- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-18
- Bylos Nr.
- 1A-210/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Violeta Ražinskaitė (pran.), Aloyzas Kruopys
- Nuteistasis
- P. M.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 3 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 1 m., bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą, įsibrovęs į saugomą teritoriją, o būtent:
2006 m. rugpjūčio 20 d., apie 2 val. nakties, iškėlęs vartus iš vyrių jis pateko į uždarą saugomą aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią VĮ poilsio namams ,,Baltija“, ir iš jos slapta pagrobė svetimą turtą – A. K. priklausančią 2 500 Lt vertės priekabą ,,(duomenys neskelbtini) -01“, valst. Nr. BA 596 bei UAB ,,Sampo banko lizingas“ priklausantį 58 000 Lt vertės vandens motociklą ,,YAMAHA“, valst. Nr. XXXXX, kurį pagal išperkamosios nuomos sutartį nuomojosi K. K., tuo padarydamas A. K. 2 500 Lt turtinę žalą, o UAB ,,Sampo banko lizingas“ – 58 000 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. M. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, t. y. švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 178 str. 3 d. sankcijoje. Nurodo, jog teismas paskyrė per griežtą bausmę, neįvertinęs įvairių aplinkybių: jo teistumas išnykęs, nes Palangos m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę jau įvykdė; nukentėjusysis A. K. teisme prašė apeliantui neskirti laisvės atėmimo bausmės. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra galimybės taikyti BK 62 str. 2 d. 1 p. nuostatų. Byloje pateikta gydytojų komisijos 2007 m. sausio 18 d. pažyma, iš kurios matyti, jog jo motina J. M. yra sunkios būklės po chemoterapijos ir jai reikalinga kito asmens priežiūra, ji negali gyventi viena. Migracijos tarnybos pažyma įrodo, kad bute (duomenys neskelbtini), apeliantas gyvena kartu su motina, todėl akivaizdu, jog tik jis vienas realiai gali prižiūrėti sunkiai sergančią mamą. Be to, apeliantas yra padavęs pareiškimą Palangos m. civilinės metrikacijos skyriui dėl santuokos registravimo su D. B. , kuri yra nėščia. Jis dirba, darbe gerai charakterizuojamas.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. M. apeliacinis skundas atmetamas.
Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų byloje nenustatyta.
Nuteistasis neginčija savo kaltės ir veikos kvalifikavimo, prašydamas tik sušvelninti bausmę, todėl, remdamasi BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis prašo taikyti BK 62 str. 2 d. 1 p. nuostatas, nors pačiame skunde klaidingai nurodo teisės normą – BK 62 str. 1 dalį. Dėl to teisėjų kolegija analizuoja tik tą teisės normą, kurią apeliantas iš tikrųjų prašo taikyti (kitos teisės normos taikyti nėra net teorinių galimybių).
Teismas, remdamasis BK 62 str., gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tik nustatęs, jog byloje yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 62 str. 1, 2 ar 4 dalyje. Tačiau net nustačius, kad yra šiame straipsnyje numatytos sąlygos, skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Taikyti BK 62 str. 2 d. teismas gali tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš BK 62 str. 2 d. 1-6 p. nurodytų alternatyvių aplinkybių.
Šioje byloje dėl vagystės turtinė žala nukentėjusiajam nepadaryta, kadangi pagrobtas turtas surastas, tačiau byloje nėra nustatytos bent dvi P. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Pirmosios instancijos teismas nuteistajam P. M. nustatė tik vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Daugiau atsakomybę lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
Taigi nustačius tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, BK 62 str. 2 d. nuostatos nuteistajam negali būti taikomos.
Antra vertus, aptariamą teisės normą analizuojant plačiau, apeliacinio skundo motyvas, jog apeliantas vienintelis realiai gali prižiūrėti sunkiai sergančią mamą, neatitinka bylos medžiagos ir nėra pagrindas švelninti bausmę, nes įstatymas reikalauja ne tik prižiūrėti, bet ir išlaikyti sunkia liga sergantį asmenį, be to, būtina, kad tokio asmens nebūtų kam daugiau prižiūrėti.
Iš byloje esančio gydytojų konsultacinės komisijos medicininio pažymėjimo Nr. 38 (t. 2, b. l. 17) matyti, jog nuteistojo motinai J. M. yra būklė po chemoterapijos, jai reikalinga kito asmens priežiūra, ji negali panešti, gyventi viena.
Šios pažymos duomenys iš tiesų patvirtina, kad nuteistojo motina serga sunkia liga. Teisėjų kolegija neneigia, jog apeliantas, gyvendamas kartu su sergančia motina, jai padeda buityje.
Tačiau tai neįrodo, kad apeliantas motiną išlaiko.
Iš Palangos darbo biržos pažymos Nr. 27 (t. 2, b. l. 20) matyti, jog apeliantas darbo biržos įskaitoje įregistruotas tik 2006 m. lapkričio 15 d. Byloje nėra jokių duomenų apie ankstesnį jo darbą, taigi ir galimybę finansiškai išlaikyti motiną.
R. B. personalinės įmonės direktoriaus išduota charakteristika (t. 2, b. l. 19) įrodo, kad apeliantas įsidarbino tik 2007 m. sausio 5 d.
Nustatant išlaikymo faktą, visada turi būti įvertintos faktinės paties sergančio asmens galimybės be kitų priežiūros pasirūpinti savimi.
Pirmosios instancijos teisme nuteistasis paaiškino, jog motinai reikalinga jo pagalba namų ūkio darbuose, nes ji negali sunkiai kelti. Tačiau apeliantas taip pat parodė, kad motina dirba Palangos ,,Gintaro“ reabilitacijos ligoninėje mokytoja, nors ne kiekvieną dieną, nes dažnai gydosi.
Jokių duomenų apie motinos invalidumą byloje nėra.
Tai reiškia, jog J. M. yra iš dalies darbinga ir tam tikra apimtimi pati gali savimi pasirūpinti.
Be to, nustatant faktą, kad dėl teismo paskirtos bausmės nebus kam prižiūrėti kaltininko išlaikomo asmens, kuris serga sunkia liga arba yra neįgalus, svarbu atsižvelgti į kitų asmenų faktinį galėjimą prižiūrėti tokį asmenį.
Iš byloje esančių nuteistojo anketinių duomenų (t. 1, b. l. 132-133) matyti, jog Palangoje gyvena jo dėdė, t. y. J. M. brolis. Tai apeliantas patvirtino teisiamajame posėdyje. Nuteistojo brolis, arba J. M. kitas sūnus, gyvena Vilniuje. Esant būtinumui, jis taip pat gali ir turi pareigą prižiūrėti savo motiną. Byloje nėra jokių duomenų, kad šie asmenys, būdami labai artimi J. M. giminaičiai, dėl kokių nors priežasčių negalėtų jos prižiūrėti.
Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistajam P. M. nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 str. 2 d. 1 p. nuostatų ir už padarytą nusikalstamą veiką skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo bausmės skyrimą.
Teismas atsižvelgė, kad P. M. padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.); atkreipė dėmesį, jog nusikaltimą, už kurį nuteistas aptariamu nuosprendžiu, jis padarė nepraėjus nė mėnesiui po to, kai Palangos m. apylinkės teismo 2006 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 4 d., 140 str. 1 d., paskiriant baudą.
Beje, nors apeliantas 2006 m. rugsėjo 4 d. baudą sumokėjo (t. 2, b. l. 22), jis visiškai be pagrindo teigia, kad dėl to jam išnyko teistumas.
BK 97 str. 3 d. 3 p. numato, jog turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, - bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Šiuo atveju vienas iš nusikaltimų, už kurį apeliantas anksčiau nuteistas (BK 140 str. 1 d.), priskiriamas prie nesunkių.
Be to, iš byloje esančio Palangos m. apylinkės prokuratūros 2003 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nuteistajam susitaikius su nukentėjusiaisiais (t. 1, b. l. 131), matyti, kad jis dar anksčiau yra padaręs vagystę. Apeliantas ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis.
Dėl to pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog šie duomenys P. M. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį piktybiškai pažeidinėti įstatymus ir neturintį tvirtų moralinių nuostatų.
Kita vertus, teismas įvertino kaltininko asmenybę: jis yra jauno amžiaus, gyvena su sergančia motina, darbovietėje gerai charakterizuojamas. Teismas atsižvelgė, kad pagrobtas turtas surastas ir grąžintas nukentėjusiajam; įvertino nukentėjusiojo A. K. poziciją, jog šis apeliantui atleido.
Beje, nukentėjusiojo atleidimas kaltininkui ir jo prašymas neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nors ir yra reikšmingas, tačiau nėra lemiantis skiriant bausmę, kuri skiriama, įvertinus aplinkybių visumą.
Teismas kaltininko prisipažinimą padarius nusikaltimą ir gailėjimąsi pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Dėl to nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių.
Išdėstyti motyvai nulėmė, jog, bausmės sankcijai esant laisvės atėmimui iki septynerių metų, apeliantui paskirta artima minimaliai bausmė.
Apeliacinės instancijos teismui nuteistasis pateikė santuokos liudijimą, įrodantį, kad 2007 m. vasario 14 d. jis susituokė. Iš pateikto medicininio dokumento matyti, jog jo žmona nėščia. Tačiau tai yra nepakankamas argumentas bausmei sušvelninti, pakeičiant jos rūšį ar dydį, kadangi bausmė skiriama, kompleksiškai įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Teisėjų kolegijos nuomone, P. M. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taisykles (BK 61 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir yra teisinga.
Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo P. M. apeliacinį skundą atmesti.