Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2013 m. gegužės 5 d., 21 val. 35 min. Vilniaus g., Pagėgiuose, jis vairavo jam priklausantį automobilį „Lexus RX300“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, neturėdamas teisės vairuoti, nes jos nėra įgijęs, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,00 promilių girtumas. Tokiais veiksmais A. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str.

Be to, A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir už tai, kad jis 2013 m. gegužės 5 d. apie 21 val. 35 min., Vilniaus g., Pagėgiuose, ties autobusų stotimi, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,00 promilių girtumas, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų sėsti į tarnybinį policijos automobilį, bandė pasišalinti, dėl ko buvo panaudotos specialiosios priemonės – dujos ir antrankiai. Tokiais veiksmais A. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 1 d. ir 187 str. 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str., paskirtos nuobaudas subendrintos, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę ir paskirta galutinė nuobauda – 4 200 Lt (keturių tūkstančių dviejų šimtų litų) dydžio bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylos dalis pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 1 d. nutraukta, nesant A. B. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 1 d., sudėties.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismo priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, ją išnagrinėjo formaliai, rėmėsi vien tik policijos patrulių neobjektyviais parodymais, visiškai netyrė byloje esančių įrodymų, bei papildomai jų nerinko.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo akcentuoja, kad jis transporto priemonės nevairavo ir policijos pareigūnams nesipriešino, vykdė visus jų reikalavimus. Apylinkės teismas neišsamiai ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai patikrino ir įvertino surinktus įrodymus, rėmėsi tik vieninteliais policijos pareigūnų parodymais, kurie teisme skyrėsi nuo pirminiuose tarnybiniuose pranešimuose išdėstytų aplinkybių.

Nei viename pareigūnų tarnybiniame pranešime nėra užfiksuotas tas faktas, kad jiems privažiavus prie jo automobilio, veikė automobilio variklis ir užvedimo rakteliai buvo spynelėje. Šito ir negalėjo buti, nes automobilis stovėjo ne ant miško keliuko, o jį vairavęs asmuo – Č. D. pastatė jį pievelėje, toliau nuo keliuko, kad automobilis niekam netrukdytų, jei kas norėtų pravažiuoti keliuku. Tokie policijos pareigūnų parodymai atsirado tik teismo posėdyje. Šis prieštaravimas pirmos instancijos teisme nebuvo pašalintas ir ši aplinkybė nebuvo aiškintasi. Teismas nesiaiškino ir tos aplinkybės, kad byloje yra pagal verslo liudijimą dirbančio V. J. pažyma, kurioje nurodyta, kad jo automobilio šviesos turi specifinį gamyklinį žibintų funkciją „palydėk namo“, kuri reiškia, jog kiekvienu atveju, kai yra įjungiamas degimas, šviesos automatiškai užsidega, žibintų lęšiai automatiškai prisitaiko prie automobilio padėties kelio atžvilgiu, tai yra, jos kilnojasi aukštyn ir žemyn. Taip pat pažymoje nurodyta, kad šviesos dega tol, kol neištraukiamas raktelis iš užvedimo spynelės, o raktelį ištraukus, šviesos šviečia dar 2 minutes. Būtent toks laiko tarpas ir praėjo, kai Č. D. pastatęs automobilį miško pievelėje, nuėjo iki namų, o tuo tarpu privažiavo policijos pareigūnai, šviesos juos suklaidino. Teismo posėdyje Č. D. patvirtino, kad eidamas link namų, matė link jo atvažiuojančius policijos pareigūnus, tačiau to nesureikšmino, nes žinojo, jog jis, A. B., niekur nevažiuos. Ši aplinkybė teisme irgi nebuvo visiškai nagrinėta, toks prieštaravimas nepašalintas, apsiribota tik pareigūnų parodymais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas kritiškai vertinti pareigūnų parodymus ir nustatydamas, kad teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų parodymais, bei juos traktuodamas kaip nuoseklius, išsamius, vienus kitiems neprieštaraujančiais, neteisingai juos vertino. Priešingai nei pareigūnų parodymų vertinimui, teismas kritiškai įvertino Č. D. parodymus, neaišku kokiais įrodymais pagrįsdamas, kad Č. D. nematė tos aplinkybės, kad jis vairavo automobilį, nes jo tuo metu, kai jį sustabdė policijos pareigūnai, nebuvo šalia. Visa įvykių eiga ir aplinkybės, jų chronologiškumas bei laiko intervalai, prieštarauja tokiam teismo nepagrįstų aplinkybių nustatymui, nes tokių duomenų ar prielaidų teismo posėdžio metu nebuvo. Proceso metu nebuvo net aiškintasi, ar Č. D. grįžęs prie automobilio jį rado toje pačioje vietoje. Nors policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose net neužsiminta, kad jis skambino mobiliuoju telefonu, tačiau teismo posėdyje abu policijos pareigūnai A. O. ir R. S. labai aiškiai ir konkrečiai, vienareikšmiškai patvirtino, kad jokiu telefonu jis niekam neskambino. Net tą faktą, jog Č. D. buvo grįžęs prie automobilio ir netgi bandė paaiškinti, kad automobilį vairavo jis, teisme abu pareigūnai užginčijo, teigdami jog Č. D. iš viso nematė. Teismas neatkreipė dėmesio į šią aplinkybę, tuo labiau, kad posėdžio metu Č. D. konkrečiai nurodė, kad atėjęs matė, jog pareigūnas A. O. automobilyje rašė protokolą, o pareigūnas R. S. buvo lauke, tai tik patvirtina, kad pareigūnai teismui davė melagingus parodymus, nes nebūdamas įvykio vietoje Č. D. to negalėjo nurodyti. Tai, kad pareigūnai A. O. ir R. S. posėdžio metu davė melagingus parodymus ir sakė netiesą, teismas lengvai galėjo nustatyti iš jo (apelianto) pokalbių išklotinės. Apeliantas teigia, kad nustačius tą faktą, jog jis tikrai prie policijos pareigūnų skambino mobiliuoju telefonu, būtų paaiškėję ir daugiau aplinkybių, kurios tik būtų patvirtinusios, kad jis automobilio nevairavo. Teismas, siekdamas pašalinti bet kokius prieštaravimus, galėjo ryšio paslaugų operatoriaus išreikalauti jo pokalbių išklotinės, kurioje aiškiai būtų matyti, jog jis skambino Č. D., taip būtų paneigta viena iš versijų, kad jis niekam neskambino. Būtent skambučio nustatymas byloje besąlygiškai būtų įrodęs, kad Č. D. buvo įvykio vietoje, tai ir būtų atskleidę, jog pareigūnai meluoja. Dėl pareigūnų veiksmų buvo surašyti skundai policijos Lietuvos Respublikos generaliniam komisarui bei Vidaus reikalų ministrui, tikėjosi, kad pareigūnų atžvilgiu bus atliekami patikrinimai dėl neteisėtai nutemto jo automobilio, už kurį buvo priverstas susimokėti didelę sumą. Logiška manyti, kad pripažinę, jog įvykio vietoje matę Č. D. ir neatidavę automobilio blaiviam vairuotojui, pareigūnai turėtų sumokėti už savo neteisėtus veiksmus bei tarnybinių įgaliojimų viršijimus. Apeliantas mano, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl inkriminuoto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str., turėjo atkreipti dėmesį į šias labai reikšmingas aplinkybes, galėjo ir privalėjo surinkti papildomus įrodymus (kadangi jis pats neturėjo galimybės juos papildomai pateikti posėdžio metu, kaip tokių įrodymų buvimą pateikia apeliaciniam teismui).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinėje medžiagoje pareigūnų A. O. ir R. S. tarnybiniai pranešimai surašyti žodis į žodį, net atitinka skiriamųjų ženklų vietos. Nors teismo posėdyje pareigūnai parodė, kad tarnybinius pranešimus rašė skirtingais kompiuteriais, tačiau pranešimuose išdėstytos mintys, aprašytos aplinkybės bei tų pačių sakinių buvimas tose pačiose vietose, kelia abejonių pareigūnų objektyvumu, teisingu aplinkybių bei paties įvykio nustatymu bei įforminimu. Teisme pareigūnai irgi davė visiškai vienas kitam identiškus parodymus, kurie kelia taip pat objektyvumo buvimo klausimą. Pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio į šias aplinkybes.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai, kuriais, jo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas ir turėjo vadovautis.

Toliau apeliantas savo skundą grindžia tuo, jog nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., nes mano, kad šio pažeidimo jis nepadarė.

Pirmos instancijos teisme posėdžio metu bandė įrodyti, kad jokio pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. nepadarė, kad šis jam papildomas pažeidimas buvo inkriminuotas dėl to, kad Generaliniam komisarui ir Vidaus reikalų ministrui apskundė pareigūnų veiksmus. Kaip netiesioginiai to patvirtinimai yra ir pačių policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose net neužsiminta, kad jis buvo išlipęs iš automobilio be pareigūnų leidimo. Visur konstatuota, kad tik norėjo išlipti. Nors posėdžio metu davė aiškius parodymus, kad patys pareigūnai leido paskambinti, niekas nepaneigė to fakto, kad automobilyje sėdėjo prie atidarytų galinių durelių, o išlipo tik po to, kai pareigūnai bandydami atimti mobilaus ryšio telefoną jam papurškė į akis dujų, tik tada išlipo iš jų automobilio, nes nežinojo ką daryti, dujos graužė akis. Posėdžio metu pareigūnų parodymai skyrėsi nuo tarnybinių pranešimų, teisme abu pareigūnai teigė, kad jis be jų leidimo išlipo iš automobilio.

Pirmos instancijos teismas nesigilino į tą aplinkybę, kad šis pažeidimas jam inkriminuotas norint susidoroti su juo už parašytus skundus. Mano, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog protokolas pagal šį pažeidimą surašytas tik po dviejų mėnesių. Teismas iš esmės vadovavosi pareigūno R. Š. parodymais, jog protokolo jam nebuvo galimybės surašyti anksčiau, nes buvo išvykęs, nepašalino iškilusių abejonių, nors tai padaryti nebuvo sunku. Pareigūno R. Š. parodymai neatitinka tikrovės, nes protokolas jam buvo surašytas iš karto po to, kai pareigūnas jo mamai paliko vizitinę kortelę ir pasakė pasiskambinti nurodytu numeriu. Jis nuvyko į komisariatą iš karto po savaitgalio (praėjus dviem dienom).

Šio pažeidimo inkriminavimas jam yra neteisėtas ir tuo atžvilgiu, nes iš byloje surinktų dokumentų akivaizdžiai matyti, jog pareigūnas surašydamas protokolą visiškai nesigilino į aplinkybes, nesivadovavo jokiais įrodymais. Teismas nagrinėdamas bylą irgi nekreipė dėmesio į kai kuriuos prieštaravimus bei neatitikimus. Kaip matyti iš byloje surinktų dokumentų, tiek šis pažeidimas, tiek automobilio vairavimas, galimai padaryti vienoje vietoje, tuo pačiu metu, tačiau, jei protokole nurodytas vairavimas jam inkriminuojamas miško keliuke, Pagėgių m., tai pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas jam inkriminuojamas jau ties autobusų stotimi, Pagėgių m. (realiai atstumas tarp tų vietų yra apie 350 m.) toks pareigūnų tikslinis noras jį nubausti bet kokia kaina, suklaidino pirmos instancijos teismą, kuris priėmė neobjektyvų ir nepagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Administracinio teisės pažeidimo bylos dalis pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 1 d. buvo nutraukta, nesant A. B. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 1 d., sudėties.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ str. 2 d. numatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Atsižvelgiant į tai, kad Institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, apeliacinio skundo dėl šios apylinkės teismo nutarimo dalies nepateikė, Apygardos teismas dėl šios pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalies nepasisako.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar A. B. pagrįstai ir teisėtai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str. ir 187 str. 2 d.

Apygardos teismas išsamiai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. yra pagrįstai nubaustas tiek pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str. už transporto priemonės vairavimą neblaiviam neturint teisės vairuoti, tiek pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. už policijos pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymą, jo kaltė padarius šiuos teisės pažeidimus yra įrodyta visiškai.

Dėl A. B. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių <<...>> užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.

Apeliantas neigia administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavęs transporto priemonę. Apeliantas savo poziciją grindžia tuo, jog savo automobilyje su įjungtomis šviesomis laukė automobilį vairavusio liudytojo Č. D. Be to, apylinkės teismas rėmėsi tik vieninteliais policijos pareigūnų parodymais, kurie teisme skyrėsi nuo pirminiuose tarnybiniuose pranešimuose išdėstytų aplinkybių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus byloje surinktus duomenis daro vienareikšmę išvadą, jog A. B. kaltė neblaiviam vairavus transporto priemonę byloje surinktų duomenų visuma yra įrodyta visiškai.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad tik teismas nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą rėmėsi 2013-05-05 administracinio teisės pažeidimo protokolu, 2013-05-05 alkotesterio parodymais, policijos pareigūnų R. S. ir A. O. teisme duotais parodymais, taip pat šių pareigūnų 2013-05-05 tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad susipažinus su byloje esančiais policijos pareigūnų parodymais galima pagrįstai teigti, kad jie yra nuoseklūs, išsamūs ir dėl esminių įvykio aplinkybių vieni kitiems neprieštarauja (b. l. 23-27).

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme policijos pareigūnas A. O. parodė, kad Pagėgių m., Vilniaus g., ties autobusų stotimi, pamatė iš dešinės pusės miško keliu važiuojantį automobilį. Jiems įsukus į miško keliuką, minėtas automobilis sustojo ir stovėjo. Matėsi, kaip automobilis judėjo ir judėjo šviesos žibintai. Jiems privažiavus prie minėto automobilio, paaiškėjo, kad tai „Lexus RX 300“ automobilis, už vairo sėdėjo A. B., daugiau kitų asmenų automobilyje nebuvo (b. l. 24). Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. S. teismo posėdyje parodė, kad važiuojant Pagėgių mieste, Vilniaus gatve, ties autobusų stotimi, pamatė į dešinės pusės miško keliuku važiuojantį automobilį. Kilus įtarimui norėjo patikrinti automobilio dokumentus ir jiems įsukus į miško keliuką, minėtas automobilis sustojo ir liko stovėti su įjungtomis artimosiomis šviesomis. Automobilį pastatė taip lyg jiems praleisti. Aiškiai buvo matyti, kaip automobilis juda, kelias duobėtas ir matėsi kaip automobilio šviesos judėjo (b. l. 24-25). Taigi, kaip jau mėta, darytina išvada, kad šių policijos pareigūnų (patrulių) parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių vieni kitiems neprieštarauja, atitinka svarbiausias užfiksuotas aplinkybes. Iš esmės tokios pačios esminės įvykio aplinkybės yra užfiksuotos minėtų pareigūnų 2013-05-05 tarnybiniuose pranešimuose. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog policijos pareigūnų parodymai yra logiški ir, kaip minėta, dėl esminių įvykio aplinkybių atitinkantys vieni kitiems. Tai, kad šie parodymai dėl įvykio detalių nėra visiškai tapatūs, laikytina natūraliu reiškiniu, nes per tam tikrą laiką bei dėl individualių žmogaus savybę, įvairias smulkias įvykio detalias žmonės prisimena skirtingai. Priešingai, jeigu policijos pareigūnų parodymai teisme po minimo įvykio jau praėjus kuriam laikui būtų identiški, t. y. vienodi žodis į žodį, tokiu atveju tai sudarytų prielaidas suabejoti jų patikimumu.

Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad minėti policijos pareigūnai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu galėtų būti šališki ar suinteresuoti jį nepagrįstai apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu. Juolab, kad teisme jie pasirašė, jog yra įspėti, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. už melagingus parodymus yra numatyta administracinė atsakomybė. Todėl abejoti jų parodymų teisingumu bei objektyvumu byloje nėra jokio pagrindo.

Byloje esantis 2013-05-05 21.38 val. darytas Asmens blaivumo testas patvirtina, jog A. B. buvo nustatytas 2.00 promilių girtumas (b. l. 5). Todėl faktas, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, būdamas neblaivus kai nustatytas vidutinis 2.00 promilių girtumo laipsnis, yra nustatytas neabejotinai.

Kartu paminėtina ir tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme buvo apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B., jam buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, išdėstyti savo poziciją dėl inkriminuoto pažeidimo. Be to, apelianto prašymu liudytoju buvo apklaustas Č. D., kuris davė administracinėn atsakomybėn patrauktam V. B. palankius, t. y. jį teisinančius parodymus. Tačiau jie nelaikytini patikimais, kadangi šis liudytojas nurodė, jog apeliantas padėjo jam daryti laiptus jo namuose. Be to, liudytojas nurodė, jog buvo iš mašinos pasišalinęs, tariamai atnešti alaus, todėl apylinkės teismas skundžiamame nutarime visiškai pagrįstai nurodė, kad tos aplinkybės kai A. B. sustabdė policijos pareigūnai, jis nematė, nes jo tuo metu nebuvo. Taigi net tuo atveju, jeigu liudytojas Č. D. iš tikrųjų kažkuriuo tos dienos metu ir vairavo pažeidėjo automobilį, tačiau būtent to metu kaip policijos pareigūnai užfiksavo apeliantą vairuojantį transporto priemonę, minėto liudytojo įvykio vietoje nebuvo ir šio fakto jis negali patvirtinti ar paneigti. Kritiškai vertinant Č. D. parodymus svarbu ir tai, kad teismo posėdyje policijos pareigūnai R. S. ir A. O. aiškiai nurodė, kad liudytoją Č. D. įvykio vietoje nebuvo, jį pirmą kartą pamatė teismo posėdyje.

Apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė pagal verslo liudijimą dirbančio V. J. 2013-08-08 išduotą Pažymą Dėl automobilio Lexus RX 300 techninių charakteristikų ir savo skundą grindžia tuo, kad teismas nesiaiškino ir netyrė tos aplinkybės, jog šioje pažymoje nurodyta, kad jo automobilio šviesos turi specifinį gamyklinį žibintų funkciją „palydėk namo“, kuri reiškia, kad kiekvienu atveju, kai yra įjungiamas degimas, šviesos automatiškai užsidega, žibintų lęšiai automatiškai prisitaiko prie automobilio padėties kelio atžvilgiu, tai yra, jos kilnojasi aukštyn ir žemyn. Taip pat pažymoje nurodyta, kad šviesos dega tol, kol neištraukiamas raktelis iš užvedimo spynelės, o raktelį ištraukus, šviesos šviečia dar 2 minutes. Būtent toks laiko tarpas ir praėjo, kai Č. D. pastatęs automobilį miško pievelėje, nuėjo iki namų, o tuo tarpu privažiavo policijos pareigūnai, šviesos juos suklaidino. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie apelianto pateikti duomenys nepaneigia, jog jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, būdamas neblaivus kai nustatytas vidutinis 2.00 promilių girtumo laipsnis. Šis faktas neginčytinai nustatytas jau aptartų byloje įrodymų visuma.

Pripažintina, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios, tačiau proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad apeliantas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str. pripažintas kaltu ir nubaustas visiškai pagrįstai ir teisėtai.

Dėl A. B. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. numatyta, kad policijos <<...>> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas 2013-07-01 A. B. buvo surašytas už tai, kad jis 2013-05-05 apie 21.35 val. Pagėgių mieste, Vilniaus gatvėje, ties autobusų stotimi, būdamas neblaivus (2.0 prom.) nevykdė teisėtų policijos reikalavimų, sėsti į tarnybinį policijos automobilį, bandė pasišalinti, pasipriešino policijos pareigūnams, dėl ko buvo panaudotos specialios priemonės – dujos ir antrankiai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde akcentuoja, kad šis pažeidimas jam inkriminuotas nepagrįstai, be to, posėdžio metu pareigūnų parodymai skyrėsi nuo tarnybinių pranešimų, teisme abu pareigūnai teigė, kad jis be jų leidimo išlipo iš automobilio. Tačiau Apygardos teismas detaliai susipažinęs su byloje esančiais surinktais įrodymais sprendžia, jog tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Patrulių būrio vyresnysis patrulis A. O. 2013-05-05 Tarnybiniame pranešime nurodė, jog A. B. paaiškinus apie padarytą pažeidimą ir, kad jam bus surašytas ATP protokolas, jis pasakė, „su niekuo nesutinku, niekur nesirašysiu ir atidaręs jų tarnybinio automobilio duris, bandė pasišalinti, tačiau tuoj pat buvo sulaikytas. Bandant A. B. įsodinti į tarnybinį automobilį, šis pradėjo muistytis ir nesileido įsodinamas į automobilį, reikalaudamas, leisti jam eiti namo. A. B. ir toliau paaiškinus, kad jis negali dabar eiti namo, kadangi jam turi būti surašytas ATP protokolas. Tačiau jis neklausė ir toliau bandė pasišalinti. Keletą katą perspėjus, kad jeigu jis bandys pasišalinti nesurašius protokolo, prieš jį bus panaudotos spec. priemonės, t. y. dujos ir antrankiai, ir jis bus pristatytas į Pagėgių PK protokolo surašymui. Tačiau pilietis į perspėjimus nereagavo ir vis tiek bandė pasišalinti iš automobilio sustabdymo vietos. Tada prieš A. B. buvo panaudotos spec. priemonės – dujos bei antrankiai ir A. B. buvo pristatytas į Pagėgių PK, kur jam buvo surašytas ATPK protokolas (b. l. 3). Iš esmės analogiškos aplinkybės yra nurodytos patrulių būrio patrulio R. S. 2013-05-05 Tarnybiniame pranešime (b. l. 4).

Teismo posėdyje liudytoju apklausiamas pareigūnas A. O. parodė, kad <<...>> A. B. paaiškinus apie padarytą pažeidimą ir, kad jam bus surašytas ATP protokolas, jis pasakė: „Su niekuo nesutinku, niekur nesirašysiu“ ir atidaręs jų tarnybinio automobilio galines duris, bandė pasišalinti, tačiau buvo tuoj pat sulaikytas. Bandant A. B. įsodinti į tarnybinį automobilį, šis pradėjo muistytis ir nesileido įsodinamas į automobilį, reikalaudamas, leisti jam eiti namo, elgėsi agresyviai <<...>> A. B. aiškino, kad jis negali dabar eiti namo, kadangi jam turi būti surašytas ATP protokolas. Tačiau A. B. neklausė ir toliau bandė pasišalinti. Keletą kartų perspėjus, kad jeigu jis bandys pasišalinti nesurašius protokolo prieš jį bus panaudotos spec. priemonės – dujos ir atrankiai bei, kad bus pristatytas į Pagėgių PK protokolo surašymui <<...>> į perspėjimus pažeidėjas nereagavo ir vis tiek bandė pasišalinti iš automobilio sustabdymo vietos. Tada prieš A. B. buvo panaudotos spec. priemonės – dujos bei antrankiai ir A. B. buvo pristatytas į Pagėgių PK, kur jam buvo surašytas ATP protokolas (b. l. 24). Be to, šis pareigūnas posėdžio metu aiškiai nurodė, kad A. B. niekam neskambino ir neprašė paskambinti. Kito asmens nebuvo ir vėliau niekas neatėjo.

Teismo posėdyje liudytoju apklausiamas pareigūnas R. S. parodė, kad <<...>> kolegai rašant ATP protokolą už KET pažeidimą, A. B. pareiškė, jog automobilio nevairavo ir nesupranta, ką jie daro. Jam paaiškinus apie padarytą pažeidimą ir, kad jam bus surašytas ATP protokolas, jis pasakė: „Su niekuo nesutinku, niekur nesirašysiu“ ir atidaręs tarnybinio automobilio galines duris, bandė pasišalinti, tačiau buvo tuoj pat sulaikytas. Bandant A. B. įsodinti į tarnybinį automobilį, šis pradėjo muistytis, nesileido įsodinamas į automobilį, reikalaudamas, leisti jam eiti namo. A. B. paaiškinus, jis negali dabar eiti namo, kadangi jam turi būti surašytas ATP protokolas. Tačiau A. B. neklausė ir toliau bandė pasišalinti. Keletą kartą perspėjus, kad jeigu jis bandys pasišalinti, nesurašius ATP protokolo, prieš jį bus panaudotos spec. priemonės dujos ir antrankiai, ir jis bus pristatytas į Pagėgių PK protokolo surašymui. Į jų perspėjimus nereagavo ir vis tiek bandė pasišalinti iš automobilio sustabdymo vietos. Dėl jo tokių nepaklusimų ir agresyvių veiksmų prieš A. B. buvo panaudotos spec. priemonės – dujos bei antrankiai. Jis pristatytas į Pagėgių PK, kur jam buvo surašytas ATP protokolas (b. l. 24-25).

Įvertinus policijos pareigūnų parodymus duotus teismo posėdžio metu, nėra jokio pagrindo teigti, kad jie skiriasi nuo jų tarnybiniuose pranešimuose nurodomų aplinkybių. Apygardos teismas daro išvadą, kad policijos pareigūnų parodymai dėl esminių nagrinėjamo įvykio detalių atitinka vieni kitus, kartu ir jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes. Be to, kaip jau minėta pasisakant dėl kito apeliantui inkriminuoto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str., abejoti policijos pareigūnų parodymų teisingumu bei objektyvumu šioje byloje nėra jokio pagrindo.

Minėtuose policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės ir apylinkės teisme jų duoti parodymai sudaro pagrindą daryti neginčijamą išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą, t. y. nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo būti įvykio vietoje (policijos tarnybiniame automobilyje), kol jam bus surašytas ATP protokolas. Tiek iš policijos pareigūnų parodymų teisme, tiek iš jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių yra aiškiai matyti, kad policijos pareigūnai reikalavimą palaukti kol bus surašytas ATP protokolas pažeidėjui aiškiai išreiškė ne mažiau kaip du kartus, tačiau apeliantas būdamas neblaivus, t. y. būdamas vidutinio girtumo būsenos (2.0 promilių) nekreipdamas dėmesio į policijos pareigūnų teisėtą reikalavimą pasilikti jų tarnybiniame automobilyje net sulaikomas jėga bandė ištrukti.

A.B. kaltė nevykdžius teisėto policijos pareigūnų reikalavimo būti įvykio vietoje, o tiksliau policijos tarnybiniame automobilyje, kol jam bus surašytas ATP protokolas ir siekimas jėga pasišalinti iš įvykio vietos, t. y. padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą, yra įrodyta visiškai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat apeliuoja į tai, kad apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog protokolas už šį pažeidimą surašytas tik po dviejų mėnesių. Konstatuotina, jog tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti, be to, ta aplinkybė, jog protokolas buvo surašytas ne iš karto po įvykio, apskritai yra teisiškai nereikšminga sprendžiant A. B. atsakomybės klausimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d.

ATPK nėra nustatytas terminas per kurį administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turi būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. reglamentuoti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Tai leidžia teigti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas iš esmės gali būti surašytas ir praėjus ilgesniam laiko tarpui nei du mėnesiai. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, policijos pareigūnas R. Š. teisme parodė, jog surašyti anksčiau ATP protokolo nebuvo galimybės, nes pažeidėjas buvo išvykęs į Kaliningradą (b. l. 25).

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad šis pažeidimas jam papildomai buvo inkriminuotas dėl to, kad jis Lietuvos Respublikos generaliniam komisarui ir Vidaus reikalų ministrui apskundė pareigūnų veiksmus, siekdamas, kad jų atžvilgiu būtų atliktas tarnybinis patikrinimas. Tokia išvada darytina todėl, kad faktą, jog A. B. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimo, policijos pareigūnai iš karto nurodė savo 2013-05-05 tarnybiniuose pranešimuose. Be to, Klaipėdos apygardos teisme iš Tauragės apskrities VPK viršininko buvo gautas raštiškas atsakymas, jog jokie tarnybiniai patikrinimai pareigūnų, surašiusių A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą, atžvilgiu nebuvo atliekamai.

Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.