Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažinęs su baudžiamąją bylą, kurioje

R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, 2 grupės invalidas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas;

kaltinamas pagal LR BK 183 str.2d., 300 str. 3d.;

K. K.(asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB “V.“ direktore, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista;

kaltinama pagal LR BK 300 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. yra kaltinamas tuo, kad būdamas nuo 2003-06-02 iki 2008-12-18 UAB „K.“ direktoriumi, 2007-12-29 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią „Paskolos davėjas“ - UAB „K.“, atstovaujama E. K. , perdavė jam kaip „Paskolos gavėjui“ paskolos sumą pinigais - 840 000 (aštuonis šimtus keturiasdešimt tūkstančių) litų, tačiau jis per nustatytą laiką paskolos negrąžino, o kaip grąžinimo faktą patvirtinantį dokumentą 2009-08-17 pateikė suklastotą UAB „K.“ kasos pajamų orderį KSE 08/0270 BUAB „K.“ administratoriui- UAB „B. A.“ įgaliotam asmeniui A. P. ir Lietuvos Apeliaciniam teismui, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusius UAB “K.” pinigus sumoje 840 000 Lt, padarydamas BUAB “K.” didelę 840 000 Lt turtinę žalą.

Be to, jis kaltinamas ir tuo, kad suklastojo ir panaudojo tikrą dokumentą, padarydamas didelę žalą, o būtent: turėdamas tikslą suklastoti tikrą dokumentą ir jį panaudojus pasisavinti UAB “K.” didelės vertės svetimą turtą-pinigus sumoje 840 000 Lt, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje bendrininkaudamas su UAB „K.“ vyr. finansininke K. K. , atspausdino UAB „K.“ kasos pajamų orderį KSE 08/0270, kuriuo R. K. 2008 m. lapkričio 5 d. tariamai grąžina paskolą - pinigus sumoje 840 000 Lt, ir tariamą grąžinimo faktą patvirtino savo ir vyr. finansininkės K. K. parašais, tokiu būdu pagamino šį netikrą dokumentą bei panaudojo šį žinomai netikrą dokumentą 2009-08-17 pateikdamas jį BUAB “K.” administratoriui UAB “B. A.” įgaliotam asmeniui A. P. ir Lietuvos apeliaciniam teismui, turėdamas tikslą UAB “K.” negrąžinti 840 000 Lt paskolos, tuo padarydamas BUAB “K.” didelę turtinę žalą.

K. K. kaltinama tuo, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, bendrininkaudama su UAB „K.“ direktoriumi R. K. , atspausdino UAB „K.“ kasos pajamų orderį KSE 08/0270, kuriuo R. K. 2008 m. lapkričio 5 d. tariamai grąžina paskolą - pinigus sumoje 840 000 Lt, ir tariamą grąžinimo faktą patvirtino savo ir direktoriaus R. K. parašais, tokiu būdu pagamino šį netikrą dokumentą, tuo padarydama BUAB “K.” didelę turtinę žalą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 3 d.

Teismas, susipažinęs su kaltinamuoju aktu, daro išvadą, jog kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 str. reikalavimų, yra padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, kurie suvaržo kaltinamojo bei kitų proceso dalyvių teises ir trukdo nagrinėti bylą teisme, todėl byla perduodama prokurorui (LR BPK 234 str. 2d.) .

LR BPK 218 str. 1 d. bei 6 d. nurodyta, kad prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui ir kitiems proceso dalyviams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir, atlikus kitus šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, todėl nuo jo tinkamo surašymo labai priklauso tolesnis bylos nagrinėjimas teisme. Pagal BPK 219 str. 3 p. reikalavimus kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas t.y. padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Pagal BPK 219 str. 5 p. reikalavimus kaltinamajame akte nurodomas Baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką.

Susipažinus su kaltinamuoju aktu, turi būti aišku, kas, kuo ir kuo remiantis yra kaltinamas. Kaltinamajame akte, be formaliųjų jo turinio elementų, nurodytų BPK 219 str. 1, 2, 6, 7 p., svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu asmuo yra kaltinamas, taip pat tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma ar kokios normos už veiką numato baudžiamąją atsakomybę. Surašius kaltinamąjį aktą, įtariamasis tampa kaltinamuoju ir tik gavęs kaltinamąjį aktą jis galutinai sužino, kuo jis yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. Tai suteikia galimybes kaltinamajam rengtis gynybai teismo proceso metu. Be to, kaltinamasis aktas nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas.

Byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama pagal bylos parengimo nagrinėti teisme teismo priimtą nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.). Byla nagrinėjama tik dėl toje nutartyje nurodytų kaltinamųjų ir dėl joje nurodytų veikų. LR BPK nenumato galimybės teismui šioje nutartyje nurodyti kitus kaltinamuosius ar kitas veikas nei tai yra nurodyta kaltinamajame akte.

Bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje teisėjas priima BPK 233 str. 1 d. numatytą nutartį bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje tik susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių tą bylą nagrinėti teisme. Tuo tarpu viena iš įstatyme numatytų kliūčių, neleidžiančių bylos nagrinėti teisme, yra kaltinamojo akto neatitikimas įstatymo reikalavimams. LR BPK 234 str. 2 d. yra nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 234 str. 2 d. numatytu pagrindu teismo iniciatyva dėl kaltinamojo akto trūkumų byla prokurorui perduodama esant dviem sąlygoms: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 str. numatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) kuomet šis pažeidimas (netinkamas kaltinamojo akto turinys) trukdo nagrinėti bylą teisme. Nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi būti esminiai. Pavyzdžiui, dėl jų gali būti neaišku, kokias veikos aplinkybes prokuroras laiko nustatytomis, ar kaip prokuroras kvalifikuoja veiką ir pan.

Pagal LR BK 300 str. 3d., kuri inkriminuota abiems kaltinamiesiems, atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, arba, pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Taigi, šiame BK straipsnyje yra nurodytos ne viena, o kelios veiką kvalifikuojančios aplinkybės, todėl asmuo atsako pagal LR BK 300 str. 3d. padaręs vieną iš šiame BK straipsnyje nurodytų veiksmų, kelis jų, arba visus nurodytus veiksmus.

Kaltinimas R. K. nusikalstama veika numatyta LR BK 300 str. 3d. yra ne tik kad neatitinkantis įstatymo reikalavimų, tačiau neaiškus ir nesuprantamas, netgi nelogiškas ir prieštaringas,. Ši aplinkybė pažeidžia kaltinamųjų teises, neleidžia jiems žinoti, kuo jie yra kaltinami, kokia kvalifikuojanti aplinkybė iš tikrųjų yra inkriminuojama, nuo ko jie privalo gintis įstatymo nustatytomis priemonėmis t.y. yra esminiai suvaržomos kaltinamo asmens teisės procese.

Kaltinamajame akte nurodoma, jog R. K. kaltinamas tuo, kad suklastojo ir panaudojo tikrą dokumentą, padarydamas didelę žalą, o būtent: turėdamas tikslą suklastoti tikrą dokumentą ir jį panaudojus pasisavinti UAB “K.” didelės vertės svetimą turtą – pinigus sumoje 840 000 Lt, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje bendrininkaudamas su UAB „K.“ vyr. finansininke K. K. , atspausdino UAB „K.“ kasos pajamų orderį KSE 08/0270, kuriuo R. K. 2008 m. lapkričio 5 d. tariamai grąžina paskolą - pinigus sumoje 840 000 Lt, tariamą grąžinimo faktą patvirtino savo ir vyr. finansininkės K. K. parašais, tokiu būdu jis pagamino šį netikrą dokumentą bei panaudojo šį žinomai netikrą dokumentą, 2009-08-17 pateikdamas jį BUAB “K.” administratoriui UAB “B. A.” įgaliotam asmeniui A. P. ir Lietuvos apeliaciniam teismui, turėdamas tikslą UAB “K.” negrąžinti 840 000 Lt paskolos, tuo padarydamas BUAB “K.” didelę turtinę žalą.

Taigi, kaltinime tuo pat metu yra nurodoma, jog kaltinamasis, bendrininkaudamas su K. K. , atspausdindamas tą patį dokumentą-UAB „K.“ kasos pajamų orderį KSE 08/0270, tiek suklastojo ir panaudojo tikrą dokumentą, tiek ir pagamino netikrą dokumentą. Iš taip suformuluoto kaltinimo neįmanoma suprasti, kokio gi vis dėl to dokumento pagaminimu - netikro, ar suklastoto tikro-yra kaltinamas R. K. . Ši aplinkybė yra svarbi nagrinėjant bylą teisme, nes prieštaringų duomenų pateikimas nesuteikia teismui galimybės tinkamai ištirti byloje esančius įrodymus bei priimti teisėtą ir įrodymais pagrįstą nuosprendį, suvaržo proceso dalyvių teises, trukdo ginti jiems savo teisėtus interesus.

Esminiai suvaržomos tiek kaltinamų asmenų, tiek ir kitų proceso dalyvių teisės dar ir dėl to, jog ta pačia LR BK 300 str. 3d. numatyta nusikalstama veika, kaip R. K. bendrininkė yra kaltinama K. K. , atspausdinusi tą patį UAB „K.“ kasos pajamų orderį KSE 08/0270, tačiau ji yra kaltinama tik pagaminusi netikrą dokumentą. Taigi, du vieną nusikalstamą veiką padarę asmenys-bendrininkai, atlikę tą patį veiksmą t.y. atspausdinę vieną ir tą patį dokumentą - kasos pajamų orderį, yra kaltinami padarę skirtingus nusikalstamą veiką kvalifikuojančius veiksmus ir jiems inkriminuojamos skirtingos veiką kvalifikuojančios aplinkybės.

Kaltinimų abiems kaltinamiesiems ydingumas pasireiškia dar ir tuo, kad kaltinant K. K. ir R. K. bendrininkavimu padarant LR BK 300 str. 3d. numatytus veiksmus, nėra nurodomas kiekvieno jų vaidmuo nusikaltimo padaryme. Iš pareikštų kaltinimų nėra aišku, ar jie veikė kaip vykdytojai, ar kuris jų buvo organizatorius, kurstytojas, padėjėjas t.y. nenurodytas BK 24 str. bei šiame BK straipsnyje numatyta bendrininkavimo rūšis.

Kaltinimai K. K. ir R. K. yra prieštaringi ir nelogiški bei prieštaraujantys įstatymo reikalavimams dar ir dėl to, kad kiekvienas jų yra kaltinamas pasirašęs už save bei vienas už kitą: R. K. kaltinamas tariamą paskolos grąžinimo faktą patvirtinęs savo ir vyr. finansininkės K. K. parašais, K. K. tuo pat metu taip pat yra kaltinama tariamą paskolos gražinimo faktą patvirtinusi savo bei direktoriaus R. K. parašais. Iš esmės, kiekvienas jų kaltinamas pasirašęs ant dokumento savo vardu bei suklastojęs kito bendrininko parašą, nors byloje tokių duomenų nėra.

Neaiškių, netikslių, nelogiškų ir net prieštaringų kaltinamajame akte apibūdintų bei šioje nutartyje aptartų itin svarbių ir veikos kvalifikavimui esminę reikšmę turinčių aplinkybių nurodymas, laikytinas kaltinamojo akto trūkumu, kuris neatitinka LR BPK 219 str. reikalavimų, suvaržo įstatymų garantuotas kaltinamųjų teises - LR BPK 22 str. 3d. numatytą kaltinamojo teisę žinoti kuo jis yra kaltinamas, gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, teikti įrodymus dėl jo, duoti paaiškinimus dėl pareikšto kaltinimo. Tai laikytina esminiu paminėtų baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimu, suvaržiusiu įstatymų garantuotas kaltinamųjų teises bei trukdančių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą (LR BPK 369 str. 3d.).

Kadangi ikiteisminio tyrimo metu surašytas kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 str. reikalavimų, byloje padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, trukdantys nagrinėti bylą teisme, ji perduotina prokurorui nurodytų esminių BPK pažeidimų pašalinimui ir surašymui kaltinamojo akto, atitinkančio LR BPK 219 str. reikalavimus.

Vadovaudamasis LR BPK 232 str. 3p., 234 str. 2d., 439-440 str. teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Baudžiamąją bylą, kurioje R. K. kaltinamas pagal LR BK 183 str. 2d., 300 str. 3d., K. K. kaltinama pagal LR BK 300 str. 3d.- perduoti prokurorui.

Ši nutartis per 7dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.