Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį, 423 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2016 m. spalio 6 d., 7.32 val., Šiauliuose, Vilniaus – V. Kudirkos. gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama į kairę nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios A. K.. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, pėsčiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

V. K. dėl pažeidimo padarymo kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi.

Motyvuojamoji dalis

Be V. K. prisipažinimo, jos kaltė įrodyta posėdžio metu ištirtais įrodymais: teismo medicinos specialisto T. Š. paaiškinimais teisme, nukentėjusiosios A. K. parodymais teisme, teismo administracinio nusižengimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio planu (5-6 b. l.), paaiškinimais (7, 8, 9, 10, 11 b. l.), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (12, 13, 14, 15 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (17 b. l.), specialisto išvada (21-22 b. l.), medicinos dokumentais dėl A. K. sveikatos būklės.

V. K. dėl padaryto teisės pažeidimo kalta prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kas yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas, paringdamas baudos dydį, atsižvelgia į V. K. turtinę padėtį, vertybines nuostatas į saugų kelių eismą: kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro, galiojančių nuobaudų neturi, bausta už mažiau pavojingus KET pažeidimus. Teismas konstatuoja, kad V. K. tikslinga skirti mažesnes nei sankcijos mediana baudas.

Pažymėtina, kad eismo įvykis įvyko 2016 m. spalio mėnesį, t. y. galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodeksui (toliau – ATPK, galiojusiam iki 2016-12-31). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu, yra pasisakęs, kad tam tikrais atvejais negalima išsyk vienareikšmiškai pasakyti, ar naujasis įstatymas yra švelninantis baudžiamumą, ar jį griežtinantis. Šis klausimas gali būti išspręstas tik atsižvelgus į padaryto pažeidimo pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės nuobaudos skyrimui. Teismas neperkvalifikuoja V. K. veikos iš ANK 417 str. 4 d. ir 423 str. 2 d. į ATPK 127 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 1 dalį, nes eismo įvykio metu galiojęs įstatymas V. K. padėties nešvelnina. ATPK 127 str. 1 d., įtvirtinęs atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmens nežymų sveikatos sutrikdymą, numatė dvi alternatyvias nuobaudas: baudą arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Naujojo ANK 423 str. 2 d. numato vienintelę nuobaudą – baudą, tačiau, vadovaujantis ANK 423 str. 4 d., už nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą galima skirti ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, V. K. asmenybę, priėjo prie išvados, kad tikslinga jai skirti nuobaudą, švelnesnę nei sankcijos mediana. V. K. padarytos veikos tinkamai kvalifikuotas pagal naujojo ANK kodekso nuostatas. V. K. veikas kvalifikavus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (įsigaliojusio nuo 2017-01-01) 417 straipsnio 4 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį, jos atsakomybė nebuvo pasunkinta.

Nukentėjusiosios atstovas advokatas V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 128.28 EUR turtinės ir 3000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. K. buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ,,Seesam Insurance AS Lietuvos filiale“. Draudikas už V. K. atlygino visą turtinę žalą ir dalį (500 EUR) neturtinės žalos (b.l. 120).

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. reglamentuoja, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Nors V. K. savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi, ji ar jos atstovas advokatas nesikreipė į teismą su prašymu įtraukti į bylą ,,Seesam Insurance AS Lietuvos filialą“ kaip bendraatsakovį. Tai bus galima padaryti civilinio proceso tvarka, teismui nagrinėjant bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pripažįsta nukentėjusiajai teisę į ieškinio dėl neturtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiosios atstovas advokatas pateikė prašymą atlyginti 500 EUR proceso išlaidų. ANK 666 str. nustato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusiosios atstovo advokato nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2010).

Nukentėjęs savo teises gali ginti pats arba naudotis savo procesinėmis teisėmis per atstovą, kaip ir šiuo konkrečiu atveju. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo išlaidos advokatui yra pagrįstos būtinybe tinkamai organizuoti savo teisių gynybą. Kita vertus, teismas vertina ir suteiktų paslaugų apimtį: byla nėra sudėtinga, V. K. visiškai pripažino savo kaltę. Teismas konstatuoja, kad išlaidos advokatui mažintinos iki 300 eurų, kas atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 665 str. 2 d., 666 str., 635 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

V. K. pripažinti kaltą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo ir skirti 70 EUR dydžio baudą.

V. K. pripažinti kaltą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo ir skirti 200 EUR dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu nuobaudas subendrinti apimant ir V. K. skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 200 EUR (dviejų šimtų eurų) baudą.

Pripažinti nukentėjusiajai A. K. teisę į ieškinio dėl neturtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti 300 eurų iš V. K. nukentėjusiajai A. K. išlaidoms už suteiktas teisines paslaugas atlyginti.

A. K. medicinos dokumentus, esančius prie bylos, grąžinti juos pateikusioms įstaigoms – VĮ Tilžės g. bendrosios praktikos gydytojų kabinetui bei VĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.