- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-02-08
- Bylos Nr.
- 1A-2-401-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Furmanavičius (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nukentėjusysis
- M. Š., N. Š.
- Nuteistasis
- V. P.
- Advokatai
- Ignacijas Šuškevič
Pranešėjas J. Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-2-401/07
Teisėjas G.Kaulakis Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
2007 m. vasario 08 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jono Furmanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Daivai Aliulienei, Gretai Gruodienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, nukentėjusiajam M. Š., N. Š., jo atstovui J. K., nuteistajam V. P., jo gynėjui advokatui Ignacijui Šuškevič, specialistui V. M.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005-12-15 nuosprendžio, kuriuo V. P. nuteistas pagal LR BK 281 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. P. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Nukentėjusiesiems N. Š. ir M. Š. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civiline tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005-12-15 nuosprendžiu V. P. buvo nuteistas už tai, kad 2005 m. kovo 17 d. apie 7 val. 20 min. kelyje (duomenys neskelbtini) km, Kaišiadorių rajone, vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę – automobilį BMW Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus: Kelių eismo taisyklių 53 p., nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, netrukdyti eismo ...; Kelių eismo taisyklių 164 p., nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto; Kelių eismo taisyklių 173 p., nurodantį, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jei jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę ar apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. To pasėkoje, esant šlapiai ir slidžiai kelio dangai –V. P. pasirinko nesaugų greitį duotomis kelio sąlygomis, netinkamai manevravo kelyje, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir, praradęs tiesialinijinio važiavimo stabilumą, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą susidūrė su ten stovėjusiu automobiliu AUDI 80 Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu N. Š., po to atsitrenkė į automobilį AUDI 90 Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį M. Š., stovėjusį ant važiuojamosios dalies krašto kairėje kelio pusėje Jonavos m. kryptimi. Kelių eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta dviejų žmonių sveikata: automobilio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviams: A. T. padaryti paviršiniai nubrozdijimai dešinėje kaktos pusėje, nosyje, kairiame dilbyje, kraujosruvos dešinio kelio srityje, juosmeninio stuburo dalies ir aplinkinių minkštųjų audinių sumušimas, o D. M. padarytos muštinės žaizdos dešinėje kaktos pusėje, dešinio peties sumušimas su dešinio raktikaulio lūžiu bei apgadinti abu automobiliai: AUDI 80 Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis N. Š. ir AUDI 90 Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis M. Š..
N. V. P. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005-12-15 nuosprendį, prašo jį panaikinti ir bylą nutraukti LR BPK 327 str. 1 p. pagrindu. Nurodo, jog autoįvykio metu buvo tik D. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o A. T. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurie jam nei moralinių nei materialinių pretenzijų neturi. Ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas paviršutiniškai, neobjektyviai, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą nuosprendį.
Specialisto autotechniko išvadoje buvo vertinami tik jo veiksmai, ir visiškai neįvertinti vairuotojo N. Š. veiksmai. Išvados 1 p. nurodyta, kad jo automobilis BMW „...slysdamas į priekį ratų skersinio slydimo režime bei sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę, savo dešiniuoju šonu atsitrenkė į galimai stovinčio važiuojamosios dalies viduryje automobilio AUDI 80 priekinę plokštumą daugiau į jo priekinį dešinį kampą...“ Šitas faktas nurodo, kad automobilis AUDI 80 įvykio metu stovėjo kitaip nei tvirtina N. Š..
Išvados 2 p. yra nurodyta, kad ,,...buvusiomis eismo įvykio metu kelio ir meteorologinėmis sąlygomis važiuodamas apie 60 km/h greičiu ir pastebėjęs kliūtį kelyje, laiku nelėtino važiavimo greičio ir nesustojo kuo arčiau kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto iki susidūrimo su automobiliu AUDI 80 vietos – techniniu požiūriu prieštaravo Kelių eismo taisyklių 53, 164, 173 p. nurodytiems reikalavimams, jei jis susidariusią priekyje, jo važiavimo kryptimi kliūtį kelyje objektyviai galėjo pastebėti nemažesniu kaip 160 m atstumu...“ Tam, kad nustatyti matomumą, buvo atliktas eksperimentas. Atliekant eksperimentą buvo pažeistos LR BPK 197 str. reikalavimai, nes eksperimentas turi būti daromas sąlygomis, maksimaliai panašiomis į buvusias tiriamo įvykio metu. Eismo įvykis buvo 2005 m. kovo 17 d. apie 7.20 val. Eismo įvykio vietos apžiūros protokole yra nurodyta: „...oro sąlygos apžiūros metu: rūkas, lietus..." Eksperimentas buvo atliekamas vasaros metu, normalioms oro sąlygoms, lietaus, rūko nebuvo, ir tokiu būdu buvo nustatytas matomumas iki kliūties 183,6 m. Neabejotina, kad atliekant eksperimentą tokiomis oro sąlygomis, kurios buvo įvykio metu, matomumas būtų nustatytas mažesnis negu 183 m. Daryti išvadą, kad jis turėjo galimybę laiku pastebėti kliūtį, sustabdyti savo automobilį ir išvengti susidūrimo su kitu automobiliu negalima. Išvados 9 p. yra nurodyta „...kad atsižvelgiant į užfiksuotą įvykio vietos situaciją po eismo įvykio bei matomus fotografijose automobilių (duomenys neskelbtini), AUDI 80, AUDI 90 išorinius apgadinimus, techniniu požiūriu tikėtina, kad automobilių (duomenys neskelbtini) ir AUDI 80 susidūrimas įvyko kelio važiuojamosios dalies viduryje.“ Tačiau nurodyta aplinkybė visiškai nebuvo vertinama. Tokios aplinkybės patvirtina, kad N. Š. sudarė avarinę situaciją, nes jo automobilis AUDI 80 stovėjo kelio viduryje.
Specialisto išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad „...pateiktoje tyrimui medžiagoje nėra duomenų apie kelio posūkio į dešinę, kurį pravažiavus V. P. prarado savo vairuojamo automobilio BMW stabilumą, ir susidūrė su automobiliu AUDI 80 ir AUDI 90 spindulį... ir ar turėjo galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu AUDI 80 galima tik sąlyginai..." Turint tokią sąlyginę išvadą negalima daryti tokių konkrečių išvadų, kad būtent jis yra autoįvykio kaltininkas.
2005-03-17 liudytojo apklausos metu M. Š. nepatvirtino, kad prieš įvykį kelyje, kur įvyko susidūrimas, buvo pastatytas avarinio sustojimo ženklas. 2005-03-29 liudytojo papildomo apklausos metu M. Š. nurodė „... o a/m AUDI 80 vairuotojas (N. Š.) nuėjęs nuo manęs apie 50 m Žaslių kryptimi pastatė avarinį ženklą, kurioje kelio vietoje tiksliai aš pasakyti negaliu, nes nelabai kreipiau dėmesį...".2005-03-17 liudytojas N. Š. apklausos metu nenurodė, kad jis pastatė avarinio sustojimo ženklą. Daugiau kaip po dviejų savaičių papildomai apklaustas N. Š., parodė, kad ne jis, o visiškai kitas žmogus- N. P. pastatė avarinio sustojimo ženklą. Objektyviai patvirtinti arba paneigti avarinio sustojimo ženklo išstatymo faktą galėjo policijos pareigūnai, kurie apžiūrinėjo įvykio vietą. Teismui buvo pateiktas toks prašymas iškviesti juos ir apklausti, tačiau teismas šį prašymą atmetė.
Be to, N. Š. nevykdė Kelių eismo taisyklių 269.4. p. reikalavimų, nesiėmė priemonių, kad būtų išsaugoti pėdsakai, t.y. iš įvykio vietos buvo patrauktas jo automobilis, bet kokioje padėtyje prieš patraukimą buvo jo automobilis neužfiksavo.
Abejones kelia liudytojo N. P. atsiradimas įvykio vietoje. Asmuo, kuris pastatė avarinio sustojimo ženklą, matė kaip įvyko avarija, atvykus pareigūnams neprisistatė, nepaliko savo pavardės bei adreso, byloje jis atsiranda tik kovo 31 d., t.y. po 2 savaičių. Autoavarijoje dalyvavęs M. Š. savo parodymuose apie N. P. nieko nemini.
Priimant nuosprendį teismas rėmėsi eismo įvykio vietos apžiūros protokolu. Transporto priemonės AUDI 80 išdėstymas įvykio vietoje neatitinka tikrovės. Protokole yra užfiksuotas važiuojamosios kelio dalies plotis - 8,8 m, t.y. kelio vidurys yra 4,4 m. Nuo automobilio AUDI 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio dešinio rato iki kairio kelkraščio yra 6,60 m atstumas, nuo galinio dešinės pusės rato iki kairės kelio pusės kelkraščio - 4,3 m. Foto lentelėje, nuotraukose Nr.2 ir Nr.3 aiškiai matosi, kad automobilis stovi priešpriešinėje eismo juostoje ir iki kelio vidurio nuo galinio dešinio rato atstumas yra apie 30-50 cm, o tai reiškia, kad niekaip negalėjo būti 4,3 m. iki kelkraščio kaip nurodyta protokole. Taip pat eismo įvykio vietos apžiūros protokole yra nurodyta „...Gatvės, kelio elementai: tiesus ruožas, nuokalnė...“ Iš tikrųjų kelio ruože, kur įvyko avarija yra kelio posūkis į dešinę, pagal jo judėjimo kryptį. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nenustatė posūkio spindulio bei nuokalnės laipsnio.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusysis N. Š., jo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teisėtą nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog kelių eismo įvykio metu nukentėjusiajam A. T. buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas, kadangi iš teismo medicinos specialisto išvados nustatyta, kad įvykio metu A. T. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas(t.1 b.l.29-31).
Pirmos instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodė, kad V. P. kaltę padarius šį kelių eismo įvykį, patvirtina nukentėjusiųjų N. Š., M. Š., liudytojo N. P. parodymai, įvykio vietos apžiūros duomenys bei specialisto autotechniko išvada. Tačiau kolegija įvertinusi visus byloje esančius duomenis konstatuoja, kad nukentėjusiųjų N. Š., M. Š., liudytojo N. P. parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, todėl jais negalima besąlygiškai remtis pagrindžiant V. P. kaltę, įvykio vietos apžiūra buvo atlikta aplaidžiai, neužfiksuoti duomenys, pagal kuriuos būtų galima nustatyti automobilių (duomenys neskelbtini) ir Audi 80 susidūrimo vietą, netiksliai išmatuota kelio važiuojamosios dalies plotis(nurodyta 8,8 m, tačiau atlikus papildomą įrodymų tyrimą nustatyta, kad šiame kelio ruože važiuojamosios dalies plotis-6,90 m.(t.2 b.l.174-179), automobilio Audi 80 padėtis, todėl protokole ir schemoje buvo nurodyti netikslūs duomenys. Specialisto autotechniko išvados dėl V. P. kaltės yra tik tikėtinos, o be to byloje neginčijamai nustatyta, kad po įvykio, iki atvykstant policijos darbuotojams automobilis Audi 80 buvo pastumtas, pirminė jo buvimo vieta nepažymėta, todėl specialistas neturėjo galimybės nustatyti automobilio Audi 80 buvimo vietą prieš susidūrimą.
Siekiant pašalinti byloje esančius prieštaravimus, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų tyrimas.
Įvykio vietos apžiūros protokole yra užfiksuota, kad ties autoįvykio vieta, kelio Jonava-Mijaugonys važiuojamosios dalies plotis yra 8,8 m., po 1 eismo juostą viena kryptimi, kurių plotis 4,4 m. Protokole ir schemoje nurodyta automobilio Audi 80 Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta akivaizdžiai prieštarauja jo buvimo vietai, kuri užfiksuota apžiūros metu darytose fotonuotraukose. Protokole ir schemoje nurodyta, kad nuo šio automobilio galinio dešinio rato iki dešinės pusės kelkraščio yra 4,30 m. atstumas, nors fotonuotraukose Nr. 1, 2, 3 matyti, kad visi automobilio Audi 80 Nr. (duomenys neskelbtini) ratai yra priešingos krypties eismo juostoje, galinis dešinys ratas yra tam tikru atstumu nuo linijos, skiriančios eismo juostas, todėl atstumas turėtų būti didesnis nei 4,40 m. (t.1 b.l.3-10). Apžiūros metu nebuvo užfiksuota jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti automobilių Audi 80 Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susidūrimo vietą, o kelio eismo įvykio dalyviai bei liudytojai šią vietą nurodo skirtingai.
Nukentėjusieji N. Š., M. Š., liudytojas N. P. parodė, kad automobiliai (duomenys neskelbtini) ir Audi 80 susidūrė priešpriešinėje eismo juostoje pagal automobilio (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptį, kadangi automobilis Audi 80 stovėjo savo judėjimo krypties juostoje, prie važiuojamosios dalies krašto, tačiau automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. P., nukentėjusysis A. T., liudytojas R. T. parodė, kad susidūrimas įvyko kelio viduryje, apie 4-4,7 m. atstumu nuo kairio važiuojamosios dalies krašto, pagal automobilio (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptį, automobiliui Audi 80 būnant įstrižai kelio važiuojamosios dalies. Minėti asmenys visiškai priešingai nurodo ir tą aplinkybę, ar automobilis Audi 80, vilkdamas iš griovio automobilį Audi 90 Nr. (duomenys neskelbtini) prieš susidūrimą judėjo ir įvažiavo į automobilio (duomenys neskelbtini) judėjimo krypties eismo juostą. Jeigu pirmieji neigia, tai V. P., A. T., R. T. tvirtina atvirkščiai, tačiau N. Š., M. Š., N. P. parodymų nenuoseklumas leidžia pagrįstai abejoti jų parodymais šioje dalyje.
Apylinkės teisme nukentėjusysis M. Š., automobilio Audi 90 vairuotojas parodė, kad įvykio vietoje kelio danga buvo slidi, todėl nesuvaldęs automobilio nuvažiavo į šalikelę, kur buvo sniegas. Išvažiuoti negalėjo, pro šalį važiavęs automobilis Audi-80 sustojo ir jo vairuotojas pasisiūlė padėti. Jis apsisuko ir savo automobilį pastatė šalikelėje, Žaslių kryptimi. Bandė išvilkti jo automobilį, bet nepavyko. Po to, atvažiavo jo bendradarbiai, kurie taip pat bandė padėti. Kažkas pastatė avarinį ženklą, kelią pabarstė smėliu. Ruošiantis automobilį vilkti iš pusnies ir įlipus į automobilį, už 100 m. pamatė nuo Žąslių pusės atvažiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), kuris važiavo nestabiliai, mėtėsi po kelią, privažiavęs arčiau jų pradėjo suktis ir trenkėsi į Audi 80 priekinę dalį, o po to į jo automobilį, kuris stovėjo pusnyje. Automobiliui (duomenys neskelbtini) pravažiuoti niekas netrukdė, jie automobilio dar nebuvo pradėję vilkti ir į priešingą juostą neišvažiavo, vietos pravažiavimui buvo pakankamai. Įvykio metu jis sėdėjo savo automobilyje, o ar Audi-80 vairuotojas buvo automobilyje nematė.
Apklausiant apylinkės teisme, nukentėjusysis N. Š. ir liudytojas N. P. davė analogiškus parodymus. Jie parodė, kad kelio danga tik miške buvo slidi, netoli Zūbiškių, kairiame kelkraštyje Zūbiškių kryptimi buvo įklimpęs automobilis Audi 90, todėl sustoję norėjo jį išvilkti su N. Š. automobiliu Audi 80. M. Š. davė virvę, kurią prikabino prie Audi 90. N. P. pastatė avarinį ženklą nuo Žaslių pusės. Ruošiantis vilkti, nuo kalno pamatė atvažiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), jis mėtėsi po kelią, nes buvo labai slidu, todėl išsigandę pabėgo į mišką, iš kur matė, kaip automobilis (duomenys neskelbtini) šonu trenkėsi į automobilį Audi 80, po to į Audi 90. Automobilis Audi 80 buvo sustojęs savo eismo juostoje, kitiems automobiliams pravažiuoti netrukdė. Įvykio metu į automobilį Audi 80 N. Š. įsėdęs nebuvo, tik ruošėsi sėstis, nei šis, nei kiti automobiliai kelio viduryje nestovėjo.
Tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. Š. parodė, kad automobiliai susidūrė įvykio vietoje būnant tik jam ir N. Š., kuris atvažiavo automobiliu Audi 80 ir nuėjęs nuo jo automobilio apie 50 m. atstumą Žaslių kryptimi, pastatė avarinį sustojimo ženklą. N. Š. sugrįžus, jis pradėjo vilkti jo automobilį, bet ištraukti iš sniego jo automobilį nepavyko. Bevelkant jis pamatė atvažiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), kuris buvo nestabilus, likus apie 50 m. atstumui tapo nevaldomas, nors važiavo negreitai ir jo vairuotojas bandė išvengti susidūrimo manevruodamas, tačiau dešiniu šonu atsitrenkė į automobilio Audi 80 priekinę dalį(t.1 b.l.64-69).
Nukentėjusysis N. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad avarinį ženklą maždaug už 100 metrų pastatė liudytojas A. P., kuris įvykio vietą atvažiavo prieš jiems pradedant vilkti į griovį įvažiavusį automobilį Audi 90. Tik įsėdęs į savo automobilį pamatė, atvažiuojantį (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas juos pastebėjęs pradėjo stabdyti, todėl jo automobilis tapo nevaldomas, tai pamatęs jis išlipo iš savo automobilio ir perbėgo į kitą kelio pusę, jam bėgant automobilis (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jo automobilį, stovėjusį priešpriešinėje eismo juostoje, pagal automobilio (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptį, o po to į Audi 90 (t. 1 b.l.88-89)
Liudytojas N. P. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad pradėjus vilkti automobilį Audi 90, prie jų artėjo automobilis (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas juos pamatęs pradėjo savo automobilį stabdyti, dėl ko jis tapo nevaldomas (t.1 b.l.106-107).
Taigi minėti asmenys skirtingai nurodė situaciją, kuri buvo susidariusi kelio važiuojamoje dalyje betarpiškai prieš įvykį. Klydo nurodydami, kuris gi iš tikrųjų ant kelio pastatė avarinį ženklą, be to niekas daugiau išskyrus šiuos asmenis apie avarinio sustojimo ženklo buvimą nepatvirtino. Aiškinantis šią aplinkybę buvo apklausti liudytojais visi kelių policijos, ikiteisminio tyrimo darbuotojai: A. Š., G. B., V. Š. dalyvavę atliekant apžiūrą, tačiau nė vienas iš jų nenurodė, jog prieš įvykio vietą, važiuojant nuo Žaslių pusės būtų radę pastatytą avarinį ženklą ar jo nuolaužas, nors N. P. teigia, kad avarinį ženklą jis pasiėmė tik atvykus policijos darbuotojams. Tai, jog buvo pastatytas avarinis ženklas, įspėjantis apie pavojų neigia ir V. P. bei su juo važiavę keleiviai. Byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad minėtas avarinis ženklas buvo pastatytas, o specialisto išvados 4 ir 5 punktuose nurodyta, kad N. Š. veiksmuose prieštaravimų Kelių eismo taisyklių reikalavimams, esančių priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu nebuvo, tuo atveju, jeigu jis susidariusioje prieš eismo įvykį situacijoje bei buvusiomis eismo įvykio metu kelio ir meteorologinėmis sąlygomis, prieš traukdamas užklimpusį griovyje automobilį Audi 90, įjungė savo vairuojamame automobilyje avarinės šviesos signalizaciją ir pastatė avarinio sustojimo ženklą 100 m. atstumu prieš savo automobilį Mijaugonių (Žaslių) kryptimi (t.1 b.l.152).
N. Š., M. Š., N. P. buvo nenuoseklūs aiškindami ir tą aplinkybę ar betarpiškai prieš susidūrimą jie Audi 90 automobilį vilko, ar tik ruošėsi vilkti. Teisme jie tvirtino, jog tik ruošėsi vilkti, o iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) prie įvykio vietos priartėjo jiems jau velkant automobilį Audi 90. Ikiteisminio tyrimo metu N. Š. parodė, kad jis buvo įsėdęs į savo automobilį ir tada pamatė automobilį BMW, o teisme parodė, jog tik ėjo link savo automobilio. Teismui aiškinantis šiuos prieštaravimus nė vienas jų nenurodė įtikinamų ir suprantamų priežasčių, kodėl ikiteisminio tyrimo metu ir teisme įvykio aplinkybes aiškino prieštaringai. Įvykio metu nė vienas iš jų nebuvo sužalotas, todėl atmestina didelio susijaudinimo ar išgąsčio priežastis.
Tačiau būtent ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų N. Š., M. Š., liudytojo N. P. nurodytą aplinkybę, jog tuo momentu, kai automobilis (duomenys neskelbtini) artėjo prie susidūrimo vietos, jie pradėjo vilkti automobilį Audi 90, ir automobilis Audi 80 buvo viduryje kelio važiuojamosios dalies, kur automobiliai ir susidūrė, o susidūrimo metu automobilio Audi 80 viduje sėdėjo jo vairuotojas, patvirtino automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. P., kartu važiavę keleiviai A. T., R. T.. Jų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra nuoseklūs (t.1 b.l.16-19, 23-27, 54-62, t.2 b.l.1-2,6-7).
Specialisto išvados 9 punkte nurodyta, kad pagal eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei plane prie jo užfiksuotą įvykio vietos situaciją po eismo įvykio, negalima nustatyti konkrečią automobilių (duomenys neskelbtini) ir Audi 80 susidūrimo vietą kelio ilgio bei pločio atžvilgiu. Atsižvelgiant į užfiksuotą įvykio vietos situaciją po eismo įvykio bei matomus fotografijose automobilių (duomenys neskelbtini), Audi 80 ir Audi 90 išorinius apgadinimus, techniniu požiūriu tikėtina, kad automobilių (duomenys neskelbtini) ir Audi 80 susidūrimas įvyko kelio važiuojamosios dalies viduryje(t.1 b.l.153), t.y. pilnai atitinka V. P., nukentėjusiojo A. T., liudytojo R. T. parodymams.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo(t.1 b.l.3-14) nustatyta, kad automobilis Audi 80 po įvykio stovi dešinėje važiuojamosios dalies pusėje. Apklausus specialistą apeliacinės instancijos teisme, jis paaiškino, kad mažai tikėtina, jog nuo smūgio automobilis Audi 80 atsidurtų automobilio (duomenys neskelbtini) judėjimo krypties eismo juostoje, jeigu susidūrimas būtų įvykęs pagal jo važiavimo kryptį priešpriešinėje eismo juostoje.
Byloje nepavyko nustatyti, nors tam buvo išnaudotos visos galimybės, ar automobilio Audi 80 vairuotojas N. Š. laikėsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir pastatė avarinio sustojimo ženklą, bei kurioje kelio važiuojamosios dalies vietoje, kelio pločio atžvilgiu, susidūrė automobiliai (duomenys neskelbtini) ir Audi 80, ar betarpiškai prieš susidūrimą automobilis Audi 80 neįvažiavo į automobilio (duomenys neskelbtini) judėjimo krypties eismo juostą. Nurodytos abejonės dėl automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. P. kaltumo, kurių dėl nuosprendyje aukščiau nurodytų priežasčių pašalinti negalima, traktuojamos kaltinamojo naudai, kadangi apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Nepaneigta, jog automobiliui (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. P. artėjant prie įvykio vietos, automobilis Audi 80, kurį vairavo N. Š., įvažiavo į V. P. važiavimo krypties eismo juostą, sudarydamas V. P. kliūtį, ko pasėkoje automobiliai susidūrė kelio važiuojamosios dalies viduryje. Byloje neįrodyta, kad V. P. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir ten susidūrė su automobiliu Audi 80, vairuojamu N. Š.. Nenustačius, kad V. P. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d. jo atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis (BPK 303 str. 5 d. 2 p.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 324 str., 329 str. 1 p., 303 str. 5 d. 2 p.,
nusprendė:
N. V. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005-12-15 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. V. P. pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.