Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės J. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-07131-20 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1992 m. rugsėjo 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 190 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 25¹ straipsniu nuo bausmės lygtinai atleistas;

2) 1994 m. sausio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 90 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams ir 8 mėnesiams;

3) 1996 m. liepos 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 250 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams ir 8 mėnesiams;

4) 1999 m. vasario 1 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, 272 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 metams;

5) 2004 m. liepos 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;

6) 2006 m. balandžio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

7) 2011 m. vasario 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 3 MGL dydžio (390,00 Lt) bauda;

8) 2013 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams;

9) 2015 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams;

10) 2016 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį areštu 30 parų;

11) 2016 m. rugsėjo 21 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, bauda 3 MGL (112,98 eurų); 2019 m. liepos 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu subendrinta ir nesumokėta 3 MGL (112,98 eurų) bauda pakeista į 3 dienų laisvės apribojimo bausmę (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. vasario 18 d. apie 02:00 val., viešoje vietoje, mikroautobuse Volkswagen Crafter, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančiame keliu (duomenys neskelbtini)., kitų asmenų akivaizdoje, elgėsi įžūliai ir dėl chuliganiškų paskatų sudavė kumščiu nukentėjusiajam M. M. į veidą, o mikroautobusui sustojus adresu (duomenys neskelbtini)., išlipęs iš mikroautobuso ir nukentėjusiajam M. M. bandant jį sulaikyti, jis toliau tęsdamas nusikalstamą veiką pastūmė nukentėjusįjį M. M. ir šis veidu trenkėsi į atidarytas mikroautobuso dureles, tokiu būdu nukentėjusiajam M. M. ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasekoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – muštines žaizdas dešinio antakio srityje ir kairio antakio srityje, ir taip jį sužalodamas demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeidė M. M. ir kitų asmenų teisę į normalią ir ramią aplinką

Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

V. K., pareiškus įtarimą padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, prisipažino visiškai ir paaiškino, Jis mikroautobusiuku važiavo iš Ispanijos Malagos miesto į Lietuvą. Automobilį vairavo du vairuotojai iš Lietuvos, o keleiviai buvo jie 2 vyrai ir trys moterys. Jie išvažiavo iš Ispanijos vasario 15 d. Važiavo ilgai ir su šalia sėdėjusiu armėnu jie susibendravo, išsikalbėjo, visą kelią jie su juo kalbėjo rusiškai. Jo vardo ir pavardės neatsimena. Jis sakėsi esantis latvis. Jie visos kelionės metu bendravo gražiai, jokių konfliktų nebuvo. Jis kelionės metu vartojo alkoholį. Atsimena, kad viena moteris iš mikriukoautobuso išlipo (duomenys neskelbtini). Kai ta moteris išlipo iš mikriuko, jis pasiūlė šalia sėdėjusiai moteriai, kurios vardas buvo R., ji važiavo iki Panevėžio, persėsti į galą, kur ji galės atsigulti ir pamiegoti. R., persėdo ant galinės sėdynės, o jis kalbėdamas telefonu uždėjo kojas ant sėdynės, nes norėjo jas ištiesti. Jis tikrai netyčia kojas uždėjo ant netoliese sėdėjusio armėno, jis neturėjo tikslo jam įspirti, tik labai norėjo išsitiesti. Armėnas nepatenkintas jo kojas nustūmė ir spyrė jam į pilvą. Armėnas jo nesužalojo, bet jis būdamas girtas, trenkė armėnui ranka į veidą. Viskas įvyko labai greitai, jis negali tiksliai pasakyti kiek kartų jam trenkė, gal kokius du. Viskas įvyko tada, kai jie buvo sustoję išleisti J., vairuotojai buvo išlipę lauke, krovė iš mikroautobuso J. lagaminus. Kai tarp jų su minėtu armėnu kilo konfliktas, jis paskambino į policiją. Išgirdęs, kad jis skambina, jis norėjo išlipti iš mikroautobusiuko, armėnas griebė jį už kuprinės. Jis tada jį stūmė ir šis trenkėsi į atidarytas priekines mikroautobusiuko duris. Atsimena, kad po to, kai tas vyras atsitrenkė į autobusiuko duris, jis dar rusiškai šaukė, kad jis jam sulaužė akinius. Jis pasiėmė kuprinę ir nuėjo, nenorėjo laukti, kol atvažiuos policija, nes buvo neblaivus. Mikroautobusiuko vairuotojai dar ramino tą armėną, klausė, kam ta policija reikalinga. Jis po to paskambino draugei R., kurios pavardės jis neatsimena, paprašė, kad atvažiuotų į (duomenys neskelbtini), jo paimti. Jis nuo pareigūnų nesislėpė, kai jį sustabdė policijos pareigūnai, prisipažino, kad jis yra jų ieškomas asmuo. Jis gailisi, kad būdamas girtas sudavė kartu važiavusiam armėnui. Tikslo jį sumušti neturėjo, viskas įvyko greitai, kai šis nustūmė jo kojas ir nepatenkintas, kad ant jo uždėjo kojas jam spyrė. Išlipęs iš autobusiuko, jis armėną pastūmė, nes jis bandė jį sulaikyti kalbėdamas telefonu su policijos pareigūnais. Vairuotojai nematė viso konflikto, jie po visko net nesuprato, kas čia įvyko, pamatė vieną kalbantį su policijos pareigūnais, o jį bėgantį su kuprine iš automobilio. Jis nežino, ar į galą persėdusi moteris, vardu R., matė, kaip įvyko visas konfliktas, to jis nežino. Jis pripažįsta, kad vyrui kartu su juo važiavusiam mikroautobusu iš Ispanijos, dar važiuojančiame mikroautobusiuke sudavė į veidą bei po to, kai mikroautobusas sustojo, pastūmė jį, nes šis bandė jį sulaikyti, dėl ko jam ir buvo praskelti antakiai. Jis dėl savo veiksmų gailisi, taip pasielgė, nes buvo neblaivus. Konfliktas įvyko dar mikroautobusui važiuojant, likus keletui kilometrų iki (duomenys neskelbtini), tada jis jam sudavė kumščiu į veidą, o kai sustojo išleisti moterį, jis išlipo iš mikroautobuso, o minėtas vyras norėjo jį sulaikyti, dėl ko jis jį pastūmė ir šis atsitrenkė į dureles. Daugiau nieko papildyti neturi. Dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 67, 76).

Be visiško V. K. prisipažinimo, jo kaltė, padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju nukentėjusysis M. M. parodė, kad 2020 m. vasario 16 d. apie 02:00 val. Benisa mieste, Ispanijoje, jis įsėdo į mikroautobusą Volkswagen crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kad iš Ispanijos atvažiuotų į Šiaulius, Lietuvą, iš kur autobusu turėjo vykti į Rygą, Latviją, mikroautobuso pervežimo paslaugą susirado „Facebook“. Mikroautobusas buvo 9 vietų, be jo vyko 3 jam nepažįstamos moterys, 1 vyras ir 2 vairuotojai. Vyriškis sėdėjo šalia jo, vyriškis autobuse vartojo alkoholinius gėrimus, o mikroautobusui atvykus į Lietuvą ir važiuojant maždaug ties Kaišiadorių rajonu šis vyriškis kalbėdamas telefonu tyčia pradėjo dėti savo kojas jam ant kelių, jis nemažiau 5 kartų ramiai patraukė vyriškio kojas nuo savo kelių, tačiau vyriškis tyčia savo kojas vis dėjo jam ant kelių, elgėsi įžūliai. Matydamas, kad vyriškis tyčia provokuoja konfliktą, jis rusų kalba jo paklausė „kodėl jis deda kojas ant manęs“, vyriškis rusų kalbą suprato, nes jie kelionės metu bendravo rusiškai. Jam paklausus kodėl jis deda kojas ant jo, vyriškis atsistojo ir, nieko jam nesakęs tyčia kumščiu nemažiau 5 kartus smogė jam į veido sritį, pakirsdamas kaktą ir sumušdamas jam nosį, jis buvo su akiniais, kurie nuo smūgio nukrito, tačiau nesulūžo. Įvykį matė 3 autobuso keleivės ir vairuotojai, kurių jis garsiai prašė sudrausminti vyriškį, tačiau nei keleivės, nei vairuotojai vyriškio nedrausmino. Jis prašė, kad vairuotojai sustabdytų autobusą ir paskambintų policijai, kadangi jam iš nosies ir kaktos kraujavo, tačiau jie autobuso nesustabdė ir policijai neskambino. O jam paprašius vairuotojo pasakyti, kurioje vietoje jie randasi, jis pasakė, kad nežino. Jis savo telefonu paskambino „112“ ir pranešė apie nusikaltimą, operatorius užfiksavo, kad autobusas tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Vairuotojas autobusą sustabdė, jis išlipo iš autobuso, jį sužalojęs vyriškis taip pat išlipo, ir jam stovinčiam prie autobuso, be priežasties smogė nemažiau 8 kartus į veido sritį ir pasišalino. Dėl sužalojimų buvo pristatytas Į LSMUL Kauno klinikas, kur jam pirminės apžiūros metu buvo nustatytas kaktos, nosies, viršutinės lūpos, veido sumušimai. Prašo išduoti siuntimą atlikti jo kūno tyrimą, nustatyti patirtus sužalojimus. (b. l. 7).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad jis kartu su draugu Ž. K., važiavo iš Ispanijos į Lietuvą su jo tėvui priklausančiu mikroautobusu VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ž. su tėvu verčiasi pavėžėjimais ir iš Ispanijos vežė keleivius namo į Lietuvą. Su jais važiavo du vyrai ir trys moterys. Jis tų asmenų nepažįsta, matė juos pirmą kartą. Visi važiavo iš Ispanijos. Vienas iš vyrų buvo armėnų kilmės, sakėsi esantis iš Latvijos, kitas vyras lietuvis iš Kauno ir trys moterys, iš kurių vieną jie paleido (duomenys neskelbtini), o kitą (duomenys neskelbtini), trečią moterį nuvežė į Panevėžį. Visos kelionės, kuri truko apie 3 paras, metu jokių konfliktų nebuvo kilusių. Visos kelionės metu tas armėnas, kurio vardo ir pavardės jis nežino, elgėsi provokuojančiai, jam vis trūko laiko parūkyti, jis kabinėjosi prie jo ir jo draugo, kad jie jį diskriminuoja dėl tautybės, nors tik jam vienam visada trūko laiko, kai jie sustodavo pavalgyti arba į tualetą. Tarp tų dviejų vyrų jokio konflikto autobusiuke važiuojant nebuvo. Mikroautobusą jie vairavo dviese su draugu. Jis tik kirtus Lietuvos sieną nuėjo miegoti, sėdo vairuoti jo draugas. Jis užmigo ir jokių konfliktų tada nebuvo, (duomenys neskelbtini) jie sustojo išleisti moterį, padėjo jai išsikelti daiktus, po to atsisėdęs vėl užmigo. Ta moteris, kurią paleido (duomenys neskelbtini) sėdėjo galinėje sėdynėje. Jai išlipus, į jos vietą atsisėdo kita moteris, kuri visą kelią sėdėjo tarp tų dviejų vyrų. Jai persėdus į galą, tarp vyrų liko tuščia sėdynė. Jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Nuo (duomenys neskelbtini) važiuojant jis užmigo, o po kurio laiko prabudo nuo triukšmo. Kurioje vietoje ir kiek nuvažiavę nuo (duomenys neskelbtini) jie buvo, jis nežino, nes prabudo iš miego. Išgirdo kaip armėnas lietuviui šaukė, kad tas laikytų distanciją, jis keikėsi ir išvadino lietuvį visokiais necenzūriniais žodžiais. Už jo keleivio sėdynės sėdėjo armėnas, jis pajautė, kad jo sėdynė ėmė judėti, jie ten pradėjo muistytis ir maltis, jis nesuprato, kas ten ką muša, nes jie puolė vienas ant kito. Tas armėnas jam šaukė, kad jis skambintų policijai, jis nesuprato, kas jam nutiko. Armėnas pats tada paskambino 112 ir pradėjo pasakoti, kad jį sumušė ir dar, kad jie nesutinka sustoti. Jis jų klausė, kur jie randasi. Jis tik prabudęs sunkiai orientavosi, jie buvo Kaišiadorių r., gal kokių 5 ar 10 km. atstumu nuo (duomenys neskelbtini), kur turėjo išleisti kitą keleivę. Armėnas visą laiką šaukė, kad jie iš jo tyčiojasi, kad nesako, kur randasi, nors jis ir pats to nežinojo, navigacija rodė, tik kelio numerį. Jis nematė, kiek smūgių ir į kurią vietą, kas kam sudavė, girdėjo tik triukšmą ir keiksmus. Kai jie sustojo (duomenys neskelbtini) konfliktas tarp jų jau buvo nurimęs, atsimena, kad lietuvis vyras klausė to armėno, ko jis jį vadina necenzūriniais žodžiais, kodėl ramiai negalėjo pasakyti, kad jis patrauktų kojas. Lietuvis vyras, įvykio metu buvo neblaivus, armėnas kelionės metu alkoholio nevartojo. Kai jie sustojo (duomenys neskelbtini) sav, iš automobilio išlipo ir tie du vyrai ir jie su moterimi, kuri važiavo iki (duomenys neskelbtini). Išlipo su moterimi ir iš bagažinės rinko jos daiktus, girdėjo, kad prie autobusiuko durų vėl kilo kažkoks konfliktas tarp tų dviejų vyrų, bet jis priėjęs prie jų nebuvo, nuo autobusiuko galo nieko nematė. Tiksliai žino, kad iš autobusiuko (duomenys neskelbtini), armėnas išlipo nesužalotas, jokių sužalojimų ant jo veido nebuvo. Po to, kai jis grįžo palydėjęs moterį su jos daiktais, pamatė, kad armėnui buvo praskelta kakta, o lietuvio vyro šalia autobusiuko jau nebuvo. Jie (duomenys neskelbtini), sustojo nakties metu, buvo gal 2 val., buvo tamsu, šviesos tik tiek, kiek švietė autobusiuko avariniai žibintai, kurie buvo įjungti. Kai jis grįžo armėnas kalbėjo su kažkuo telefonu. Gal po kokių 10 min. atvažiavo policijos pareigūnai. Jis nematė kaip ir kas sužalojo armėną, kai jis išlipo iš autobusiuko (duomenys neskelbtini), spėja, kad tai galėjo padaryti kartu važiavęs vyras, kuris taip pat buvo išlipęs. Moteris, kuri persėdo į galą, kelionės metu kartu su lietuvių tautybės vyru vartojo alkoholį, šito konflikto metu ji miegojo ant galinės sėdynės. Jis nežino, ar ji matė, kas įvyko tarp tų dviejų vyrų, jam ji sakė, kad nežino, kas čia nutiko, sakė, kad miegojo ir nieko nematė. Kadangi pats konflikto nematė, pagalvojo, gal matė ta moteris, todėl jos ir klausė apie tai, bet ji sakė viską pramiegojusi ir nieko negalėjo papasakoti. Kaip jau minėjo anksčiau, armėnas buvo sužalotas jau išlipus iš autobusiuko, o ne jame. Jam buvo iškviesti medikai ir jį nuvežė į Kauno klinikas. Jis nori paminėti, kad armėnas visos kelionės metu elgėsi provokuojančiai, keikė jį su draugu, buvo nepatenkintas, kad jie per lėtai važiuoja ir vis akcentavo, kad jis armėnas, o jie lietuviai, todėl neva su juo blogiau nei su kitais elgiasi (b. l. 45).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju Ž. K. parodė, kad jis kartu su draugu M. B., važiavo iš Ispanijos į Lietuvą su jo tėvui, R. K., priklausančiu mikroautobusu VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jie važiavo iš Ispanijos, kur su draugu ilsėjosi, o grįžtant tėtis, jis verčiasi pavėžėjimu ir iš Ispanijos vežė keleivius į Lietuvą, suorganizavo norinčius kartu važiuoti žmones. Jis tų žmonių, kurie kartu važiavo asmeniškai nepažįsta, bet jie juos vežė iki Lietuvos. Su jais važiavo du vyrai ir trys moterys. Jis tų asmenų nepažįsta, matė juos pirmą kartą. Vienas iš vyrų buvo armenų kilmės latvis, kitas vyras lietuvis iš Kauno ir trys moterys, iš kurių vieną jie paleido (duomenys neskelbtini), o kitą (duomenys neskelbtini), trečią moterį nuvežė į Panevėžį. Kelionės, kuri truko apie 3 paras, metu jokių konfliktų tarp kartu važiavusių asmenų nebuvo kilusių. Visos kelionės metu tas armėnas, kurio vardo ir pavardės jis nežino, elgėsi provokuojančiai, jam vis trūko laiko parūkyti, jis kabinėjosi prie jo, kad jie jį diskriminuoja dėl tautybės, nors tik jam vienam visada trūko laiko, kai jie sustodavo pavalgyti arba į tualetą. Vokietijoje armėnas labai agresyviai su juo kalbėjo, jau pagalvojo, kad jis jam trenks, bet tas lietuvis vyras, gerai kalbantis rusiškai jį nuramino. Tarp tų dviejų vyrų, tai yra armėno ir lietuvio, jokio konflikto autobusiuke važiuojant nebuvo. Jie abu buvo panašaus amžiaus, bendravo, kalbėjosi rusiškai. Mikroautobusą jie vairavo dviese su draugu. Kai kirto Lietuvos sieną draugas nuėjo miegoti, vairuoti sėdo jis. (duomenys neskelbtini) jie sustojo išleisti moterį, lietuvis vyras kartu su M. padėjo jai išsikelti daiktus, armėnas tuo metu lauke rūkė. Ta moteris, kurią paleido (duomenys neskelbtini) sėdėjo galinėje sėdynėje, dešinėje pusėje. Jai išlipus, į jos vietą atsisėdo kita moteris, kuri visą kelią sėdėjo tarp tų dviejų vyrų. Jai persėdus į galą, tarp vyrų liko tuščia sėdynė. M. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Važiuojant jis klausėsi muzikos, M. miegojo, o po kurio laiko, jiems važiuojant į (duomenys neskelbtini) Jis per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad lietuvis ir armėnas sėdėjo vienas nuo kito per atstumą, lietuvis vyras buvo atsirėmęs į langą, sėdėjo pasisukęs, lyg išsidrėbęs. Išgirdo juos kalbant, armėnas sakė kažką, kad lietuvis laikytų atstumą, o lietuvis, pasakė, kad nejautė, jog uždėjo jam kojas. Tada armėnas pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais, ėmė ant lietuvio šaukti, nors tas armėno atsiprašė, girdėjo, kaip sakė, kad nejautė, dar kalbėjo ramiai su armėnu, sakė jam, kad galėtų pasakyti, kad šis patrauktų kojas, bet armėnas nenustojo konfliktuoti. Po to pamatė, kad lietuvis vyras atsistojo iš tos vietos, kur sėdėjo, stodamasis dar užkliudė televizorių ir matė kaip kelis kartus užsimojo link armėno. Autobusiuko salone buvo tamsu, nematė, ar jis sudavė armėnui, bet rankomis mosavo keletą kartų. Jis vairavo, negalėjo dairytis atgal, nes kelias jam buvo nežinomas, siauras, jis tik per veidrodėlį matė, kad lietuvis vyras atsistojo ir rankomis sudavė smūgius, bet į kurias vietas ir ar tikrai armėnui jis pataikė, nežino, nesimatė jam to. Armėnas pradėjo šaukti, kad jam sulaužė nosį, kad lūžo akiniai, kuriuos jis nešiojo. Tas armėnas pats tada paskambino 112 ir pradėjo pasakoti, kad jį sumušė ir dar, kad jie nesutinka sustoti. Jis jų klausė, kur jie randasi. Jis padavė M. telefoną ir M. kalbėjo su kažkuo telefonu. Kai viskas įvyko, jie buvo Kaišiadorių r., gal kokiu 5 ar 10 km. atstumu nuo (duomenys neskelbtini), kur turėjo išleisti kitą keleivę. Jie važiuojant padavė jam nosinaitę, bet joks kraujas armėnui nebėgo. Kai jie sustojo (duomenys neskelbtini) konfliktas tarp jų jau buvo nurimęs. Lietuvis vyras, įvykio metu buvo neblaivus, armėnas kelionės metu alkoholio nevartojo. Kai jie sustojo (duomenys neskelbtini) iš automobilio išlipo ir tie du vyrai ir jie su moterimi, kuri važiavo iki (duomenys neskelbtini). Sustojęs (duomenys neskelbtini), jis išlipo iš autobusiuko. Išlipęs M. su moterimi iš bagažinės rinko jos daiktus, jis nuėjo iki automobilio galo, kur sudėti daiktai. Jis negirdėjo, kad prie autobusiuko durų vėl kilo kažkoks konfliktas tarp tų dviejų vyrų, bet kai priėjo prie lauke stovėjusio armėno, pamatė, kad jam prakirstas antakis, bėgo kraujas, jis dar jam surado ant žemės gulėjusius akinius, jie buvo sveiki, nesulaužyti. Tiksliai žino, kad iš autobusiuko (duomenys neskelbtini), armėnas išlipo nesužalotas, jokių sužalojimų ant jo veido nebuvo, kaip jį sužalojo išlipusį iš autobusiuko, jis nematė. Dar apsidairė, kur tas lietuvis vyras, bet jo autobusiuke jau nebuvo, nebuvo ir jo kuprinės. Atsimena, kad lietuvis vyras vilkėjo raudonos spalvos džemperį po juoda striuke, tą pasakė ir pareigūnams, kurie atvykę į įvykio vietą jo pradėjo ieškoti. Jie (duomenys neskelbtini) sustojo nakties metu, buvo gal 2 val., buvo tamsu, šviesos tik tiek, kiek švietė autobusiuko avariniai žibintai, kurie buvo įjungti. Armėnas kalbėjo su kažkuo telefonu, padavė jam telefoną, jis trumpai pakalbėjo su pareigūnu ir suprato, kad jie atvažiuos, todėl jų palaukė. Gal po kokių 10 min. atvažiavo policijos pareigūnai. Jis nematė kaip ir kas sužalojo armėną, kai jis išlipo iš autobusiuko (duomenys neskelbtini), spėja, kad tai galėjo padaryti kartu važiavęs vyras, kuris taip pat buvo išlipęs. Moteris, kuri persėdo į galą, kelionės metu kartu su lietuvių tautybės vyru vartojo alkoholį, ji buvo neblaivi, šito konflikto metu ji miegojo ant galinės sėdynės. Jis matė, kad pareigūnai ją pažadino, paklausė, kas nutiko, ar ji matė, kas įvyko tarp tų dviejų vyrų, bet ji sakė, kad miegojo, kad nežino, kas čia nutiko, sakė, kad nieko nematė. Kaip jau minėjo anksčiau, armėnas buvo sužalotas jau išlipus iš autobusiuko, o ne jame. Jam buvo iškviesti medikai ir jį nuvežė į Kauno klinikas. Jis nori paminėti, kad armėnas visos kelionės metu elgėsi provokuojančiai, keikė jį su draugu, buvo nepatenkintas, kad jie per lėtai važiuoja ir vis akcentavo, kad jis armėnas, o jie lietuviai, todėl neva su juo blogiau nei su kitais elgiasi (b. l. 49-50).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. R. Z. parodė, kad 2020 m. vasario 18 d. nakties metu ji mikroautobusu grįžo iš Ispanijos. Mikroautobuso markės ir modelio ji neatsimena, žino, kad jis buvo baltos spalvos, prie jo buvo prikabintas traliukas su ant jo pakrautu automobiliu. Mikroautobusą vairavo du jauni vaikinai, vienas vaikinas buvo vardu M., pavardės jo nežino, antras vairuotojas buvo vardu Ž., pavardės jo taip pat nežino. Vaikinai visą kelią iš Ispanijos vairavo pakaitomis. Kelionės metu ji daugiausiai miegojo, nes ilgų kelionių metu ją pykina, todėl ji visos kelionės metu vartojo raminančius vaistus, kurie labai migdo. Ji sėdėjo galinėje sėdynėje, ten šalia buvo laisva vieta. Mikroautobusiuko vairuotojas, vardu M., praktiškai visos kelionės metu ją pažadindavo sustojimuose, kai jie pildavosi kurą, o keleivius paleisdavo į tualetą. Ji su kartu važiavusiais keleiviais nebendravo, žino tik tiek, kad be jos kartu važiavo du keleiviai vyrai ir dar dvi moterys. Jų vardų ir pavardžių nežino, ji su jais nebendravo. Vienas vyras buvo ne lietuvių tautybės, bet kas jis toks pagal tautybę, ji nežino, su juo nekalbėjo. Važiuojant visos kelionės metu ji jokių konfliktų nematė, negirdėjo. Kai vairuotojai sustojo (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena, vairuotojas M. ją pažadino, kai jie išlipo iš mikroautobuso abu keleiviai vyrai lipo iš mikroautobuso parūkyti. Tada jokių sužalojimų ji nei pas vieną vyrą ant veidų nematė, jie išlipo iš mikroautobuso ramūs. Jie su M. nuėjo iki mikroautobusiuko gale esančios bagažinės, kur buvo sudėti krepšiai, M. surado krepšius ir paėmę dalį jos daiktų, jie nuėjo iki jos namų, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kai grįžo prie automobilio pasiimti likusio krepšio, pamatė, kad vyrui, kuris buvo ne lietuvių tautybės iš nosies bėgo kraujas, jis šluostėsi jį. Kitas vairuotojas pasakė, kad tarp tų keleivių vyrų įvyko konfliktas, kas tiksliai įvyko, jis nesakė, o ji pati nematė, kaip tas vyras buvo sužalotas. Vairuotojas dar pasakė, kad iškviesta policija. Ji nieko daugiau negali papasakoti, nes pati nematė, kaip tas vyras buvo sužalotas, nežino ir to, kas jį sužalojo, tik iš vairuotojo suprato, kad tai padarė tas kitas kartu važiavęs vyras. Tie vyrai abu buvo vidutinio amžiaus, atsimena, kad tas vyras, kuris buvo sužalotas, buvo su akiniais. Visus kartu važiavusius asmenis ji tos kelionės metu matė pirmą ir paskutinį kartą (b. l. 54-55)

Iš specialisto išvados Nr. G737/2020(02) matyti, kad M. M. konstatuota muštinės žaizdos dešinio antakio srityje ir kairio antakio srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2020 m. vasario 18 d.. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 37).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra šalia, (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas mikroautobusas Volkswagen Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.12-18).

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo V. K. visiškas kaltės prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimasis dėl jos pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skiriant bausmę kaltinamajam V. K., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. K. baustas administracine tvarka (b. l. 113-117), teistas, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų, grupei, nepriklauso asmenų, stebimų dėl priklausomybių, grupei (b. l. 122).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmę – už veiką, numatytą BK 284 straipsnyje skirtina 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnių ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina 20 parų arešto bausmė. Į arešto bausmės laiką įskaitytinas laikas kai V. K. buvo laikinai sulaikytas (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas ir dokumentų paėmimas – paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paskirta kardomoji priemonė panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. skirti 20 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a. papunkčiu laiką, kurį V. K. išbuvo laikinai sulaikytu 2020 m. vasario 18 d., t. y. vieną parą, pakeisti į 1 paros areštą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi įskaityti į paskirtą bausmę.

V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą – panaikinti.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. K. sulaikymo momento.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.