- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-10
- Bylos Nr.
- I-247-815/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02194-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
- Atsakovas
- Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos
- Pareiškėjas
- S. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovams šios institucijos vyresniajam patarėjui Tomui Čaplinskui ir Tyrimų skyriaus vedėjai Aretai Miškinienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. L. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja S. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su 2017 m. birželio 26 d. skundu (b. l. 1–9), teisme gautu 2017 m. birželio 29 d., prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. KS-44 „Dėl S. L.“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja su Sprendimu nesutinka, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Komisijos pritaikyta Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma neatitinka teisinio aiškumo principo, išplaukiančio iš konstitucinio teisinės valstybės principo, taip pat aiškumo principo, kaip vieno iš teisėkūros principų. Konstitucinis teisinės valstybės principas ir aiškumo principas, kaip vienas iš teisėkūros principų suponuoja tai, kad teisinis reguliavimas asmenims, kurie privalo vykdyti jiems priskirtas pareigas ir gali naudotis jiems suteikiamomis teisėmis, turi būti aiškus ir suprantamas. Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktą aiškumo principas reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Komisijos taikyta teisės norma ta dalimi, kuria nustato, kad asmenys, dirbantys atitinkamose įstaigose, turi deklaruoti privačius interesus, jei jie turi administravimo įgaliojimus, neatitinka nurodytų principų dėl žemiau išdėstytų priežasčių. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato asmenis, kurie privalo deklaruoti privačius interesus. Tokiems asmenims be kita ko priskiriami asmenys, dirbantys biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus. Administravimo įgaliojimų sąvokos teisės aktų leidėjas neapibrėžė nei Įstatyme, nei kitame teisės akte. Ši sąvoka taip pat nėra aiški – nesuprantama kokie kriterijai lemia, kad asmuo būtų laikomas turinčiu administravimo įgaliojimus. Taip pat nėra aiškus administravimo įgaliojimų turinys, jų apimtis ir svarba. Nustatyti, ar pareiškėja, eidama tam tikras pareigas (duomenys neskelbtini) (toliau – Teatras), turi įgaliojimus Įstatymo prasme, neįmanoma.
2.2. Net ir pripažinus, kad pareiškėja turėjo pareigą deklaruoti privačius interesus, vadovaujantis viešojo administravimo proporcingumo principu ir atsižvelgus į normos neatitikimą teisinio aiškumo principui, pareiškėja turėjo būti įspėta apie pareigą deklaruoti privačius interesus ir, tik šios pareigos neįvykdžius, galėjo būti konstatuotas Įstatymo pažeidimas.
2.3. Komisija taikė vieną – gramatinį loginį – teisės aiškinimo metodą, tačiau toks pasirinkimas nėra pakankamas ir pagrįstas, pateisintas skundžiamame Sprendime kaip vienintelis tinkamas būdas. Vieno teisės aiškinimo metodo nepakanka, kadangi taikant skirtingus teisės aiškinimo metodus, galimi skirtingi rezultatai. Lingvistinis teisės aiškinimo metodas laikomas svarbiausiu, tačiau nepakankamu teisės aiškinimo metodu. Lingvistiniu metodu galima remtis tada, jei taikant kitus metodus, išvada ne tik kad nepaneigiama, bet ir patvirtinama. Komisija netaikė kitų teisės aiškinimo metodų, taigi nepagrindė skundžiamo sprendimo ir juo padarytos išvados, formaliai vertino tiek teisės normą, tiek faktinę situaciją. Analizuojant skundžiamą sprendimą, matyti, kad Komisija rėmėsi kai kuriomis lingvistinio metodo taikymo taisyklėmis, aiškindama terminą „administravimo įgaliojimai“ siekė atskleisti bendrąją termino „administruoti“ prasmę, tuo tikslu rėmėsi Lietuvių kalbos žodyne pateikta termino „administruoti“ apibrėžtimi, kuri reiškia „valdyti, tvarkyti ką nors“, tačiau tokia bendra apibrėžtis apima bet kurį asmenį, dirbantį biudžetinėje įstaigoje, nes bet kuris biudžetinės įstaigos darbuotojas „valdo, tvarko ką nors“. Remiantis Komisijos pozicija, kiekvieno darbuotojo pareiginėje instrukcijoje būtų galima įžvelgti valdymo ir (ar) tvarkymo požymių. Komisija nepagrįstai plečiamai aiškina aptariamą teisės normą ir sudaro prielaidas taikyti ją nepagrįstai plačiam subjektų ratui, tame tarpe ir pareiškėjai.
2.4. Komisija nevertino konteksto, kuriame analizuojama teisės norma taikoma – aiškindama, kas yra „administravimo įgaliojimai“, neatsižvelgė į tai, kad šis terminas vartojamas reglamentuojant specialią sritį – viešųjų ir privačių interesų derinimą valstybinėje tarnyboje. Komisija nesiaiškino, kokius įgaliojimus darbuotojui svarbu turėti, kad privačių interesų deklaravimas turėtų prasmę. Iš Įstatyme pateiktų „privačių interesų“ ir „viešųjų interesų“ apibrėžčių matyti, kad privačių ir viešųjų interesų buvimas siejamas su teise priimti tam tikrus sprendimus. Iš skundžiamame Sprendime Komisijos lakoniškai pacituotų (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos) pareiginėje instrukcijoje nurodytų šias pareigas einančio asmens funkcijų matyti, kad šis asmuo „valdo, tvarko ką nors“, tačiau nematyti įgaliojimų priimti sprendimus, turinčius įtakos viešiesiems interesams. (duomenys neskelbtini) neatlieka ir vidaus administravimo veiklos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies pažiūriu, nes vidaus administravimo veikla yra tada, kai ja užtikrinamas viešasis administravimas. Komisijos pateikta Viešojo administravimo įstatyme naudojama „vidaus administravimo“ sąvoka neturi nieko bendro su „administravimo įgalinimo“ sąvoka naudojama Įstatyme ir negali būti naudojama aiškinant „administravimo įgalinimo“ sąvoką.
2.5. Komisijos nurodomas „administravimo įgaliojimų“ aiškinimas neatitinka reglamentavimo tikslo – Įstatymo 1 straipsnyje nustatytą šio įstatymo paskirtis ir uždaviniai, t. y. šiuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią rastis ir plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje. Iš šios nuostatos matyti, kad esminę reikšmę derinant viešuosius ir privačius interesus turi sprendimų priėmimas. Todėl aptariamą teisės normą, t. y. terminą „administravimo įgaliojimai“, reikia aiškinti taip, kad tik tie asmenys, kurie turi teisę priimti tokius sprendimus, kurie turi įtakos viešiesiems interesams, turi deklaruoti savo privačius interesus.
2.6. Komisijos nurodomas „administravimo įgaliojimų“ aiškinimas neatitinka bendrųjų teisės principų. Komisija vertindama pareiškėjos situaciją neatsižvelgė į tai, kad analizuojama teisės norma nėra aiški, nevertino, ar jos pateikiamas plečiamas normos aiškinimas laikytinas protingu, tikslingu, proporcingu ir teisingu. Komisija apsiribodama pareiginėje instrukcijoje nurodytų kai kurių funkcijų išvardijimu Sprendime nesiaiškino, ar pareiškėjos įgaliojimai atliekant tas funkcijas turi reikšmės viešajam interesui, ar tokias funkcijas einantį asmenį protinga, tikslinga ir proporcinga laikyti turinčiu administracinius įgaliojimus ir dėl to privalančiu deklaruoti privačius interesus.
2.7. Komisija Sprendime remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėta baudžiamąja byla, kurioje aiškinamasi, ar asmuo, dirbęs akcinės bendrovės grūdų sandėlio vedėju, buvo materialiai atsakingas, ar vykdęs ūkines funkcijas gali būti laikomas valstybės tarnautojui prilygintu asmenius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso prasme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas valstybės tarnautojui prilyginto asmens sąvoką, analizavo ir administravimo įgaliojimų sąvoką, tačiau ne kaip savarankišką sąvoką, o kaip vieną iš požymių, kurį be kita ko atliekantis asmuo, gali būti laikomas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Komisija, remdamasi minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Sprendime aiškino, kad terminas „administravimo įgaliojimai“ sietinas su įstaigos vidinio administravimo įgaliojimais. Iš tokio aiškinimo išplaukia, kad Komisija laiko, jog Įstatymo prasme net ir asmuo, kuris turi vidaus administravimo įgaliojimus ir atlieka ūkines funkcijas, privalo deklaruoti privačius interesus. Tos aiškinimas neteisingas ne tik dėl aukščiau nurodytų priežasčių, tačiau ir dėl to, kad minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos ir esamos situacijos aplinkybės nesutampa.
2.8. Skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuotas. Teisės aiškinimo metodų taikymo nepakankamumas ir netinkamumas rodo, kad skundžiamas Sprendimas nėra pagrįstas, motyvuotas ir argumentuotas. Nors Komisija skundžiamame Sprendime ir nurodė teisės normą, tačiau netinkamai susiejo su faktinėmis aplinkybėmis, neatsižvelgė į pareiškėjos faktiškai atliekamas pareigas, jų mažą svarbą viešiesiems interesams, apimtį, galimų sprendimų pobūdį, formaliai analizavo pareiškėjos atliekamas funkcijas, netinkamai aiškino šią teisės normą, be to nepakankamai motyvavo Sprendimą.
2.9. Nagrinėjamu atveju svarbus lygiateisiškumo principas, tačiau šiuo atveju iš Komisijos interneto svetainėje skelbiamų sprendimų matyti, kad Komisija ėmėsi veiksmų tik dėl Teatro darbuotojų, nesigilindama į kitų teatrų ar panašių institucijų padėtį, todėl tokie Komisijos veiksmai laikytini diskriminaciniais. Iš to išplaukia, kad Komisijos taikomos poveikio priemonės neatitinka proporcingumo principo, pagal kurį administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti tik būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus, kadangi asmenų, kuriems, anot Komisijos, turėtų būti taikoma minėta nuostata, pripažinimas pažeidusiais pareigą deklaruoti privačius interesus, neatitinka administravimo tikslų.
2.10. Sprendimas priimtas nesilaikant Komisijos veiklos sąlygų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, kol nėra paskirtas Komisijos pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių Komisijos narys, tačiau skundžiamo Sprendimo priėmimo metu minėtas pareigas ėjo ir Sprendimą pasirašė nurodytos sąlygos neatitinkantis Komisijos narys.
II
Atsakovė Komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 21–24).
2. Teatras visuomenei teikia viešąsias paslaugas, t. y. aukščiausiu meniniu lygiu organizuoja profesionalaus scenos meno (spektaklių, koncertų ir (ar) kitų meno programų) kūrimą ir viešą atlikimą, kuria ir viešai atlieka muzikinius spektaklius, kitas meno programas; organizuoja Lietuvos ir užsienio scenos meno kūrinių pristatymą visuomenei ir kitus meno bei kultūros renginius. Pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini), vizuodama bei kontroliuodama Teatro vykdomas finansines operacijas, pagal kompetenciją užtikrina minėtų viešųjų paslaugų teikimą visuomenei. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėja, pagal einamas pareigas ji nėra tik eilinė darbuotoja. Skundo argumentas, kad pareiškėjos tarnybinės pareigos yra nereikšmingos viešojo intereso požiūriu – subjektyvi ir nepagrįsta nuomonė. Jei pareiškėjos statusą turintiems asmenims nebūtų galima pritaikyti elgesio reikalavimų bei įvertinimo pagal Įstatymą, susidarytų situacija, kad valstybės biudžetinei įstaigai teikiant viešąsias paslaugas, šioje įstaigoje dirbant nieko nekontroliuojamam asmeniui, būtų realiai neįmanoma arba labai sunku garantuoti viešųjų paslaugų teikimo skaidrumą, užtikrinti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų (ypač įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų) įgyvendinimą, tuo pačiu būtų pakenkta viešiesiems interesams.
3. Pati pareiškėja Komisijai paaiškino, kad pareigą deklaruoti privačius interesus įvykdė pavėluotai, ji teigia, kad kai tik apie šią prievolę buvo informuota, privačius interesus 2017 m. balandžio 5 d. deklaravo. Komisijai nesuprantama pareiškėjos pozicija ginčyti faktą, jog ji yra Įstatymo nuostatomis reguliuojamų teisinių santykių subjektas. Pažymėtina ir tai, kad pareiga pareiškėjai deklaruoti privačius interesus buvo nustatyta Teatro direktoriaus 2017 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. S1-60 „Dėl viešųjų ir privačių interesų deklaracijų pildymo ir pateikimo“.
4. Pareiškėjos argumentas, jog Komisija teisę aiškino formaliai, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi Komisijai nesuteikta teisė aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų. Didžiąją pareiškėjos skundo dalį sudaro samprotavimai – kiek ir kokių teisės aiškinimo metodų privalėjusi taikyti Komisija, kad jos Sprendimas atitiktų teisėtumo reikalavimus, tačiau pareiškėjos subjektiškumas tiesiogiai išplaukia iš jos pareigybės ir Teatro teisinio statuso. Tokių duomenų Komisijai pakako skundžiamam Sprendimui priimti, todėl pareiškėjos samprotavimai apie teisės aiškinimo metodus, nėra susiję su šio ginčo dalyku, todėl atmestini.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja teigia, kad Komisija visų pirma privalėjusi įspėti apie pareigą deklaruoti privačius interesus ir tik tuomet, jeigu to nebūtų padaryta, galbūt vėliau konstatuoti padarius Įstatymo reikalavimų pažeidimą, tačiau su tokiu argumentu sutikti negalima, nes tokios procedūros nenumato ne tik Komisijos, kaip Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės ir priežiūros institucijos, veiklą reglamentuojantys teisės aktai, bet tokie veiksmai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams. Įstatymai negali nustatyti tokio teisinio reglamentavimo, kuriam esant vieni asmenys būtų nepagrįstai išskirti kitų asmenų, šiuo atveju – privačius interesus deklaruojančių sąžiningai, laiku ir tinkamai, atžvilgiu.
6. Pareiškėja savo poziciją grindžia abstrakčiomis nuorodomis į kitas asmenų grupes, dėl kurių ginčo šioje administracinėje byloje nėra. Komisija yra priėmusi ne vieną įsiteisėjusį sprendimą dėl biudžetinių (viešųjų) įstaigų struktūrinių padalinių vadovų.
7. Pareiškėja nepagrįstai prievolę deklaruoti privačius interesus tapatina su įgaliojimais priimti viešiesiems interesams įtakos turinčius sprendimus. Nepaisant to, kad pareiškėjos tarnybinis statusas visas šias sąlygas atitinka, būtina paminėti, kad Įstatymo leidėjas privačių interesų deklaravimo prievolę nustatė ir tokiai asmenų grupei, kuri jokių sprendimų objektyviai priimti negali, pvz. asmenims, pretenduojantiems dirbti valstybinėje tarnyboje, ir tokiems asmenims, kuriems Įstatymas taikomas ne visa apimtimi – politinių partijų pirmininkams ir jų pavaduotojams, valstybės politikų visuomeniniams konsultantams ir t. t. Taigi, valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų sąvoką, jų subjektiškumas bei prievolės yra aiškiai nustatytos pačiame Įstatyme, kurio nuostatomis, priimdama atitinkamus sprendimus (taip pat ir skundžiamąjį) visada griežtai vadovaujasi Komisija.
III
Teismo posėdžio metu atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovai šios institucijos vyresnysis patarėjas Tomas Čaplinskas ir Tyrimų skyriaus vedėja Areta Miškinienė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, rėmėsi atsiliepime į skundą nurodomais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. ĮV-252 patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų III dalyje nustatyti Teatro veiklos tikslai: savo veikla bei jame dirbančių kūrybinių darbuotojų kolektyvų kūrybine veikla aukščiausiu meniniu lygiu pristatyti iškiliausius nacionalinės meninės kūrybos laimėjimus, puoselėti, plėtoti ir skleisti Lietuvos kultūrą, formų ir žanrų įvairove kūrybiškai interpretuoti ir perteikti pasaulio kultūrų laimėjimus, kurti šiuolaikinio meno tradicijas (10.1 punktas); sudaryti sąlygas talentingiems jauniems ir pripažintiems Lietuvos bei pasaulio muzikos ir scenos meno atlikėjams, jų kolektyvams pristatyti savo kūrybą Teatro meno programose (10.2 punktas); užtikrinti visavertę šalies meninės kultūros sklaidą šalyje ir užsienyje, formuoti šalies meninės kultūros įvaizdį, pristatant užsienio šalyse nacionalinės muzikinės kultūros laimėjimus (10.3 punktas); ugdyti, formuoti ir tenkinti visuomenės poreikį profesionaliam muzikos ir scenos menui (10.4 punktas) (b. l. 46–50).
2. Teatro generalinis direktorius 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. S1-219 „Dėl privačių interesų deklaravimo“ nurodė privačių asmenų deklaracijas pildyti šiems darbuotojams: generalinio direktoriaus pavaduotojams; tarnybų ir skyrių vadovams; kitiems (duomenys neskelbtini)darbuotojams, turintiems viešojo administravimo funkcijas. Įsakymu nurodyta iki 2012 m. rugsėjo 30 d. užpildyti privačių interesų deklaracijas (b. l. 45).
3. Teatro generalinis direktorius 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. S1-166 patvirtino (duomenys neskelbtini)nuostatus, kurių 6 punkte nurodoma, kad skyriaus darbą organizuoja ir jam vadovauja vyriausiasis buhalteris, kurį skiria ir atleidžia (duomenys neskelbtini)generalinis direktorius (b. l. 37-38).
4. Tarp pareiškėjos ir Teatro sudaryta terminuota 2013 m. kovo 8 d. darbo sutartis Nr. P7-3121 vyriausiosios buhalterės pareigoms užimti. Nuo 2013 m. liepos 29 d. darbo sutartis pakeista į neterminuotą darbo sutartį (b. l. 31–34).
5. (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. P1-113 patvirtintos (duomenys neskelbtini)pareiginės instrukcijos II dalyje nustatytos šios vyriausiojo buhalterio funkcijos: organizuoti (duomenys neskelbtini) atliekamų finansinių – ūkinių operacijų apskaitymą buhalterinėje apskaitoje laiku ir nustatytų ataskaitų sudarymą bei pateikimą kultūros ir finansų ministerijoms (5.1 punktas); sudaryti ketvirtinius ir metinius finansinių ataskaitų rinkinius ir laiku juos pateikti finansų ir kultūros ministerijoms (5.2 punktas); koordinuoti buhalterinės apskaitos darbuotojų, dirbančių su kompiuterine buhalterine sistema FVAIS darbą, konsultuoti (duomenys neskelbtini)darbuotojus, dirbančius šios programos tinkle (5.3 punktas); rengti finansines ataskaitas su privalomais priedais Lietuvos finansų ministerijos nustatyta tvarka ir terminais, suvesti ataskaitų duomenis į konsoliduotą apskaitą VSAKIS (5.4 punktas); apskaityti ataskaitinio laikotarpio sąnaudas, ateinančių laikotarpių sukauptas sąnaudas (5.5 punktas); ruošti buhalterines pažymas apie ataskaitinių metų sąskaitų uždarymą (5.6 punktas); ruošti PVM deklaracijas (5.7 punktas); atlikti pajamų ir sąnaudų sąskaitų likučių perkėlimą į sukauptą perviršį ar deficitą ataskaitinių metų pabaigoje (5.8 punktas); planuoti ir organizuoti buhalterinės apskaitos skyriaus darbą, paskirstyti darbus skyriaus darbuotojams taip, kad buhalterinė apskaita būtų tvarkoma pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (5.9 punktas); konsultuoti vadovybę biudžeto panaudojimo klausimais, informuoti apie mokestinių ir biudžeto įstatymų teisės aktų pasikeitimus (5.10 punktas); laiku vykdyti vadovybės užduotis ir pavedimus (5.11 punktas); teikti vadovybei pasiūlymus dėl buhalterinės apskaitos tobulinimo (5.12 punktas); vizuoti sandorius, generalinio direktoriaus įsakymus ir kitus dokumentus (5.13 punktas); vadovybės pavedimu dalyvauti komisijų veikloje (5.14 punktas); pagal kompetenciją buhalterinės apskaitos klausimais rengti raštų projektus bei atsakymus į paklausimus (5.15 punktas); supažindinti skyriaus darbuotojus su (duomenys neskelbtini)kolektyvine sutartimi, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, skyriaus nuostatais, pareiginėmis instrukcijomis (pasirašytinai) ir kitomis instrukcijomis (5.16 punktas) (b. l. 13, 14, 35, 36).
6. Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. XIII-218 „Dėl R. V. atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario ir šios komisijos pirmininko pareigų“ R. V. atleistas iš Komisijos nario ir šios Komisijos pirmininko pareigų nuo 2017 m. kovo 20 d. (b. l. 71).
7. Pareiškėja 2017 m. balandžio 5 d. užpildė patvirtintos formos ID001 privačių interesų deklaraciją (b. l. 26–29).
8. Teatro generalinio direktorius 2017 m. balandžio 7 d. įsakyme Nr. S1-60 „Dėl viešųjų ir privačių interesų deklaracijų pildymo ir pateikimo“ nurodyta generalinio direktoriaus pavaduotojams, vyr. buhalterei, Teatro tarnybų ir skyrių vadovams bei kitiems Teatro darbuotojams, turintiems viešojo administravimo įgaliojimus, deklaruoti privačius interesus, pateikiant privačių interesų deklaracijas elektroninėmis ryšio priemonėmis (b. l. 54).
9. Komisija 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. S-718-(1.2) informavo pareiškėją apie tai, kad Komisija nusprendė pradėti jos elgesio atitikties Įstatymo reikalavimams tyrimą ir pasiūlė iki 2017 m. balandžio 18 d. pateikti paaiškinimą (b. l. 25).
10. Pareiškėja 2017 m. balandžio 13 d. paaiškinime Komisijai nurodė, kad privačius interesus deklaravo 2017 m. balandžio 5 d. Paaiškinime nurodė, kad prievolę įvykdė pavėluotai. Įsidarbinusi Teatre neatskyrė „valstybės tarnybos“ ir „valstybinės tarnybos“ sąvokų dėl to laiku nepatiekė privačių interesų deklaracijos. Atkreipė dėmesį, kad sutarčių Teatro vardu nepasirašinėja (b. l. 30).
11. Komisijos posėdžio, vykusio 2017 m. gegužės 24 d., metu Komisijos nariai V. Kanapinskas (komisijos pirmininkas), S. Katuoka, D. Paulauskaitė, G. Imbrasienė vienbalsiai nutarė, jog vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuspręsta, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka ir terminai nepateikusi privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas (b. l. 58–70).
12. Komisija 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. KS-44 „Dėl S. L.“ nusprendė pripažinti, kad (duomenys neskelbtini)vyriausioji buhalterė S. L. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminai nepateikusi privačių interesų deklaracijos pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Sprendimą pasirašė Komisijos narys, laikinai einantis Komisijos pirmininko pareigas, V. Kanapinskas (b. l. 10–12, 41–43).
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. L. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. KS-44 „Dėl S. L.“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 12 punktą). Pareiškėja iš esmės teigia, kad jai nebuvo suprantama, kad ji turi deklaruoti savo privačius interesus, t. y. nebuvo aiškūs įstatymai, apibrėžiantys jos pareigą deklaruoti, Komisija nesikreipė į ją ir jos neįspėjo, kad reikia deklaruoti privačius interesus, be to, skundžiamą sprendimą priėmė neteisėtos sudėties Komisija.
2. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjos argumentais, vertina juos kaip nepagrįstą gynybinę poziciją.
2.1. Šioje administracinėje byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) yra biudžetinė įstaiga, atliekanti itin svarbias visuomenei funkcijas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą). Dar daugiau, teismas vertina, kad pareiškėja, kaip Teatro vyriausioji buhalterė (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punktą), turėjo administravimo įgaliojimus, nes tai nustatyta (duomenys neskelbtini)nuostatuose (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą), jos pareigybės aprašyme (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 5 punktą). Be to, net Teatro vidaus aktuose buvo aiškiai nustatyta, jog pareiškėja, kaip Teatro vyriausioji buhalterė (skyriaus vadovė) privalo deklaruoti privačius interesus (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą). Taigi, pareiškėjos, turinčios pasižymėti kruopštumu ir atidumu pagal einamas pareigas, teiginys, kad jai nebuvo aišku, ar reikia deklaruoti privačius interesus, kai tai buvo nustatyta aiškiai net Teatro vidaus akte, yra visiškai nepagrįstas.
2.2. Teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad Komisija neturėjo įspėti pareiškėjos, nes tokios procedūros nenumato ne tik Komisijos, kaip Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės ir priežiūros institucijos, veiklą reglamentuojantys teisės aktai, bet tokie veiksmai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams. Įstatymai negali nustatyti tokio teisinio reglamentavimo, kuriam esant vieni asmenys būtų nepagrįstai išskirti kitų asmenų, šiuo atveju – privačius interesus deklaruojančių sąžiningai, laiku ir tinkamai, atžvilgiu.
2.3. Pareiškėjos teiginys, kad skundžiamą sprendimą priėmė neteisėtos sudėties Komisija, taip pat nepagrįstas. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ir dėl sprendimo balsuoja ne mažiau kaip trys Komisijos nariai. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas buvo priimtas Komisijos posėdyje, visiems keturiems Lietuvos Respublikos Seimo paskirtiems ir tarnybines pareigas einantiems Komisijos nariams vienbalsiai balsavus „už“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 11 punktą). Penktasis Komisijos narys, ėjęs Komisijos pirmininko pareigas, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu buvo atleistas nuo 2017 m. kovo 20 d. (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 6 punktą), o naujas skundžiamo Sprendimo priėmimo dieną nepaskirtas.
3. Todėl teismas, nustatęs, kad pareiškėja nuo 2013 m. kovo 8 d. ėjusi Teatro vyriausiosios buhalterės pareigas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punktą) privačius interesus deklaravo tik 2017 m. balandžio 5 d. (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 7 punktą), kad pati paaiškinimuose pripažino, jog interesus deklaravo pavėluotai (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 10 punktą), taip pat remdamasis šio teismo sprendime pateiktais argumentais, daro išvadą, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes per 30 kalendorinių dienų nuo jos paskyrimo į pareigas nedeklaravo savo privačių interesų. Atitinkamai naikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. KS-44 „Dėl S. L.“ nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos S. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.