- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-30
- Bylos Nr.
- eII-1604-1170/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01672-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Pažeidėjas
- M. D., Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos įgaliotam atstovui V. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. D., gimusio (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus 2025 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 0239- ANR_N- 229093-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucija) R. A. 2025 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-229093-2025 (toliau – ir Nutarimas) M. D. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalį dėl to, kad jis 2025 m. rugpjūčio 29 d., 08.09 val. magistralinių kelių Vilnius – Kaunas – Klaipėda 87,350 km, Kauno rajone, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 51 km/val. ir važiavo 101 km/val. greičiu (įvertinus paklaida). Konstatuota, kad tokiais savo veiksmais M. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 127 punktą ir jam buvo paskirta 500 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesių terminui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. skundas, kuriuo prašoma apsvarstyti galimybę sutrumpinti jam skirtą specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą iki vieno mėnesio. Pasak skundą padavusio asmens, jis dirba (duomenys neskelbtini), todėl jo darbas yra tiesiogiai susijęs su būtinybe nuolat vairuoti automobilį oro uosto teritorijoje. Neturėdamas teisės vairuoti tarnybinio transporto oro uoste, jis susiduria su didele rizika prarasti darbą.
Institucija atsiliepimo į pateiktą skundą nepateikė.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. D. paaiškino, kad turi leidimą vairuoti (duomenys neskelbtini), kurio darbuotojai nuolat tikrina teisę vairuoti. Šiuo metu jis (duomenys neskelbtini) naują lėktuvą ir jam reikės skristi į darbą, o kai sustabdytas vairuotojo pažymėjimas, inspektoriui paaiškinti neįmanoma, bus didelis minusas. Todėl jis ir atėjo į teismą, norėdamas išvengti to. Tą dieną, kai jis padarė nusižengimą, jis su žmona vyko į žmonos motinos laidotuves, buvo nelabai gera psichologinė būklė. Jis truputį atsilaisvino psichologiškai ir paspaudė pedalą, variklis gana galingas. Jis neginčija, kad viršijo greitį. Anksčiau tokio didelio pobūdžio pažeidimo nepasitaikė, anksčiau jis viršijo 20, 30, bet ne sistemingai. Jis yra (duomenys neskelbtini). Labai didelė teritorija yra (duomenys neskelbtini), tarp stovėjimo aikštelių yra kilometrai, o jie (duomenys neskelbtini), ofisą, dalių reikia atvežti, daug važinėjimo. Leidimas vairuoti jam išduotas (duomenys neskelbtini), kur jis (duomenys neskelbtini) vairuoja. Tai yra legalus leidimas, kiekvienas turi išlaikyti egzaminą, kad gauti leidimą. Leidimas susijęs su suteikta tiesiogiai teise vairuoti. Kolegos yra, tačiau yra atskira aptarnavimo bazė, būna, kad naktinė pamaina ir jis vienas būna. Jie darbe būna po vieną, kai nesudėtingas darbas. Jis kitą dieną toje pačioje vietoje irgi viršijo greitį, tai buvo liepos 29 d. ir rugpjūčio 30 d. Tuo metu buvo toks periodas, kada trys kartus, prieš žmonos motinos mirtį, jam teko važiuoti pas pastarąją. Jis neginčija, kad viršijo greitį. 30 dieną jis grįžo į Vilnių po laidotuvių.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas V. G. paaiškino, kad daugiau nei du kartus buvo viršytas greitis, vieta ten įdomi - nuo Vilniaus neprivažiavus Kauno, kur Kruonis, yra tiltas, ten intensyvūs remonto darbai buvo. Toje vietoje eismo juostos skyrėsi, keitėsi. Jam sunku pasakyti ar ten tą dieną 8 ryto dirbo penktadienį, bet visą laiką ten dirba technika, žmonės, šalia važiavo transportas, vieta tikrai pavojinga ir greičio ribojimas nėra ten perteklinis. Toje vietoje skiriasi automobilių srautai. Didesniu nei 100 km/h važiuoti toje vietoje drąsu. Išrašą iš Administracinių nusižengimų registro sudaro 10 lapų, laikotarpis per 5 metus. Dauguma greičio viršijimai, kurie sudaro didžiąją dalį visų pažeidimų, kas reiškia, kad pareiškėjas nevengia viršyti greitį, tai daro stebėtinu periodiškumu. Daugiau nei per 1 mėnesį padaryti 3 pažeidimai, vieno užtektų, kad daryti išvadas, tačiau matome kitą vaizdą. Dėl to, kad teisės vairuoti susijusi su tiesiogiai atliekamu darbu - sunku įvertinti ar tiesiogiai susiję, abejonių yra, bet jos neparemtos, teisė vairuoti svarbi ir reikalinga, tačiau apie tai buvo žinoma iš anksto. Jei teisė vairuoti nebūtina, o labai reikalinga, tai asmuo natūraliai turi stengtis nepatekti į tokią situaciją, kad netektų tos teisės prarasti. Nerūpestingas elgesys ir iššaukia tai, ką šiandien aptariama. Net tada jau reikia galvoti apie tai kaip išsaugoti teisę vairuoti, kai ji jau atiminėjama, o reikia galvoti kaip padaryti, kad nepatekti į tokią situaciją. Įvertinus šias aplinkybes, nėra matomi išskirtinumo požymiai, kurių pagrindu reikėtų taikyti išimtį ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Netekęs teisės vairuoti, asmuo patirs diskomfortą, tačiau tai yra normali pasekmė poveikio priemonės. Tokį įstatymą ir sugalvojo dėl poveikio priemonės, kad žmogui būtų nepatogu, sudėtinga kurį laiką, kad būtų daromos išvados, keičiamas elgesys. Paliekant poveikio priemonę, kuri paskirta, galima tikėtis, kad išvados bus padarytos, nusižengimų daugiau nebus. Paskiriant švelnesnę poveikio priemonę nėra garantijų, kad norimas rezultatas bus pasiektas. Nutarimas priimtas teisėtas ir teisingas, pakankamais argumentais buvo pagrįstas, neturi būti keičiamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pabrėžtina, kad nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti paskirta bauda nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Be kita ko, vadovaujantis imperatyviomis ANK 416 straipsnio 7 dalies nuostatomis, už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.
Kelių eismo taisyklių 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio.
Nagrinėjamu atveju nekilo ginčas dėl to, kad M. D. 2025 m. rugpjūčio 29 d., 08.09 val. magistralinių kelių Vilnius - Kaunas – Klaipėda 87,350 km dešinėje pusėje, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50 km/val. greitį 51 km/val. ir važiavo 101 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Šios aplinkybės neginčijo pats administracinėn atsakomybėn patrauktas M. D.. Ją taip pat įrodo ir įvykio metu stacionariomis greičio fiksavimo priemonėmis užfiksuotos transporto priemonės fotonuotraukos. Taigi, nagrinėjamu atveju nekyla jokių objektyvių abejonių, kad M. D. bylai aktualiu laiku ir vietoje padarė jam Institucijos inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kita vertus, Vilniaus miesto apylinkės teisme gautame skunde, o taip pat ir bylos nagrinėjimo teisme metu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. D., nesutikdamas su skundžiamu Institucijos Nutarimu, akcentavo būtinybę disponuoti teise vairuoti transporto priemones, kadangi ji yra neatsiejama nuo vykdomos darbinės veiklos. Pasak M. D., jis yra (duomenys neskelbtini), todėl vykdant funkcijas (duomenys neskelbtini), jam dažnai tenka nukakti didelius atstumus ir tą operatyviai padeda padaryti būtent teisė vairuoti transporto priemones.
Teismas, įvertinęs pirmiau paminėtus administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. argumentus pastarojo padaryto administracinio nusižengimo, o taip pat jį charakterizuojančių duomenų kontekste, neturi pagrindo pripažinti, kad Institucija, priimdama skundžiamą Nutarimą ir juo M. D. paskirdama 3 mėnesių trukmės specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, iš esmės pažaidė administracinių nuobaudų ir poveikių priemonių skyrimo taisykles ir nesilaikė proporcingumo principo. Anaiptol, Institucija tinkamai įvertino visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos turinio, M. D. aptariamą administracinį nusižengimą padarė magistralinių kelių Vilnius – Kaunas – Klaipėda 87,350 km, kur leistinas važiavimo greitis yra numatytas 50 km/val. Pažymėtina, jog tiek byloje pateiktoje stacionariomis fiksavimo priemonėmis užfiksuotoje įvykio nuotraukoje, tiek viešai prieinamuose „Google maps“ duomenyse yra akivaizdžiai užfiksuota, kad įvykio vietoje ne tik, kad buvo nustatytas 50 km/val. leistinas važiavimo greitis, bet ir vyko kelio remonto darbai, o ir pats kelio ruožas apima tiltą, kas suponuoja dar didesnę būtinybę vairuotojams imtis papildomų saugumo priemonių, skirtų išvengti pavojingų padarinių. Tačiau nepaisant paminėtų aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. D. tokių reikalavimų nesilaikė ir leistiną važiavimo greitį viršijo net dvigubai.
Pažymėtina ir tai, jog toks administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. elgesys nėra laikytinas atsitiktiniu. Administracinių nusižengimų registro 2025 m. lapkričio 4 d. išraše užfiksuota, kad be šioje byloje aptariamų įvykių M. D. per penkerių metų laikotarpį leistiną važiavimo greitį yra viršijęs keturiolika kartų ir greičio viršijimas varijuodavo nuo 12 km/val. iki 49 km/val. Be kita ko, pastarojo sistemingas vairavimas, viršijant leistiną greitį, dažniausiai pasižymėdavo tuo, kad greitis buvo viršijamas daugiau nei 25 km/val. Svarbu ir tai, kad be šio teisei priešingo elgesio, M. D. ir kitais būdais pažeisdavo Kelių eismo taisykles – automobilį vairuodavo, neprisisegęs saugos diržo (2 kartus); vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Be pirmiau paminėtų aplinkybių, svarbu pažymėti ir tai, jog šioje byloje aptariamoje vietoje M. D. leistiną greitį viršijo ne pirmą kartą. Dar iki aptariamų įvykių, jis 2025 m. liepos 29 d. leistiną 50 km/val. greitį viršijo 22 km/val. ir važiavo 72 km/val. greičiu, tokiu būdu padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje. Be kita ko, jam paskirtą baudą M. D. taip pat sumokėjo dar iki šioje byloje aptariamų įvykių – 2025 m. rugpjūčio 29 d., tai yra 2025 m. rugpjūčio 5 d., kas tik patvirtina, kad pastarasis suvokė, kad bylai reikšmingoje vietoje – magistralinių kelių Vilnius – Kaunas – Klaipėda 87,350 km stacionariomis matavimo priemonėmis yra fiksuojamas transporto priemonių važiavimo greitis, tačiau šios aplinkybės nepaisė ir jau 2025 m. rugpjūčio 29 d. leistiną važiavimo greitį viršijo 51 km/val. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas M. D. patvirtino, kad jis įvykio metu suvokė, kad leistiną greitį viršijo, tačiau nepaisant šios aplinkybės, byloje aptariamo elgesio neatsisakė ir nepraėjus kelioms dienoms po įvykio, o būtent – kitą dieną - 2025 m. rugpjūčio 30 d. kartotinai, toje pačioje vietoje viršijo leistiną greitį 49 km/val., taip padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 5 dalyje.
Akivaizdu, kad visos šios teismo aptartos ir nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad šioje byloje aptariamas M. D. elgesys nėra atsitiktinis, pastarasis nėra pavyzdingas kelių eismo dalyvis ir yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, o šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamo teisės pažeidimo padarymas (leistino važiavimo greičio viršijimas) per penkerių metų laikotarpį buvo atliktas net keturiolika kartų, o ir po šioje byloje aptariamų įvykių, dar kartą pasikartojo, kas iš esmės patvirtina asmens sistemingą ir teisei priešingą veikimą. Be kita ko, pastarasis, būdamas ne kartą baustas už analogiško pobūdžio teisei priešingas veikas, susipažinęs ir suvokdamas tokio elgesio neigiamas pasekmes, atitinkamų išvadų dėl tokio elgesio ir jo sukeliamų padarinių nepadarė bei tokio elgesio neatsisakė – ne kartą nubaustas piniginėmis sankcijomis ir toliau viršijo leistiną greitį, kai galiausiai toks jo elgesys sąlygojo specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą.
Administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. argumentų dėl būtinybės vykdyti darbinę veiklą kontekste teismas neturi pagrindo nesutikti, kad specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones itin palengvina tiek asmeninių, tiek socialinių poreikių tenkinimą. Kita vertus, vien šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad Institucijos M. D. paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga, todėl naikintina. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ši Institucijos paskirta poveikio priemonė kelia tam tikrų nepatogumų, nepaneigia prevencinių administracinės nuobaudos tikslų, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Be kita ko, M. D. akcentuota aplinkybė, sąlygojanti disponavimo specialiąja teise būtinumą, pastarajam buvo žinoma dar iki administracinio nusižengimo padarymo – paties vykdoma darbinė veikla neatsirado po šioje byloje aptariamų įvykių, tačiau įtakos jo elgesiui nepadarė ir pastarasis nepaisydamas jos, vairuodamas automobilį kelyje, kur leistinas greitis 50 km/h, važiavo ženkliai didesniu nei leistinas greičiu – 101 km/val., padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui ir sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei ir tik dėl atsitiktinumo išvengė galimų labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Todėl tokio asmens interesai, nagrinėjamu atveju negali būti iškeliami aukščiau visuomenės bendrųjų interesų užtikrinti eismo saugumą ir nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš darydamas administracinį nusižengimą, turi numatyti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo darymo, todėl turi jas ir prisiimti, todėl administracinį nusižengimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.
Teismas, įvertinęs M. D. ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančias aplinkybes (duomenis), neturi pagrindo konstatuoti, kad Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams yra per griežta ir neproporcinga. Priešingai, pastarojo ne vienkartinis baustumas už panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, taip pat šioje administracinio nusižengimo byloje aptariamo administracinio nusižengimo pobūdis (leistino važiavimo greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/val.), o ir po šioje byloje aptariamų įvykių pasikartojęs teisei priešingas elgesys, patvirtina, kad Institucijos nustatytas 3 mėnesių terminas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones atitinka tiek padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos ir nagrinėjamam klausimui svarbios aplinkybės nesuteikia pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės ar jos terminą sutrumpinti. Šioje byloje nenustatytos jokios išskirtinės, teigiamai kaltininką ar jo padarytą nusižengimą charakterizuojančios aplinkybės, dėl kurių pastarajam paskirtos nuobaudos yra neproporcingos, o skunde nurodyta aplinkybė - darbinė veikla egzistavo ir byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau asmens nesulaikė nuo teisei priešingo elgesio, be kita ko, ši aplinkybė yra būdinga ir didžiajai daliai analogiškus teisės pažeidimus darantiems asmenims. Teismas daro pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas būtų ne tik netikslingas, bet ir prieštarautų galiojančiai teismų praktikai, kurioje pripažįstama, jog aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN20-70-813/2023).
Visų šių teismo aptartų, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių aplinkybių kontekste pripažintina, kad šių aplinkybių visuma nepatvirtina būtinybės pastarajam neskirti administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) ar skirti minimalų jos terminą, todėl skundas atmestinas .
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. D. (M. D.) skundą atmesti.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. A. 2025 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-229093-2025 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.