Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

2021 m. sausio 27 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka Zoom vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas šioje administracinėje byloje kilęs dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių, sąrašo sudarymo komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo, kuriuo nutarta nesiūlyti Palangos miesto savivaldybės tarybai išbraukti iš apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo (toliau – ir Sąrašas) pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui E. J. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa - sandėlis (nuo 1-1 iki 1-17, nuo 1-40 iki 1-42, nuo 2-4 iki 2-5), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad pastato fizinis nusidėvėjimas yra 57 procentai.

2019 m. liepos 8 d. surašytas Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. SS19-20 dėl pastato (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad bendra pastato būklė bloga, galimai avarinė.

Tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė 2019 m. spalio 17 d. Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-217 patvirtintas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašas, į kurį įtrauktas pareiškėjui priklausantis statinys, esantis (duomenys neskelbtini).

2019 m. spalio 30 d. raštu Nr. (19.2.)-J1-1603 „Dėl apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių“ atsakovė informavo pareiškėją, kad jam priklausantys pastatai, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Tvarkos aprašu, 2019 m. spalio 17 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-217 įtraukti į Sąrašą.

2019 m. lapkričio 27 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į atsakovę, prašydamas pareiškėjui priklausančios pastato dalies statinį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinti iš apleistų pastatų sąrašo bei sumažinti nekilnojamojo turto mokestį.

2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. (19.2.)-J1-1668 „Dėl pastato (duomenys neskelbtini)“ atsakovė pareiškėjo prašymo netenkino, nurodydama, kad pareiškėjo prašyme nepateikti duomenys, įrodantys, jog pareiškėjui priklausantis nekilnojamas turtas neatitinka Tvarkos aprašo 5 punkte išvadintų kriterijų arba kad neatitikimas yra nulemtas vienos ar keleto aplinkybių.

2020 m. sausio 27 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. 21R2-23 (AG2-1/13-2020), kuriuo panaikino 2019 m. gruodžio 3 d. atsakovės sprendimą Nr. (19.2)-J1-1668 „Dėl pastato (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigojo atsakovę pareiškėjo 2019 m. lapkričio 27 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

2020 m. kovo 4 d. pareiškėjui išsiųstas Palangos miesto savivaldybės administracijos pranešimas Nr. (19.2)-J1-278 ir 2020 m. kovo 2 d. Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių, sąrašo sudarymo komisijos protokolą Nr. 6, kuriuo E. J. buvo pranešta, jog protokolu Nr. 6 priimtas sprendimas nesiūlyti Palangos miesto savivaldybės tarybai išbraukti E. J. kartu su kitais asmenimis priklausantį Pastatą iš Sąrašo, nes nepanaikintos įtraukimo į Sąrašą aplinkybės.

2020 m. balandžio 2 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Ginčų komisiją su skundu dėl 2020 m. kovo 2 d. Komisijos protokolu Nr. 6 įforminto sprendimo nesiūlyti Palangos miesto savivaldybės tarybai išbraukti iš sąrašo pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), iš apleistų pastatų sąrašo, taip pat dėl 2020 m. kovo 19 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimo atsisakyti atlikti veiksmus, nurodytus 2020 m. kovo 6 d. E. J. prašyme.

2020 m. liepos 9 d. Ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. 21R2-117 (AG2-50/17-2020), kuriuo panaikino Komisijos 2020 m. kovo 2 d. protokolinį sprendimą ir Palangos savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 19 d. raštą Nr. (8.6)-D3-J-299r-1137 ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti E. J. 2019 m. lapkričio 27 d. ir 2020 m. kovo 6 d. prašymus.

2020 m. rugpjūčio 13 d. Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių, sąrašo sudarymo komisija, vykdydama Ginčų komisijos 2020 m. liepos 9 d. sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. lapkričio 27 d. ir 2020 m. kovo 6 d. prašymus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios VAĮ nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, ir kt.). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008-11-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012 ir kt.).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – ir NTMĮ) 4 straipsnyje nurodyta, jog mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, o mokesčio mokėtojai yra nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys (NTMĮ 3 straipsnio 1 dalis). Aptariamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta savivaldybės tarybos prerogatyva nustatyti konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje. Šioje normoje savivaldybės tarybai taip pat suteikta teisė nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T-147 patvirtintas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių nustatymo tvarkos aprašas, kuris reglamentuoja Sąrašo sudarymo ir keitimo tvarką bei procedūras. Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis NTMĮ ir Statybos įstatymu (Tvarkos aprašo 2 punktas). Tvarkos aprašas yra skirtas nustatyti Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančius turto objektus (statinius), kurie yra neprižiūrimi ir apleisti ar naudojami ne pagal paskirtį, įvertinti savininkų veiksmus dėl šių objektų naudojimo priežiūros, būklės gerinimo, nustatyta tvarka įtraukti šiuos objektus į Sąrašą ir apmokestinti maksimaliu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu (Tvarkos aprašo 3 punktas).

Tvarkos aprašo 5 punkte numatyta, kad į Sąrašą gali būti įrašytas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, kuris vadovaujantis NTMĮ, yra apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu ir atitinka vieną arba kelis šių kriterijų: nuo turto įsigijimo (naudojimo pradžios) praėjo daugiau kaip 1 (vieneri) metai ir asmenys tinkamai neremontuoja, netvarko, nedažo ir neprižiūri pastatų ir jų fasadų (Tvarkos aprašo 5.1 punktas); statiniai apleisti, t. y. apdegę, apgriuvę, aptrupėję ar kitaip fiziškai pažeisti ir netvarkomi, neprižiūrimi arba statinių savininkai arba naudotojai nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 ir 48 straipsniuose nustatytų statinių naudotojų pareigų prižiūrint statinį (Tvarkos aprašo 5.7 punktas); statiniai neremontuojami, nerekonstruojami arba nenugriaunami, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai (Tvarkos aprašo 5.8 punktas).

Tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir (ar) Statybos skyriai pagal Tvarkos aprašo 5 punkte nustatytus kriterijus vizualiai įvertinę nekilnojamojo turto būklę, nustato statinius, kurie yra nenaudojami, apleisti arba neprižiūrimi. Objektai, kurie buvo įtraukti į praėjusių metų Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašą ir nebuvo kreiptasi dėl jų išbraukimo iš šio sąrašo, automatiškai yra įtraukiami į Sąrašą (Tvarkos aprašo 7 punktas).

Įvertinus teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog šio ginčo įrodinėjimo dalykas iš esmės yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), būklė. Tai reiškia, kad šiuo atveju svarbu įvertinti, ar nekilnojamasis turtas – statinys, atitinka statybą ir statinių priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytus kriterijus.

Kaip jau minėta, Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus specialistų 2019 m. liepos 8 d. surašytas Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. SS19-20 dėl pastato (duomenys neskelbtini). Šis aktas bei fotonuotraukos, kuriose nurodyta vaizdo fiksavimo data 2019 m. liepos 8 d., patvirtina, jog pastato plytos stipriai aptrupėję, vietomis iškritę, matosi išilginiai mūro įtrūkimai, pamatai stipriai pažeisti, tinkas dideliais plotais nukritęs, betonas aptrupėjęs, stogo danga pažeista, ant stogo dangos vietomis auga želdiniai, pastato lietaus nuvedimo sistema sunaikinta, o pastato, ypač estakados su stogine, esančios pastato vakarinėje pusėje, perdangos ir sijos paveiktos klimato poveikio, drėgmės, apsauginis betono sluoksnis nutrupėjęs, atviros armatūros pažeistos korozijos. Estakados laiptai stipriai aptrupėję, laiptų turėklai sulūžę. Virš estakados esančio stogo su kolonomis konstrukcija pavojingai deformuota, betonas aptrupėjęs, plytos ir betonas trupa, aplinkui mėtosi nuo pastato konstrukcijų nutrupėję plytų ir betono nuolaužos. Langai seni, kai kurie užkalti plokštėmis, kai kurie atviri, išdaužytais stiklais, durys senos, sutrūnijusios. Pastatas apleistas, neprižiūrimas, išskyrus pietrytinė pastato dalis, ties poilsio patalpomis (duomenys neskelbtini). Ši dalis naujai suremontuota - sienos plytų mūro, tinkuotos, rytų pusėje dengtos medinėmis dailylentėmis, sutvarkyta stogo danga, kritulių nuo stogo nuvedimo sistema tvarkinga, pamatai tvarkingi. Bendra pastato būklė bloga, galimai avarinė. Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija aiškiai ir nedviprasmiškai papunkčiui įvardino ginčo pastato trūkumus, juos vertindama pagal Tvarkos aprašo 5.1; 5.7; 5.8 punktų kriterijus, kuriems esant pastatas yra įtrauktinas į Sąrašą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Tvarkos aprašas, kurio 5.1; 5.7; 5.8 ir kt. punktuose įvardintas sąrašas kriterijų (ne baigtinis), pagal kuriuos nustatoma, ar nekilnojamasis turtas laikytinas keliančiu pavojų jame ar arti jo būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, be kita ko, yra parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir kitais teisės aktais.

Reikalavimai nekilnojamojo turto techninei būklei reglamentuojami ne tik Tvarkos aprašo 5 punkte, kuris yra įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas, bet visų pirma Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei Statybos techninio reglamento STR 1.07.03.2017 nuostatose, kurios yra privalomos visiems Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, statytojams ir naudotojams ir kurių pagrindu yra parengtas minėtasis Tvarkos aprašas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad E. J. ir kiti savininkai ėmėsi papildomų priemonių, susijusių su Pastato priežiūra: papildomai uždėjo apsauginius tinklus, aptvėrė statybine tvora bei sutvarkė teritoriją. Tačiau atsakovė į bylą pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. darytas fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad pastatas yra netvarkomas, apleistas, todėl pareiškėjo argumentai, kad pastatas yra tvarkomas, atmestini. Taip pat atmestini pareiškėjo argumentai, kad būtent E. J. priklausančios Pastato dalys nėra apleistos, apgriuvusios, aptrupėjusios ar kitaip fiziškai pažeistos ir netvarkomos, kadangi nėra nustatyta, kuri Pastato dalis priklauso pareiškėjui, todėl jis, kaip ir visi likę savininkai, yra Pastato bendraturtis. Pažymėtina, kad pareiškėjas kreipėsi 2019 m. lapkričio 27 d. į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas jam priklausančios Pastato dalies statinį, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinti iš apleistų pastatų sąrašo bei sumažinti nekilnojamojo turto mokestį. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjui priklausantis Pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sandėlis. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte nurodyta, kad yra naujai suremontuota pietrytinė pastato dalis ties poilsio patalpomis (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad ši suremontuota Pastato dalis nėra pareiškėjui priklausantis sandėlis, todėl darytina išvada, kad visas Pastatas teisėtai įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašą.

Skunde pareiškėjas teigia, kad jau praktiškai dvejus metus jis ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad rekonstruoti E. J. priklausančio Pastato dalį, tačiau tik 2019 m. lapkričio 20 d. buvo gauti specialieji architektūros reikalavimai. Paties pareiškėjo teigimu, vis dar negautas leidimas Pastato dalies rekonstrukcijai. Ši pareiškėjo pateikta aplinkybė taip pat rodo, kad Pastatas yra nusidėvėjęs ir jam reikalinga rekonstrukcija.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2019 m. spalio 17 d. Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-217 visiems statinio, adresu (duomenys neskelbtini), savininkams buvo pritaikytas padidintas 3 procentų nekilnojamojo turto mokestis, atitinkamai kiekvieno savininko valdomai statinio daliai. Sąraše nurodyti statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai yra E. J., S. K. įmonė „Fasma“, G. R., A. K., D. R., S. R., D. U., V. M., P. M..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 4.72 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis), o bendrosios nuosavybės objektu – kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

Tačiau byloje nėra duomenų, kad Pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), būtų padalintas į atskirus turtinius vienetus. Naudojimosi tvarka minėtu turtu tarp bendraturčių nėra nustatyta, taip pat bendraturčių dalys nėra atidalytos iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Kadangi pareiškėjui ir kitiems statinio savininkams priklausantis Pastatas (jo dalis) atitinka Tvarkos aprašo 5.7 punkte apleistam, nenaudojamam statiniui nustatytus kriterijus, E. J. ir kitiems Pastato savininkams priklausantis nekilnojamas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 17 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-217 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“ teisėtai įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą. Nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai taikytas 5.7 Tvarkos aprašo punktas.

Kadangi Pastatas nėra padalintas į atskirus turtinius juridinius vienetus, todėl teisėtai visiems statinio savininkams buvo pritaikytas padidintas 3 procentų nekilnojamojo turto mokestis, atitinkamai kiekvieno savininko valdomai statinio daliai ir Pastatas įtrauktas į Sąrašą.

Minėta, kad pagal Tvarkos aprašo 14 punktą į Sąrašą įtrauktų statinių savininkai per 10 darbo dienų nuo Sąrašo patvirtinimo informuojami apie jų valdomo objekto įtraukimą į šį Sąrašą. Tvarkos aprašo 15 punkte nustatyta, kad asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas įrašytas į Sąrašą, gali per 20 darbo dienų nuo pranešimo apie jų valdomo objekto įrašymo į Sąrašą išsiuntimo dienos arba kai šis Sąrašas paskelbiamas Palangos miesto savivaldybės interneto svetainėje www.palanga.lt, raštu pateikti Savivaldybės administracijai motyvuotą prašymą išbraukti statinį iš Sąrašo ir pateikti duomenis, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka šio Tvarkos aprašo 5 punkte išvardytų kriterijų arba kad neatitikimas yra nulemtas vienos ar keleto šių aplinkybių: kai dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų nekilnojamasis turtas buvo suniokotas ir šis faktas konstatuotas kompetentingos institucijos išvadose ir nuo fakto konstatavimo praėjo ne daugiau kaip trys mėnesiai; kai nekilnojamojo turto savininkas gavo statybą leidžiantį dokumentą dėl į Sąrašą įrašyto objekto remonto, rekonstrukcijos, griovimo, paskirties keitimo, pradėjo vykdyti statybos darbus ir įvykdė ne mažiau kaip ¼ projekte numatytų darbų arba įgyvendino visus pagal projektą numatytus darbus; kai turtas buvo įsigytas ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesius iki šio objekto įtraukimo į Sąrašą dienos.

Nustatyta, kad pareiškėjas pateikė 2019 m. lapkričio 27 d. prašymą dėl Pastato išbraukimo iš Sąrašo, kuriame nurodė, kad nuo 2018 m. lapkričio mėnesio jam priklausančio Pastato dalies, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini), buvo bandoma gauti projektavimo sąlygos Pastato rekonstrukcijai, o galutinai jas pavyko gauti tik 2019 m. lapkričio 20 d. (specialieji architektūros reikalavimai SARD-33-191120-00047, 2019-11-20). Be to, Pastatas yra apsaugotas apsauginiais tinklais, aptvertas statybine tvora, bei sutvarkyta teritorija. Dėl šių aplinkybių prašo pareiškėjui priklausančios Pastato dalies statinį, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinti iš apleistų pastatų sąrašo bei sumažinti nekilnojamojo turto mokestį. Atkreiptinas dėmesys, jog su šiuo prašymu pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, kad nekilnojamasis turtas neatitinka Tvarkos aprašo 5 punkte išvardytų kriterijų arba kad neatitikimas yra nulemtas vienos ar keleto Tvarkos aprašo 5 punkte aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima siūlyti Tarybai išbraukti Pastatą iš Sąrašo.

Minėta, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių, sąrašo sudarymo komisija, vykdydama Ginčų komisijos 2020 m. liepos 9 d. sprendimą, iš naujo išnagrinėjo 2019 m. lapkričio 27 d. ir 2020 m. kovo 6 d. pareiškėjo prašymus bei nutarė nesiūlyti Palangos miesto savivaldybės tarybai išbraukti iš apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo Pastato, adresu (duomenys neskelbtini), nes nepanaikintos įtraukimo į sąrašą aplinkybės. E. J. nepateikė Tvarkos aprašo 15.1, 15.2, 15.3 punktuose numatytų aplinkybių pagrindžiančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima išbraukti Pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), iš Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašo.

Kaip matyti iš ginčijamo 2020 m. rugpjūčio 13 d. Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių, sąrašo sudarymo komisijos protokolo Nr. 7 turinio ir jo apimties, jame išsamiai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, dėl kokių priežasčių ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis atsakovė nutarė nesiūlyti Palangos miesto savivaldybės tarybai išbraukti iš apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo Pastato, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pateiktas atsisakymo teisinis pagrindas bei vertinimas. Ginčijamame sprendime nurodyti nustatytas faktines aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, jis pakankamai individualiai argumentuotas, nėra abstraktus, motyvacija leidžia pareiškėjui suvokti esmines priežastis, lėmusias tokio sprendimo priėmimą.

Teismo nuomone, E. J. 2019 m. lapkričio 27 d. prašymas išbraukti jam priklausantį Pastatą adresu (duomenys neskelbtini), iš apleistų statinių sąrašo bei 2020 m. kovo 6 d. E. J. prašymas „Dėl 2020-03-02 posėdžio protokolo Nr. 6“ buvo tinkamai išnagrinėti ir motyvuoti, todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, priimant Ginčijamą sprendimą nebuvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 dalies nuostatos. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad Ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus.

Įvertinus nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo skundas dalyje dėl Ginčijamo sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus šio reikalavimo, atmestinas kaip nepagrįstas ir išvestinis skundo reikalavimas Pastatus išbraukti iš Sąrašo bei jiems netaikyti maksimalaus nekilnojamojo turto mokesčio tarifo. Taigi, pareiškėjo skundas dėl visų reikalavimų atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 13 d. nutartimi tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdytas visų rūšių išieškojimo procedūrų vykdymas, susijęs su padidinto 5 261,56 Eur dydžio nekilnojamojo turto mokesčio pagal pirminę deklaraciją Nr. 0011734 už 2019 m. išieškojimu iš E. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo skundas atmetamas, todėl taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė šiam teismo sprendimui įsiteisėjus naikintina (ABTĮ 70 straipsnio 9 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo E. J. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Netenkinti pareiškėjo E. J. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 13 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdytą visų rūšių išieškojimo procedūrų vykdymą, susijusį su padidinto 5 261,56 Eur dydžio nekilnojamojo turto mokesčio pagal pirminę deklaraciją Nr. 0011734 už 2019 m. išieškojimu iš E. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.