Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovei Laurai Stankevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gyvenimo veidrodis“ skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Gyvenimo veidrodis“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 28–29), kuriuo prašo: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 2.3-266 (18.7.3.3.11) (toliau – ir Departamento sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras) 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 2-317(6.1.05) (toliau – ir Centro sprendimas); 3) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 3R-306(AG-240/03-2016) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 4) įpareigoti atsakovą per 5 darbo dienas išduoti pareiškėjai Leidimą-higienos pasą pagal pareiškėjos 2016 m. balandžio 26 d. paraišką Leidimui-higienos pasui gauti.

Pareiškėja paaiškina, kad jai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-1444, išduota papildyta licencija Nr. 003632 (reg. Nr. 23/1969) vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas, išvardytas šio įsakymo 1 ir 2 prieduose nurodytais mokymų vietų adresais formaliajam profesiniam mokymui vykdyti pagal formaliojo profesinio mokymo programas. Pareiškėja 2016 m. balandžio 26 d. Departamentui pateikė paraišką Leidimui-higienos pasui gauti, tačiau skundžiamu Departamento sprendimu paraiška buvo netenkinta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 21 straipsnio 7 dalies 4 punktu ir Leidimų-higienos pasų išdavimo taisykėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632 (toliau – ir Taisyklės), nes patalpų, kuriose numatoma vykdyti ūkinę komercinę veiklą, paskirties pogrupis neatitinka ūkinės komercinės veiklos, kuriai prašoma Leidimo-higienos paso. Skundžiamais Centro ir Komisijos sprendimais Departamento sprendimas paliktas galioti nepakeistu, tačiau pareiškėja su tokiais sprendimais nesutinka. Teigia, kad Komisija neteisingai vertino ir taikė teismų praktiką.

Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo (toliau – ir Mokymo įstatymas) 2 straipsnio 11 dalimi ir teigia, kad pareiškėjos pagrindinė veikla nėra profesinis mokymas, nes ji turi 2014 m. rugpjūčio 21 d. Leidimą-higienos pasą Nr. E12-218 grožio paslaugų veiklai adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat vadovaujasi Mokymo įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi, 12¹ straipsnio 3 dalies 3 punktu bei 4 dalimi ir teigia, kad ji turi mokymo patalpas, aprūpintas materialiais ištekliais, licencija vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas išduota 2010 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1444, kitų reikalavimų šiame įstatyme nenustatyta. Pareiškėjai 2007 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras buvo išdavęs Leidimą-higienos pasą Nr. D3-260 ūkinei komercinei veiklai vykdyti – suaugusiųjų ir kitas švietimas, kas patvirtina, kad pareiškėjos turimos mokymo patalpos, kuriose vykdoma formaliojo profesinio mokymo paslauga, paskirties pogrupis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atitiko pareiškėjos vykdomą paslaugų komercinę veiklą. Pareiškėja patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), formaliojo profesinio mokymo veiklą vykdo nuo 2006 metų, kas patvirtina, kad veiklą šiose patalpose ji tęsia, o ne numato vykdyti, todėl, pareiškėjos manymu, Taisyklių 44.4 punkto nuostatos, pareiškėjos atžvilgiu negali būti taikomos. Be to, Priežiūros įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 4 punkto reikalavimas neatskleidžia, kokia privalo būti patalpų paskirtis, norint vykdyti tam tikrą ūkinę-komercinę veiklą pagal Leidime-higienos pase nurodytą veiklą, todėl institucijų aiškinimas dėl patalpų paskirties neatitikimo vykdomai veiklai negalimas.

Atsakovas Centras su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 67–69).

Atsakovas paaiškina, kad pareiškėja 2016 m. balandžio 26 d. pateikė Departamentui paraišką gauti Leidimą-higienos pasą ugdymo veiklai (profesinių mokyklų ugdymo veikla), adresu: (duomenys neskelbtini). Įvertinus paraišką ir vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, pastato, kuriame numatoma vykdyti ugdymo veikla, pagrindinė naudojimo paskirtis yra paslaugų. Vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas), ugdymo veikla gali būti vykdoma mokslo paskirties pastatuose. Todėl, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 4 punkto ir Taisyklių 44.4 papunkčiu, Leidimas-higienos pasas pagal paraišką, buvo neišduotas.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai 2007 m. gruodžio 12 d. buvo išduotas Leidimas-higienos pasas Nr. D3-260 ūkinei komercinei veiklai vykdyti – suaugusiųjų ir kitas švietimas, adresu: (duomenys neskelbtini), patalpose, kurių paskirtis pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą buvo paslaugų. Tuo metu galiojusiuose Priežiūros įstatyme ir Leidimų-higienos paso išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-180 „Dėl ūkinės komercinės veiklos rūšių, kuriomis versdamiesi fiziniai ir juridiniai asmenys privalo turėti leidimą-higienos pasą, sąrašo bei leidimo-higienos paso išdavimo taisyklių patvirtinimo“, nebuvo įtvirtinta nuostata, kad patalpų paskirtis pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašą turi atitikti ūkinę komercinę veiklą, kuriai prašoma Leidimo-higienos paso. 2007 m. gruodžio 12 d. išduotas Leidimas-higienos pasas Nr. D3-260 galiojo iki 2012 m. gruodžio 12 d. Kita paraiška gauti Leidimą-higienos pasą tuo pačiu adresu buvo pateikta 2016 m. balandžio 26 d. Tai reiškia, kad nuo 2012 m. gruodžio 13 d. pareiškėja adresu: (duomenys neskelbtini), ugdymo veiklos (profesinių mokyklų ugdymo veikla) vykdymui neturėjo galiojančio Leidimo-higienos paso, todėl traktuoti, kad veikla yra tęsiama šiuo atveju negalima. Pažymi, kad Centras 2016 m. gegužės 26 rašte Nr.2-317(6.1.05) informavo pareiškėją, jog pašalinus Departamento 2016 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 2.3-266 (18.7.3.3.11) nurodytus trūkumus ir pateikus paraišką gauti Leidimą-higienos pasą ugdymo veiklai, planuojamos veiklos atitiktis visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimams bus įvertinta Taisyklių nustatyta tvarka.

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo atmesta pareiškėjos 2016 m. balandžio 26 d. paraiška Leidimui-higienos pasui gauti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Priežiūros įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 4 punktas (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustato, kad Leidimas-higienos pasas neišduodamas, jeigu patalpų, kuriose numatoma vykdyti ūkinę komercinę veiklą, paskirties pogrupis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis neatitinka ūkinės komercinės veiklos, kuriai prašoma Leidimo-higienos paso. Statinių paskirties grupes ir pogrupius nustato aplinkos ministras. Iš esmės tokia pati nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 44 punkte. Iš šių nuostatų akivaizdu, kad Leidimas-higienos pasas ugdymo veiklai gali būti išduodamas tik tuo atveju, jei patalpų, kuriose planuojama vykdyti veiklą, paskirtis Nekilnojamojo turto registre – mokslo paskirtis. Pagal Reglamento 8.11 punktą (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) mokslo paskirties pastatais laikytini pastatai, skirti švietimo ir mokslo reikmėms: institutai ir mokslinio tyrimo įstaigos, observatorijos, meteorologijos stotys, laboratorijos (išskyrus gamybines laboratorijas), bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios mokyklos, vaikų darželiai, lopšeliai ir kiti pastatai.

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančio 2016 m. balandžio 26 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog pastato, kuriame planuojama vykdyti ugdymo veiklą paskirtis – paslaugų (Komisijos bylos Nr. AG-240/03-2016 lapas 52). Pagal Reglamento 8.4 punktą paslaugų paskirties pastatai – skirti paslaugoms (iš jų buities) teikti: pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo-išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai. Taigi, akivaizdu, kad patalpos, kuriose pareiškėja planuoja vykdyti ugdymo veiklą, nepatenka į mokslo paskirties pogrupį, todėl vadovaujantis Priežiūros įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 4 punktu, šiose patalpose ugdymo veikla negali būti vykdoma.

Pažymėtina, jog tokios praktikos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje konstatuota, kad reikalavimas naudoti pastatus (patalpas) pagal paskirtį yra pagrįstas pirmiausia visuomenės sveikatos saugos aspektu. Šiuo reikalavimu siekiama apsaugoti tiek ūkinės komercinės veiklos vykdytojus, tiek vartotojus, gaunančius atitinkamas paslaugas, tiek greta gyvenančių asmenų gyvenamąją aplinką nuo ūkinės komercinės veiklos vykdymo metu atsirandančios taršos. Statinio naudojimas pagal paskirtį yra būtina veiklos, vykdomos statinyje, saugos sąlyga, nes būtent pastato paskirtis (viešajame registre nurodytas jo naudojimo tikslas) liudija, kad statinys atitinka saugos ir jame vykdomos veiklos privalomus reikalavimus, numatytus statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Tuo tarpu Leidimo-higienos paso išdavimu iš anksto patvirtinama, kad numatoma veikla atitiks visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus. Todėl išduodant Leidimą-higienos pasą verstis ūkine veikla ne tos paskirties pastate (patalpose) (išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas išimtis) būtų pažeidžiami teisės aktų reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2876/2012).

Dėl pareiškėjos argumento, jog jai 2007 m. gruodžio 12 d. buvo išduotas Leidimas-higienos pasas Nr. D3-260 ūkinei komercinei veiklai – suaugusiųjų ir kitas švietimas – pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdyti pažymėtina, jog minėtas Leidimas-higienos pasas galiojo iki 2012 m. gruodžio 12 d. (Komisijos bylos Nr. AG-240/03-2016 lapas 15). Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė Komisija, tuo metu galiojusios Priežiūros įstatymo bei Taisyklių nuostatos nenustatė reikalavimo, kad ūkinė komercinė veikla turi atitikti patalpų paskirtį pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Pažymėtina, jog kita paraiška gauti Leidimą-higienos pasą minėtose patalpose pateikta tik 2016 m. balandžio 28 d., todėl, kaip teisingai atsiliepime nurodė atsakovas, teigti, jog veikla yra tęsiama, o ne planuojama nėra jokio pagrindo. Be to, jau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad Centras privalo vertinti patalpų paskirtį pagal sprendimo priėmimo metu galiojančias teisės nuostatas.

Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta teismas konstatuoja, jog skundžiami Departamento 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. 2.3-266 (18.7.3.3.11), Centro 2016 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. 2-317(6.1.05) ir Komisijos 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 3R-306(AG-240/03-2016) yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti nėra jokio pagrindo. Kaip išvestinis atmestinas ir reikalavimas įpareigoti atsakovą per 5 darbo dienas išduoti pareiškėjai Leidimą-higienos pasą pagal pareiškėjos 2016 m. balandžio 26 d. paraišką Leidimui-higienos pasui gauti, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas visa apimtimi.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gyvenimo veidrodis“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.