbusi jų miesto savivaldybėje. Moteris atsakė, kad per pandemiją visi darbuotojai serga ir ji įsidarbino, nes jai reikia „pratempti“ iki pensijos.

Pokalbis (duomenys neskelbtini) truko apie 10 minučių. Minėta moteris nuolat ragino nukentėjusiąją eiti iki savo namų, nes ji (moteris) neturi laiko ir reikia kuo skubiau viską sutvarkyti. Nukentėjusioji apsipažinusi pagalvojo, kad ta moteris tikrai dirba savivaldybėje, ir ėjo savo namų link. Eidamos jos nuolat kalbėjosi apie menkaverčius dalykus, kad toli nukentėjusioji gyvena ir t. t.

Grįžus namo, nukentėjusioji pasakė, kad kaltinamoji į jos namus eitų su batais, jų nereikia nusimauti; pasiūlė nusiimti paltą, kad namuose nesušiltų. Tačiau kaltinamoji, kaip atėjo iš lauko, taip ir buvo jos namuose su paltu, berete ir veidą dengiančia kauke. Kaltinamoji nuėjo į virtuvę ir atsisėdo prie stalo bei paprašė, kad nukentėjusioji paduotų dokumentus, kuriuose būtų parašyta, kiek jai skirta pensijos. Nukentėjusioji pasakė, kad neturi tokio dokumento. Turi kažkokį seną dokumentą, kurį gavo kai tik pradėjo gauti pensiją. Tada kaltinamoji pareikalavo to seno dokumento. Nukentėjusioji nuėjo į svetainę ir spintoje ieškojo to seno dokumento. Spintos dešinėje pusėje sudėti visi nukentėjusiosios dokumentai, o kairėje pusėje - papuošalai. Kol nukentėjusioji ieškojo dokumentų, kaltinamoji priėjo šalia ir pradėjo ieškoti kairėje pusėje, kurioje buvo sudėti nukentėjusiosios papuošalai ir kitokie apyvokos daiktai. Nukentėjusioji pasakė, kad kaltinamoji neieškotų ten (kairėje spintos pusėje), nes jos dokumentai yra sudėti ten, kur ieškojo nukentėjusioji (dešinėje spintos pusėje). Kaltinamoji atsitraukė nuo spintos ir nuėjo į virtuvę. Nukentėjusioji nerado seno dokumento ir pasakė apie tai kaltinamajai. Kaltinamoji pasakė, kad jai reikia galimybių paso. Nukentėjusioji po visus kambarius pradėjo ieškoti atspausdinto galimybių paso. Kaltinamoji nuolat vaikščiojo kartu po butą. Ieškodama galimybių paso nukentėjusioji nuėjo į miegamąjį. Į miegamąjį taip pat atėjo ir kaltinamoji. Miegamajame kaltinamoji iš karto nuėjo prie senos gamybos siuvimo mašinos su rankine ir ten atsistojo. Rankinės mažoje kišenėje su užtraukiamu užtrauktuku buvo padėti du permatomi maišeliai. Viename maišelyje 1 000 €, o kitame - 700 €. Maišelyje, kuriame buvo 1 000 €, buvo 2 kupiūros po 100 €, kiti likę pinigai po 50 €. Maišelyje, kuriame buvo 700 €, visos kupiūros buvo 50 € banknotais.

Abi moterys grįžo į virtuvę. Kaltinamoji pasakė, kad nerado atspausdinto galimybių paso, kad reikia parašyti pareiškimą dėl kažkokių nukentėjusiajai priklausančių kompensacijų. Kaltinamoji aiškino, kad nukentėjusioji pareiškimą turi rašyti savo ranka, nes ji nenori rašyti savo ranka. Nukentėjusioji atsakė, kad jei nori, tegul kaltinamoji rašo (pareiškimą), nes ji rašydama padarys daug gramatinių klaidų. Kaltinamoji išsitraukė savo mobilaus ryšio telefoną ir kažkam paskambinusi sakė: „Kaip jūs čia dirbat, jei ji nežino, kokios kompensacijos jai priklauso. Galimybių paso ji neturi, reikia, kad atvažiuotum su mašina, kadangi aš nespėsiu dabar“. Kalbėdama telefonu kaltinamoji iš virtuvės nuėjo į koridorių, atsidarė duris ir išėjo į laiptinę. Nukentėjusioji, nieko nesuprasdama, nusekė paskui ir klausinėjo, ką jai toliau daryti, kaip elgtis. Po šio klausimo kaltinamoji pradėjo dar greičiau leistis laiptais žemyn ir kažką panosėje sumurmėjo, tačiau ji nieko nesuprato, kadangi turi klausos problemų.

Nukentėjusioji užsidarė buto duris ir nuėjo į miegamąjį šiek tiek aptvarkyti daiktus. Tvarkydama pastebėjo ir padėtą savo rankinę, kurioje buvo pasidėjusi grynuosius pinigus. Norėjo patikrinti, ar visi pinigai yra vietoje. Peržiūrėjusi rankinę, pinigų nerado. Nukentėjusioji suprato, kad ją apvogė, todėl paskambino savo dukrai J. B. ir pranešė apie įvykį. Dukra iškvietė policijos pareigūnus ir atvyko pas ją į namus. Dukra sakė, kad čia negalėjo būti E., nes E. šiuo metu serga ir turi neįgalumą.

Nukentėjusioji suprato, kad apsipažino. Moters, kurią ji parsivedė namo, nukentėjusioji nepažįsta ir nėra jos mačiusi (anksčiau).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nekentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G. parodė (1 t., b. l. 37-38), kad 1 700 € buvo padėti nenaudojamoje rankinėje, esančioje miegamajame. Rankinė padėta ant siuvimo mašinos, ant jos uždėta servetėlė. Nukentėjusioji nesakė ir nerodė moteriai pinigų iš rankinės, todėl moteris nežinojo, kad nenaudojamoje rankinėje yra pinigų. Nukentėjusioji moteriai pinigų nedavė. Mano, kad kai nukentėjusioji ieškojo dokumentų, jos nenaudojamoje rankinėje moteris rado pinigus ir pavogė, nors to nematė. Nukentėjusioji pasigedo pinigų, moteriai išėjus. Kiti žmonės nebuvo pas ją atėję. Iš pateiktų keturių nuotraukų nukentėjusioji atpažino ją apvogusią moterį. Moterį atpažino iš viršutinės veido dalies, akių, nes jas labai gerai įsidėmėjo. Yra įsitikinusi, kad atpažinta moteris ją apvogė.

Nekentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2022 m. sausio 21 d. protokole (1 t., b. l. 9-12) nurodė, kad 2022 sausio 21 d. apie 16⁰⁰ val. (duomenys neskelbtini), į namus atėjusi nepažįstama moteris pavogė miegamajame rankinėje buvusius 1 700 €. Turtas nedraustas. Apsaugos signalizacija neįrengta, vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Padaryta 1 700 € turtinė žala.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja S. J. 2022 m. sausio 21 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 50-51) teigė, kad 2022 m. sausio 21 d. 16⁰³ val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, jog pas pranešėjos motiną J. G. atėjo apie (duomenys neskelbtini) m. moteris, prisistatė savivaldybės darbuotoja ir tikrino susirgimus. Po tariamos savivaldybės darbuotojos vizito dingo apie 2 000 €. Nuvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko pranešėja J. B.. Pasak J. B., jai paskambino motina J. G. ir teigė, kad pas ją atėjo (duomenys neskelbtini) tautybės moteris, prisistatė esanti iš savivaldybės bei teiravosi apie kompensacijas ir galimybių pasą. J. G. telefonu pranešėjai nurodė, kad apie 14⁰⁰ val. ji išėjo iš namų į parduotuvę. Pirmiausia nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią centre, o vėliau ėjo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ link. Likus 150 m iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, J. G. sutiko (duomenys neskelbtini) ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, dėvinčią (duomenys neskelbtini) spalvos striukę, užsidėjusią (duomenys neskelbtini) spalvos beretę nepažįstamą moterį. Ši moteris dėvėjo medicininę veido kaukę, turėjo (duomenys neskelbtini) spalvos rankinę ir užkalbino J. G.. J. G. pavadino moterį E. Nepažįstama moteris pasakė, kad buvo J. G. namuose ir į pašto dėžutę įmetė lapelį, jog reikia spręsti klausimus, susijusius su kompensacija, taip pat dėl galimybių paso. Nepažįstama moteris tikino, kad joms reikia eiti (pas J. G.) namo. J. G. sakė, kad neturi laiko grįžti namo, bet nepažįstama moteris neatstojo. Abi grįžo namo. Kolega S. D. grįžo į darbo vietą peržiūrėti miesto vaizdo kamerų. Peržiūrint vaizdo įrašus paaiškėjo, kad 14²⁴ val. (duomenys neskelbtini) aikštėje nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ grįžinėjo J. G. ir ją užkalbinusi moteris. Nepažįstamos moters veido neįmanoma įžiūrėti, nes veidą dengė kaukė, lyg buvo užsidėjusi akinius nuo saulės. Pagal požymius minėta moteris atitiko vieną (duomenys neskelbtini) tautybės moterį, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Nuspręsta ją patikrinti. Pareigūnai patikrino moterį, gyvenančią (duomenys neskelbtini), bet nerado aprangos, kuri matyti vaizdo įraše, todėl pareigūnai grįžo atgal į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo patikrinti namų adresu (duomenys neskelbtini) prieigos, kuriose gyvena (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys, tačiau tarp jų nerasta panašių į nuotraukoje užfiksuotus moters požymius.

Pareigūnai nuvyko pas J. G.. Pastaroji nurodė, kad su ja į namus grįžusi nepažįstama moteris vis liepė ieškoti dokumentų, susijusių su pensija, visur vaikščiojo paskui, viską lietė. Nepažįstama moteris telefonu su kažkuo kalbėjo apie kompensaciją, sakė kažkam atvažiuoti automobiliu ir staigiai pasišalino. J. G. pasigedo rankinėje buvusių 1 700 €. Rankinės dugne, po maišeliais buvo dar 400 €. Jų nepažįstama moteris, matyt nepastebėjo. (duomenys neskelbtini) pareigūnams nepavyko rasti moters, įvykdžiusios vagystę.

Įvykio vietos apžiūros 2022 m. sausio 21 d. protokole su foto lentelėmis (1 t., b. l. 22-34) užfiksuota įvykio vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), - apžiūra. Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta.

Kitų objektų apžiūros 2022 m. vasario 2 d. protokole (1 t., b. l. 136-142) aprašyta miesto vaizdo kamerų įrašų apžiūra. Vaizdo įraše matyti (duomenys neskelbtini) aikštė ir pėsčiųjų perėja, kuri skiria (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Kitų objektų apžiūros 2022 m. vasario 15 d. protokole (1 t., b. l. 110-112) nurodyta, kad susipažįstama su Šiaulių apskrities VPK pažyma Nr. 40IL-2085 dėl duomenų pateikimo, t. y. su J. K. (mergautinė pavardė – J./J.) (1 t., b. l. 179), M. A. ir R. J. abonentinių telefonų išklotinėmis.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2022 m. kovo 23 d. protokole teigiama, kad J. K. tyrimui pateikė 1 411 €, du mobilaus ryšio telefonus „(duomenys neskelbtini)“ ir vieną mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 68-69). Peržiūrėjus mobiliuosius telefonus, nerasta jokios tyrimui naudingos informacijos.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2022 m. kovo 28 d. protokole rašoma, kad nukentėjusioji J. G. atpažino J. K. kaip asmenį, apie kurią davė parodymus (1 t., b. l. 55-62).

Kaltinamoji prisipažino, kad pavogė iš nukentėjusiosios rankinės miegamajame 1 700 €, bet neigė kitas jai inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, sudarančias kvalifikuoto nusikaltimo sudėtį, t. y. kad prisistatė savivaldybės darbuotoja ir melagingai nurodė, jog reikia susitvarkyti dokumentus dėl kompensacijos. Kaltinamoji įtikinėjo, kad nukentėjusioji J. G. dėl senyvo amžiaus neadekvačiai šneka ir/ar elgiasi: apsipažino ir supainiojo kaltinamąją su kita moterimi, vardu E.; kvietė ją užeiti pas save į namus, norėdama parodyti dokumentus, susijusius su pensija ar kompensacija; padavė pinigus kaltinamajai ir pasakė: „gerai, kad su manimi parėjai, E. Paduodu pinigus tau“.

Nukentėjusioji J. G. tiek savo dukrai J. B., kuri paskui iškvietė policiją, tiek atvykusiems policijos pareigūnams, tiek bylą nagrinėjančiam teismui kelis kartus labai detaliai ir visą laiką daugmaž vienodai nupasakojo įvykio aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo netikėti jos parodymais. Anot nukentėjusiosios J. G., kaltinamoji rodė iniciatyvą bendrauti (užkalbino), klaidino dėl savo tapatybės (ragino nukentėjusiąją „prisiminti“, kas ji tokia yra, nors moterys nebuvo pažįstamos; apsimetė esanti E.), melagingai nurodė, kad reikia sutvarkyti dokumentus dėl esą nukentėjusiajai priklausančios kompensacijos, todėl moterys turi grįžti pas nukentėjusiąją į namus; nukentėjusiosios namuose vaikė nukentėjusiąją ieškoti tai dokumentų dėl pensijos, tai atspausdinto galimybių paso, tai grąžos iš „stambios“ sumos ir/ar rašyti pareiškimą dėl kompensacijos; vaikštinėjo po butą ir čiupinėjo įvairius namų apyvokos daiktus; matė, kur nukentėjusioji laiko grynus pinigus.

Kaltinamosios gynėjas kėlė klausimą dėl tinkamo veikos kvalifikavimo: ar buvo pagrobtas turtas, ar buvo pagrobtas turtas, įsibrovus į patalpas. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, į butą kaltinamoji pateko nukentėjusiajai atrakinus duris ir įleidus kaltinamąją. Įsilaužimo žymių, smurto, prievartos neužfiksuota, todėl nenustatytas įsibrovimo faktas ir nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Be to, BK 178 straipsnio 2 dalis nenumato tokio įsibrovimo būdo kaip apgaulė. Jeigu pinigai išvilioti apgaule, tai būtų sukčiavimas. Sukčiavimas neinkriminuotas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad įsibrovimu laikomas slaptas ar atviras neteisėtas patekimas į bet kokią (ne)gyvenamąją patalpą. Jis gali būti padaromas įvairiai: 1) įsilaužiant, t. y. nugalėjus kliūtis, susijusias su daiktų vientisumo pažeidimu ar žmonių pasipriešinimą; 2) panaudojant apgaulę (pvz., apsimetus tam tikru darbuotoju, pateikus suklastotus pažymėjimus ar leidimus); 3) panaudojant parinktus ar padirbtus raktus, korteles, distancinio valdymo pultus ar kitokias spynų atrakinimo priemones; 4) panaudojant technines ar kitas priemones, kai kaltininkas pasiima daiktus fiziškai neįeidamas į patalpą (pvz., meškeres, magnetus, kraną).

Išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes ji apgaule įsibrovė į nukentėjusiajai J. G. priklausantį butą ir iš ten buvusios nukentėjusiosios rankinės pavogė 1 700 €.

Tas, kas [...] pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą [...], gali būti baudžiamas bauda, areštu, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (BK 178 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis materiali, veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia: kaltinamoji suvokė, jog turtas yra svetimas, bet vis vien norėjo jį neatlygintinai užvaldyti; suprato, kad savininkei bus padaryta materialinė žala, ir norėjo tokių pasekmių (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai yra už dispozicijos ribų, bet nusikalstamoms veikoms nuosavybei, kurias reglamentuoja BK XXVIII skyrius, būdingas siekis praturėti kitų asmenų sąskaita. Kaltinamoji yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini)m.). Lietuvoje neturi oficialaus darbo stažo (1 t., b. l. 177). Nuo 2022 m. kovo 17 d. registruota Užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo (1 t., b. l. 176). Nuo 2022 m. kovo 24 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. suimta kitoje ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 134-141). 2007-2019 m. teista 10 kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei: paprastas ir kvalifikuotas vagystes, sukčiavimą. Paskutinį kartą teista už tai, kad ji 2018 m. vasario 7 d. pro neužrakintas duris įėjo į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir apgaule prisistatė socialine darbuotoja, sakė, jog atvyko sutvarkyti dokumentų dėl malkų, paprašė nukentėjusiosios V. B. asmens dokumento, o šiai atnešus slapta pavogė bevertę rankinę su joje buvusiais 1 600 € (1 t., b. l. 179-192; 2 t., b. l. 134-149). 2022 m. balandžio 12 d. bausta administracine tvarka už 2022 m. sausio 21 d. apie 13⁰⁰ val. įvykdytą M. Š. piniginės su 17 € vagystę. Kaltinamoji prieš šioje byloje aptariamą įvykį 2022 m. sausio 21 d. apie 13⁰⁰ val. atėjo pas senyvo amžiaus M. Š. į namus (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), prisistatė esanti socialinė darbuotoja; aiškino, neva M. Š. moka per daug mokesčių už butą ir ji (J. K.) gali padėti susitvarkyti kompensaciją už butą. J. K. paprašė iškeisti pinigus ir nuo stalo pavogė piniginę bei joje buvusius 17 €, prekybos centrų nuolaidų kortelės, sveikatos pažymėjimą (1 t., b. l. 118-120). Informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 194). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str. 1 d.). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama recidyvistė (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamoji neturi legalaus pakankamo dydžio savarankiškai pragyventi pajamų šaltinio. Šiuo metu jai kitoje ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje skirta griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas. Įstatymas nenumato galimybės išieškoti baudą iš atsakomybėn patraukto asmens giminaičių. Vadinasi, egzistuoja didelė rizika, kad ji nesumokėtų baudos, jei tokia bausmės rūšis būtų skirta, todėl bauda kaip mažai efektyvi neskiriama.

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, biografinius duomenis apie kaltinamąją, nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas mano, kad adekvati bausmė už padarytą nusikalstamą veiką galėtų būti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo dydį parinkdamas mažesnį už sankcijos vidurkį (BK 50 str. 2 d.).

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimo bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Sprendžiant, ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/ 2012).

Kaltinamoji 2018-2019 m. tris kartus teista už analogiškas nusikalstamas veikas (2 t., l. 134-141), tačiau tai jos nesulaikė pinigų vagystės šioje baudžiamojoje byloje. Teismas neturi pagrindo galvoti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (2 t., b. l. 55-57) – taikoma, kol įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).

Kaltinamoji (tuo metu įtariamoji) buvo laikinai sulaikyta Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2022 m. kovo 23 d. 15²⁰ val. d. iki 2022 m. kovo 24 d. 13²⁰ val. (2 t., b. l. 9-10, 12-13). Remiantis BK 65-66 straipsniais, laikino sulaikymo laikas (1 para) santykiu 1:1 įskaičiuojama į kaltinamosios atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G. 2022 m. kovo 28 d. civiliniu ieškiniu (1 t., b. l. 64) prašė priteisti iš kaltinamosios 1 700 € turtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo grindė tuo, kad kaltinamoji iš jos pavogė 1 700 €.

Per baigiamąsias kalbas nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G. prašė priteisti 300 € neturtinės žalos atlyginimo, nes jai po vagystės labai pablogėjo sveikata.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. 2022 m. kovo 28 d. civilinis ieškinys dėl 1 700 € turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai. Jai padaryta turtinė žala yra tiesioginis kaltinamosios nusikalstamo veiksmo rezultatas. Žalos dydis pagrįstas dokumentais, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinamas visiškai (BPK 113 str. 2 d., CPK 268 str. 5 d.).

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala apima asmeniui sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintus pinigais. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatymų leidėjas nenumatė atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtino tik nebaigtinį žalos atlyginimo priteisimo kriterijų sąrašą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Bylą nagrinėjantis teismas neabejoja, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G. dėl vagystės patyrė neigiamų išgyvenimų, tačiau prašymą priteisti 300 € neturtinės žalos atlyginimo pateikė per vėlai laiko aspektu, todėl jis paliekamas nenagrinėtas. Tai neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl 300 € neturtinės žalos atlyginimo priteisimo civilinio proceso tvarka (BPK 112 str. 1 ir 4 d.).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į lėšas – 1 411 €, kurios rastos ir paimtos iš kaltinamosios bei saugomos Šiaulių apskrities VPK pagal 2022 m. kovo 28 d. kvitą A Nr. 0000571 (1 t., b. l. 72-74; 2 t., b. l. 66-70), paliekamas galioti, iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinos nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. G. kaip dalinis priteistos turtinės žalos atlyginimas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į lėšas – 289 €, esančias arba galinčias patekti į kaltinamosios vardu „(duomenys neskelbtini)“, AB banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti iki 400 €/mėn. savo reikmėms (2 t., b. l. 61-65), paliekamas galioti tol, kol ji visiškai atlygins nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. G. priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą.

Kaltinamąją J. K. gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas V. P. (2 t., b. l. 48, 108, 111, 113-116). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2022 m. liepos 14 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2022-0732 (2 t., b. l. 129-132) prašė priteisti iš kaltinamosios 218,33 € išlaidų atlyginimo.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį.

Kaltinamoji J. K. suimta, todėl jai gynėjas būtinas (BPK 51 str. 1 d. 7 p.). Ji oficialiai nedirba, iš jos priteistas 1 700 € turtinės žalos atlyginimas. Laikoma, kad kaltinamosios turtinė padėtis yra sunki, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas iš jos nepriteisiamas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, susiję su nagrinėjama nusikalstama veika:

1) 2 kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, prisegti voke prie 2 tomo viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.);

2) mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, modelis (duomenys neskelbtini), kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) be sim kortelės; mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, modelis (duomenys neskelbtini), kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ sim kortele; mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ sim kortele bei dėkliuku-knygute, kurie buvo grąžinti kaltinamajai (1 t., b. l. 75-81), paliekami jos kaip teisėtos savininkės neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-305, 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, J. K. laikino sulaikymo laiką (1 parą) santykiu 1:1 įskaičiuoti į jos atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. 2022 m. kovo 28 d. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš J. K. 1 700 € turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. 2022 m. liepos 7 d. prašymą priteisti jai iš J. K. 300 € neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į lėšas – 1 411 €, kurios rastos ir paimtos iš J. K. bei saugomos Šiaulių apskrities VPK pagal 2022 m. kovo 28 d. kvitą A Nr. 0000571, palikti galioti, iki įsiteisės nuosprendis; nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. G. kaip dalinį priteistos turtinės žalos atlyginimą.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į lėšas – 289 €, esančias arba galinčias patekti į J. K. vardu „(duomenys neskelbtini)“, AB banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti iki 400 €/mėn. savo reikmėms, palikti galioti tol, kol ji visiškai atlygins nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. G. priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2022 m. liepos 14 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos 218,33 € išlaidų atlyginimo priteisimo iš J. K. atmesti.

J. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, susijusius su nagrinėjama nusikalstama veika:

1) 2 kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, prisegtus voke prie 2 tomo viršelio, palikti saugoti byloje;

2) mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, modelis (duomenys neskelbtini), kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) be sim kortelės; mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, modelis (duomenys neskelbtini), kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ sim kortele; mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ sim kortele bei dėkliuku-knygute, kurie buvo grąžinti J. K., paliekami jos neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o suimtos nuteistosios – per 20 d. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jai gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Alma Berniūnaitė