- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-16
- Bylos Nr.
- 2S-417-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Neringa Švedienė, Andžej Maciejevski
- Pareiškėjas
- G. S.
- Suinteresuotas asmuo
- I. L. Kolegija
- Kategorijos
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Gitana Butrimaitė Procesinio sprendimo kategorija 128.12.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. balandžio 16 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. S. skundą dėl notarės Dalios Jungevičienės veiksmų, suinteresuotas asmuo I. L.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja G. S. kreipėsi į teismą su skundu dėl Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarės Dalios Jungevičienės veiksmų, prašydama įpareigoti notarę įregistruoti mirusios V. S. testamentą Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notariniame registre. Skundą pareiškėja tikslino, ir patikslintu skundu prašė pripažinti, kad Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarė Dalia Jungevičienė tinkamai neatliko notarinio veiksmo. Pareiškėja nurodė, jog 2008-01-23 pagal išankstinę registraciją ir susitarimą su Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notare Dalia Jungevičiene, ji nuvyko į Vilniaus miesto greitosios pagalbos ligoninę priimti ir užregistruoti pareiškėjos motinos V. S. testamento. Ligoninėje pareiškėjos motina notarei išreiškė savo valią, kad visą savo turtą palieka dukteriai – pareiškėjai G. S., o jos kita duktė I. L. – suinteresuotas asmuo byloje – su motina nebendrauja, nepadėjo jai. Pareiškėjos motina V. S. mirė 2008-02-01. Notarė iš pareiškėjos priėmė pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo 2008-03-31. Pareiškėja nurodė, jog apie neįregistruotą notariniame registre V. S. testamentą jai tapo žinoma tik iš pokalbio telefonu su notare 2008-04-27.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2009-01-19 nutartimi civilinę bylą pagal G. S. skundą dėl Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarės Dalios Jungevičienės veiksmų nutraukė. Priteisė iš pareiškėjos G. S. 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidų Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarės Dalios Jungevičienės naudai. Teismas konstatavo, kad 2008-02-01 mirė V. S. Likus savaitei iki jos mirties, tiksliau 2008-01-23, pareiškėjos motinai V. S. esant ligoninėje, notarė pas ją atvykusi nebuvo ir testamentas nebuvo sudarytas. Kaip nustatyta apklausus byloje liudytoją notarės padėjėją Gabrielę Barkovską, būtent ji buvo nuvykus, pareiškėjai G. S. prašant, į ligoninę pas jos motiną, įsitikinti, ar V. S. gali suprasti testamento sudarymo veiksmą ir jo pasekmes. Gabrielė Barkovska patvirtino, kad nuvykus į ligoninę, paaiškėjo, jog V. S. yra silpnos būklės, todėl testamento sudarymui nepasiruošus. Nors pareiškėja tvirtino, kad jos motinos palatoje buvo surašytas testamentas, kurį ir pasirašė V. S. , tačiau byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti tokias aplinkybes. Liudytoja apklausta Gabrielė Borkovska neneigė, kad bandydama įsitikinti V. S. veiksnumu ir galimybe sudaryti testamentą (kad vėliau į ligoninę būtų tikslinga iškviesti pačią notarę) prašė, jog V. S. pabandytų pasirašyti ant popieriaus lapo. Tačiau toks veiksmas nereiškė testatorės valios išreiškimo, juo labiau, kad ligoninėje nebuvo notarės, kuri galėtų patvirtinti patį testamentą. Liudytoju apklaustas V. S. gydęs gydytojas chirurgas R. Saltanavičius negalėjo patvirtinti V. S. sveikatos būklės stabilumo 2008-01-23. Iš nustatytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad pareiškėja G. S. nepagrįstai kaltina notarę tinkamai neatlikus notarinio veiksmo. Iš visų aplinkybių matyti, jog 2008-01-23 ligoninėje jokio notarinio veiksmo atlikta nebuvo, pati notarė nedalyvavo. Notarės padėjėja važiavo įsitikinti, ar būtų galimybė atlikti notarinį veiksmą. Nebuvo ir atsisakyta atlikti notarinio veiksmo, nes pareiškėjai buvo paaiškinta, jog testamentą jos motina galėtų surašyti pagerėjus sveikatai. Notarės į bylą pateikta 2008-01-23 atliktų notarinių veiksmų registro knygos išrašo kopija patvirtina teiginius, jog nebuvo tą dieną sudaryta jokio V. S. testamento, bei jo įregistruota registre. Teismas motyvavo, kad remiantis CK 5.15 str., testatorius gali sudaryti testamentą tik pats. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Pagal Notariato įstatymo 48 str., notaras tvirtina veiksnių fizinių asmenų oficialiuosius testamentus, sudarytus pagal Civilinio kodekso reikalavimus. Testamentai gali būti tvirtinami dalyvaujant asmenims, kuriems paliekamas turtas, jeigu šių asmenų dalyvavimo prašo testatorius. Šioje byloje nėra objektyvių įrodymų, jog V. S. norėjo surašyti testamentą ir savo turtą – butą palikti pareiškėjai G. S. Teismas G. S. paaiškinimus apie savo motinos valią palikti butą tik jai vertino kritiškai, motyvavo, kad pareiškėja, kaip įpėdinė, suinteresuota materialiai, jos santykiai su suinteresuotu asmeniu I. L. konfliktiški, seserys nebendrauja. Kitų įrodymų apie V. S. valią savo turėtą turtą – ½ buto (duomenys neskelbtini), palikti įpėdinei G. S., byloje nėra. Teismas padarė išvadą, jog skundas neturėjo būti priimtas, nes jis paduotas praleidus naikinamąjį 30 dienų terminą, įtvirtintą CPK 512 str. Skundu reikalaujama pripažinti, kad notarė tinkamai neatliko notarinio veiksmo, t.y. kaip nustatyta iš visų byloje išanalizuotų aplinkybių ir įrodymų – neįformino 2008-01-23 V. S. sudaryto testamento. Reiškia, pareiškėja, net ir teigdama, jog apie tai, kad nėra testamento sužinojusi tik 2008-04-27 ir spėjusi išsiųsti teismui pirminį skundą dėl notaro veiksmų 2008-05-06 – nepraleisdama 10 dienų termino nuo sužinojimo, kreipėsi į teismą praleidusi naikinamąjį 30 dienų terminą, kuris skaičiuojamas nuo byloje nustatytos notarinio veiksmo neatlikimo datos 2008-01-23. Teismas atsižvelgęs į tai, kad bylą pareiškėja ir suinteresuotas asmuo vedė per atstovus - advokatus, byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas skirtingas, bylos aplinkybės rodo, jog pareiškėja nepagrįstai kreipėsi į teismą, skųsdama notarės veiksmus, sprendė, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš pareiškėjos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėja G. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-01-19 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad pareiškėja G. S. teismui paaiškino, jog 2008-01-23 pati matė kaip notarės padėjėja Gabrielė Barkovska padavė motinai V. S. pasirašyti testamentą, taip pat asmeniškai laikė minėtą testamentą savo rankose, matė testamente notarės antspaudą ir parašą, bei matė motinos V. S. parašą. Todėl pareiškėja pagrįstai tikėjo, kad 2008-01-23 notarinis veiksmas buvo atliktas (tai jai įrodė ir 50 Lt įmoka atvykusiai Gabrielei Barkovskai), dėl ko jai nebuvo pagrindo skųsti notarinio veiksmo neatlikimo iki tol, kol 2008-04-27 Gabrielė Barkovska jai žodžių, telefoninio pokalbio metu, pranešė, kad notarinis veiksmas nėra atliktas, - todėl ir naikinamasis 30 dienų terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2008-04-27. Teismas tokiai nuomonei pritarė, nes priešingu atveju, analizuodamas 2008-05-06 pareiškėjos G. S. skundo turinį, kuriame detaliai nurodomos visų skundžiamų veiksmų datos, teismas neabejotinai turėjo nustatyti, kad pareiškėja G. S. praleido 30 dienų naikinamąjį terminą ir dėl ko skundas nenagrinėtinas teisme. Pirmame teismo posėdyje, žodžiu buvo kreiptasi į teismą dėl paduoto skundo terminų klausimo išsprendimo, - teismo sprendimas nagrinėti pareiškėjos skundą iš esmės, įrodo, kad teismas naikinamąjį 30 dienų skundo padavimo terminą skaičiavo nuo 2008-04-27. Suinteresuotas asmuo Vilniaus 16-ojo notarų biuro notarė Dalia Jungevičienė nepateikė teismui, o teismas neišsiaiškino, ar 2008-01-23 dėl kokių nors priežasčių notarė Dalia Jungevičienė negalėjo eiti notaro pareigų, ir tai nulėmė jos neatvykimą pas testatorę V. S. Taip pat, teismas, nagrinėdamas byla, nenustatė Gabrielės Barkovskos įgaliojimų ir veikimo atvykstant pas V. S. pagrindų, nenustatė ar Notariato įstatymo 22 str. tvarka Gabrielė Barkovska 2008-01-23 buvo paskirta notarės Dalios Jungevičienės atstovu, turėjo teisę veikti Notariato įstatymo ribose. Notaras, vykdydamas įstatymo jam pavestas funkcijas turi užtikrinti tik įstatymo reikalavimus atitinkančių dokumentų tvirtinimą ir išdavimą, neturi teisės niekam perįgalioti savo funkcijų, ir paveldėjimo teisės liudijime iškraipyti ar keisti testamente išreikštos testatoriaus valios, ir tai imperatyviai įpareigoja notarą tiesiogiai dalyvauti nustatant testatoriaus valią. Teismas civilinėje byloje neanalizavo notarės Dalios Jungevičienės veiksmų bei Gabrielės Barkovskos veiksmų, vertindamas jų veiksmus tinkamai nepritaikė Notariato įstatymo normų dėl ko padarė civilinėje byloje nepagrįstas ir neteisėtas išvadas dėl pareiškėjos G. S. piktnaudžiavimo savo teisėmis, siekiant sau turtinės naudos. Teismas, nagrinėdamas byla posėdyje privalėjo konstatuoti, kad notarė Dalia Jungevičienė, 2008-01-23 siusdama į VšĮ „Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė“ vietoje savęs Gabrielę Barkovską su vienu tikslu - įsitikinti, kad testatorė V. S. yra veiksni, tuo pačiu teisme pripažino faktą, kad 2008-01-23 savo neatvykimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą, tuo šiurkščiai pažeisdama Notariato įstatymo 31 str., 29 str., 28 str., 30 str. nuostatas, ir visiškai neturi reikšmės, kad toks atsisakymas nebuvo pareikštas raštu ar žodžiu, - svarbu, kad yra nustatytas atsisakymo atlikti notarinį veiksmą faktas. Pareiškėjos G. S. teiginys, kad 2008-01-23 jos motina V. S. tikrai pasirašė testamentą ir minėtą testamentą su savimi iš VšĮ „Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė“ išsivežė Gabrielė Barkovska, veikdama kaip notarės Dalios Jungevičienės padėjėja, gali būti patvirtinamas liudytojos M. V. parodymais. Pareiškėja G. S. kelis kartus pateikė teismui rašytinius ir žodinius prašymus apklausti teismo posėdyje nurodoma liudytoja, bet šių prašymų tenkinimui prieštaravo suinteresuoti asmenys, ir teismas, tuo pagrindu atmesdamas pareiškėjos prašymus, sumažino pareiškėjos galimybes teikti teismui įrodymus bei aktyviai dalyvauti įrodinėjimo procese. Teismas, ribodamas pareiškėjai G. S. skunde nurodomų aplinkybių įrodinėjimą (dėl testamento buvimo, dėl testamento pasirašymo aplinkybių 2008-01-23 ligoninėje, dėl Gabrielės Barkovskos vaidmens ir veiksmų ligoninėje 2008-01-23), nevertindamas kartu su pareiškėjos skundu teismui pateikto kvito dėl pinigų sumokėjimo notarui, pažeidė rungimosi principą (CPK 12 str.), o neįvertindamas Gabrielės Barkovskos 2008-01-23 veiksmų ir vaidmens Notariato įstatymo prasme teismas nesivadovavo teismo aktyvumo pareiga įtvirtinta CPK 443 str. 8 d. Teismo posėdžio metu duotus gydytojo R. Saltanavičiaus parodymus, kad V. S. 2008-01-23 buvo pilnai suprantanti savo veiksmus, normalios fizinės būklės, apie ką liudija V. S. ligos istorijoje padaryti įrašai, ir tik po 4 dienų, t.y. nuo 2008-01-25/27 V. S. fizinė būklė pradėjo lėtai blogėti, teismas pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles interpretavo kitaip, nurodydamas kad gydytojas R. Saltanavičius negalėjo patvirtinti 2008-01-23 V. S. sveikatos stabilumo bei nurodė, kad nekompetentingas spręsti dėl pacientės veiksnumo. Teismas atsisakydamas gydytojui R. Saltanavičiui (t.y. asmeniui turinčiam specialias žinias) suteikti teisę vertinti V. S. veiksnumo, suteikė teisę Gabrielei Barkovskai, kuriai pagal Notariato įstatymą nėra suteikta teisė atlikti notarinius veiksmus, vertinti 2008-01-23 V. S. būklę, ir net spręsti dėl jos gebėjimų suprasti savo veiksmus bei vertinti jų pasekmes. Toks loginis prieštaravimas bei byloje esančių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas neleido teisingai ir pagrįstai, sistemiškai įvertinti įrodymų visumą, ir tai nulėmė neteisingą bylos faktinių aplinkybių interpretavimą, vertinimą, pažeidė įrodymų vertinimo tikimybės principą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo notarė Dalia Jungevičienė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-01-19 nutartį palikti nepakeistą, o G. S. atskirąjį skundą atmesti. Iš G. S. notarės Dalios Jungevičienės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis yra visiškai teisėta ir pagrįsta, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Suinteresuotas asmuo I. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-01-19 nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nutraukė spręsdamas, kad praleistas įstatymo nustatytas terminas notaro veiksmams skųsti. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjai tik 2008-04-27 žodžiu buvo pranešta apie tai, kad V. S. testamentas neegzistuoja. Šis apeliantės argumentas visiškai nepagrįstas. Net ir darant prielaidą, jog pareiškėja 2008-04-27 sužinojo apie testamento nesudarymą, skundas pateiktas praleidus CPK 512 str. nustatytą naikinamąjį 30 dienų terminą, kuris skaičiuojamas nuo notarinio veiksmo neatlikimo dienos - 2008-01-23. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad CPK 512 str. nustatytas terminas nėra naikinamasis. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais (2003-06-26 konsultacija Nr. A3-84), skundas, pateiktas praleidus CPK 512 str. nustatytą 30 dienų terminą, yra nenagrinėtinas teisme. Šis terminas naikinamasis. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-03-31 pareiškėja G. S. atvyko į Vilniaus miesto 16-ąjį notaro biurą parašyti pareiškimą apie palikimo priėmimą po savo motinos V. S. mirties. Kadangi G. S. pati parašė pareiškimą dėl paveldėjimo pagal įstatymą, todėl akivaizdu, kad pareiškėja suvokė, jog testamentas nebuvo sudarytas ir jokių paveldėjimo santykių pagal testamentą neatsirado ir negalėjo atsirasti. Apeliantės teiginiai apie testamento pasirašymą ir tvirtinimą prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, neatitinka tikrovės bei prilygintini tik vienašališkam suinteresuotos šalies pareiškimui apie faktą. Faktas, kad teismas priėmė nagrinėti skundą dėl notarinių veiksmų neatlikimo nepagrindžia aplinkybės, kad teismas naikinamąjį 30 dienų terminą skaičiavo nuo 2008-04-27. Pirmosios instancijos teismas tyrė bylos aplinkybes kartu su termino praleidimo aplinkybėmis ir išnagrinėjus bylą iš esmės teisingai nustatė, kad skundas paduotas praleidžiant įstatymo nustatytą naikinamąjį terminą, todėl pagrįstai civilinę bylą CPK 293 str. pagrindu nutraukė.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei įvertino byloje surinktus įrodymus. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad notarė atsisakė vykdyti savo funkcijas. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad šis apeliantės teiginys neatitinka tikrovės. Pagal CK 5.15 str. testamentą gali sudaryti tik pats veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, o pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 31 str., notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, privalo įsitikinti testatoriaus veiksnumu ir tvirtindamas testamentą nurodyti, kad jis įsitikino testatoriaus veiksnumu. Pagal CK 5.16 str. 2 d. testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais, taigi ir CK 1.89 str. pagrindu. Todėl notaras, prieš atlikdamas notarinį veiksmą, privalo įsitikinti ne tik asmens veiksnumu, bet ir jo galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Šiuo konkrečiu atveju V. S. galimybė suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti kėlė abejonių. Pagal CK 5.28 str. 3 d. testamentą turi pasirašyti pats testatorius. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-01-23 notarės padėjėjos apsilankymo ligoninėje metu buvo siekiama įvertinti, ar testatorė sugebės pati pasirašyti testamentą. Tačiau testatorė nereagavo, sunkiai suvokė aplinką, todėl rašyti jai nepavyko. Šių faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįstais laikytini apeliantės teiginiai dėl notarės funkcijų padėjėjai perleidimo ir notarės nedalyvavimo atliekant notarinius veiksmus. Apeliantės teiginiai dėl įrodymų rinkimo (liudytojų apklausos) yra prieštaringi. Apeliantė nurodo, kad kviečiamos liudytojos parodymais įrodinėtų, kad V. S. pasirašė testamentą ir minėtą testamentą notarės padėjėja išsivežė į notarų biurą. Tokių aplinkybių apskritai negalėtų pašaliniai asmenys paliudyti, kadangi notaras negali rodyti testamento kitiems asmenims. Pareiškėja skundu įrodinėja, kad notarė neatliko notarinių veiksmų. Taigi neaiškia tampa pareiškėjos pozicija ir įrodinėjimo byloje dalykas, t.y. kyla klausimas, ar byloje įrodinėjamas testamento buvimas, ar notarės veiksmų neatlikimas. Toks pareiškėjos pozicijos nenuoseklumas patvirtina skundo nepagrįstumą ir tikrovės neatitinkančių faktų skunde nurodymą.
Kolegija konstatuoja, kad iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas ribojo pareiškėjos galimybes įrodinėti bylai svarbias aplinkybes. Reiškiami prašymai visais atvejais buvo motyvuotai įvertinami. Be to, byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų (rašytinių įrodymų, apklausti liudytojai) nustatyti bylai svarbias aplinkybes, o apeliantė konkrečiai neįvardina, kaip pasireiškė jos galimybių ribojimas įrodinėjimo procese.
Vadovaudamasis CPK 443 str. 6 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš G. S. Vilniaus miesto 19-ojo notarės biuro notarės Dalios Jungevičienės naudai priteisė 4 000 Lt advokato pagalbos išlaidų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertino bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių, dalyvavusių atstovų užimtumą, atsižvelgė į 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintus koeficientus, ir pagrįstai priteisė iš pareiškėjos notarės naudai 4 000 Lt atstovavimo išlaidų sumą.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad notarė Dalia Jungevičienė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai apeliacinės instancijos teismui, iki atskirojo skundo išnagrinėjimo iš esmės, nebuvo pateikti, teisėjų kolegija atmeta notarės Dalios Jungevičienės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.