Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-01-20 · Administracinė byla Nr. AS-525-91-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Iv-1206-480/2011Nutartis · 2011-11-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-12-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2012-01-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-20
Bylos Nr.
AS-525-91-12
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00657-2011-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
G. Š.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui Alytaus apskrityje
Kategorijos
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS525-91/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00657-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 63.3; 63.3.1; 81 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui Alytaus apskrityje dėl raštų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. Š. skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) priimti jo patikslintą skundą, ginant viešąjį interesą;

2) pripažinti, kad vieno mėnesio terminą skundui paduoti dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje 2011 m. birželio 7 d. rašto Nr. 12-73(1.12) „Dėl prašymo“ panaikinimo praleido dėl svarbios ir pateisinamos priežasties ir jį atnaujinti;

3) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje 2011 m. birželio 7 d. raštą Nr. 12-73(1.12) „Dėl prašymo“;

4) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje 2011 m. liepos 26 d. raštą Nr. 12-90(1.12) „Dėl prašymo“;

5) įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovą Alytaus apskrityje kreiptis ir siūlyti Alytaus miesto savivaldybės tarybai naikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. T-107 „Dėl I. S.“ ir 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. T-108 „Dėl I. S.“;

6) ekonomiškumo principui užtikrinti, leisti nepateikti atsakovui pridedamų rašytinių įrodymų kopijų, nes visus dokumentus jis turi savo žinioje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje 2011 m. liepos 26 d. raštą Nr. 12-90 (1.12) „Dėl prašymo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje įpareigojimo kreiptis ir siūlyti Alytaus miesto savivaldybės tarybai naikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. T-107 „Dėl I. S.“ ir 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. T-108 „Dėl I. S.“, nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjo G. Š. atstovui advokatui V. T.; skundo dalį dėl reikalavimų pripažinti, kad vieno mėnesio terminą skundui paduoti dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje 2011 m. birželio 7 d. rašto Nr. 12-73(1.12) „Dėl prašymo“ panaikinimo pareiškėjas praleido dėl svarbios ir pateisinamos priežasties, ir jį atnaujinti, bei panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje 2011 m. birželio 7 d. raštą Nr. 12-73(1.12) „Dėl prašymo“, nutarė atsisakyti priimti.

Nurodė, jog kadangi analogiški reikalavimai buvo kelti pareiškėjo skunde, gautame teisme 2011 m. rugsėjo 23 d., ir Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nutarė atsisakyti atnaujinti terminą pareiškėjo G. Š. skundo dalyje dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje 2011 m. birželio 7 d. rašto Nr. 12-73(1.12) „Dėl prašymo“ panaikinimo bei atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl šio rašto panaikinimo, skundą šioje dalyje atsisakė priimti, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 5 p.). Be to, 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi buvo nutarta priimti pareiškėjo atstovo advokato V. T. pasirašytą atskirąjį skundą ir išsiųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui šį atskirąjį skundą ir administracinę bylą Nr. I-1206-480/2011. Nurodytu atskiruoju skundu pareiškėjas būtent ir skundė tą 2011 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta atnaujinti terminą ginčyti nurodytą raštą bei jį panaikinti. Teismas dėl pareiškėjo skundo 4 ir 5 reikalavimų pažymėjo, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartyje nurodė, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą mokamas 100 Lt žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas ABTĮ 40 straipsnyje. Skunde pareiškėjas teigė, kad jo skundas neturi būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu, nes į teismą kreipiasi dėl viešojo intereso gynimo bei viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas, kuriame jis prašė ne tik įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, bet ir panaikinti 2011 m. liepos 26 d. raštą, nepriskirtinas ABTĮ 40 straipsnyje nurodytiems atvejams, todėl pareiškėjas turi pateikti teismui žyminio mokesčio kvitą. Tačiau 2011 m. rugsėjo 27 d. teismo nutartyje nustatytu terminu pareiškėjas nepateikė teismui žyminio mokesčio kvito, todėl vertino, kad 2011 m. rugsėjo 27 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino. Konstatavo, kad skundas šioje dalyje laikytinas nepaduotu ir grąžino pareiškėjo atstovui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

II.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį, kuria nutarta laikyti nepaduota jo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje 2011 m. liepos 26 d. raštą Nr. 12-90(1.12) „Dėl prašymo“ ir įpareigoti atsakovą kreiptis ir siūlyti Alytaus miesto savivaldybės tarybai naikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. T-107 „Dėl I. S.“ ir 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. T-108 „Dėl I. S.“ ir ją grąžinti pareiškėjui, bei priimti šią jo skundo dalį.

Nurodo, jog ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, pagal kokių subjektų prašymus (skundus) teismas nagrinėja administracines bylas dėl valstybės ir kitų viešųjų interesų gynimo. Pabrėžia, jog būtent remdamasis šiomis nuostatomis jis kreipėsi į teismą, gindamas viešąjį interesą. ABTĮ nenumato kitų išskirtinių ar ypatingų valstybės ar viešojo interesų gynimo būdų, t. y. teismui, nagrinėjančiam administracinį ginčą dėl viešojo intereso gynimo, įstatymo suteikta teisė apginti viešąjį interesą vienu iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų būdų. Kadangi nėra išimtinių tik viešojo intereso gynimo būdų, teismo argumentacija, kad jo prašyti viešojo intereso gynimo būdai nepatenka į ABTĮ 40 straipsnio reguliavimo sferą yra teisiškai nepagrįsti. Teigia, jog ABTĮ 40 straipsnyje nustatyti žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) ne pagal teisių gynimo būdą, bet pagal ginčo pobūdį. Daro išvadą, jog jo skundas, pareikštas ginant viešąjį interesą, neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, nes patenka į ABTĮ 40 straipsnyje nustatytą reguliavimo sferą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje 2011 m. liepos 26 d. raštą Nr. 12-90(1.12) „Dėl prašymo“ bei įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovą Alytaus apskrityje kreiptis ir siūlyti Alytaus miesto savivaldybės tarybai naikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. T-107 „Dėl I. S.“ ir 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. T-108 „Dėl I. S.“. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi atsisakė priimti šiuos skundo reikalavimus, konstatavęs, jog pareiškėjas nepašalino ankstesne teismo nutartimi nurodyto trūkumo – nesumokėjo žyminio mokesčio. Pareiškėjas su šia teismo pozicija nesutinka, teigdamas, jog nurodyti skundo reikalavimai patenka į žyminiu mokesčiu neapmokestinamų reikalavimų sąrašą, nes jis kreipėsi, gindamas viešąjį interesą.

Byloje nustatyta, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, be kita ko, nustatė pareiškėjui terminą iki 2011 m. spalio 11 d. skundo trūkumams pašalinti, inter alia nurodydamas, jog pareiškėjo skundas nepriskirtinas ABTĮ 40 straipsnyje nurodytiems atvejams, todėl pareiškėjas turi pateikti teismui žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

ABTĮ 39 straipsnis nustato, jog administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose. Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl prokurorų, administravimo subjektų, valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimųsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo, taip pat įstatymų nustatytų valdžios institucijų, įstaigų ar jų tarnautojų kreipimųsi dėl kitų asmenų teisių gynimo (7 p.).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą, teismas imasi nagrinėti bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Kaip matyti iš nurodytų nuostatų, įstatymas teisę kreiptis į administracinį teismą, ginant viešąjį interesą, sieja su reikalavimu, kad tokia teisė būtų įgyvendinama įstatymų nustatytais atvejais. Kitaip tariant, pagal šių teisės normų prasmę, siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, byla Nr. AS11-379/2007), iš kurios matyti, jog tuo atveju, jeigu įstatymas nenumato subjekto teisės kreiptis, ginant viešąjį interesą, skundas nenagrinėtinas teismų ir jį atsisakytina priimti, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. pripažinus, kad skundas nenagrinėtinas teismų.

Pareiškėjas 2011 m. spalio 8 d. patikslintą skundą pirmosios instancijos teismui pateikė kaip Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys, nurodydamas, jog gina viešąjį interesą, iš esmės analogiškus argumentus dėl viešojo intereso gynimo jis pateikė ir atskirajame skunde. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo teisę ginti viešąjį interesą, nurodė, kad jis gina tai, kas reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, tuo tarpu atsakovo atsisakymas kreiptis į Alytaus miesto savivaldybės tarybą dėl sprendimų panaikinimo pažeidžia viešąjį interesą.

Pabrėžtina, jog pareiškėjas, teigdamas, kad jis gina viešąjį interesą, nenurodė įstatymo, kuriame būtų numatytas atvejis, suteikiantis teisę savivaldybės tarybos nariui arba fiziniams asmeniui ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su skundu prieš Vyriausybės atstovą apskrityje.

Pažymėtina, jog, sprendžiant skundo padavimo priėmimo klausimą, pareiškėjui teigiant, kad jis gina viešąjį interesą, šio teiginio pagrindimui nepakanka vien pateikti argumentus dėl ginamo intereso svarbos. Papildomai turi būti pateikiami įrodymai, jog teisės aktai suteikia teisę skundą padavusiam asmeniui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą. Priešingu atveju, šių įrodymų nepateikus ir teismui nenustačius, kad pareiškėjas turi minėtą teisę, skundą atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teismų.

Kaip jau minėta, teismas atsisakė priimti nagrinėjamą skundo dalį, konstatavęs, jog pareiškėjo skundas nepatenka į žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų sąrašą, todėl teismui nustačius terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjui jų nepašalinus, skundą turi būti atsisakyta priimti.

Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, nepašalinus skundo trūkumų, skundą turėtų būti atsisakoma priimti, tačiau šiuo atveju turėjo būti įvertinta pareiškėjo teisė ginti viešąjį interesą ir atsisakyta skundą priimti būtent ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Taikant administracinio proceso ekonomiškumo principą, kolegija sprendžia, kad netinkamų motyvų taikymas, jei galutinis sprendimas yra teisingas, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios distancijos teismo nutartį. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, įvertinus ir remiantis apeliacinės instancijos teismo išdėstytais motyvais, paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo G. Š. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas