Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2014-07-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1023/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-04
Bylos Nr.
2A-1023/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
Teisėjai
Egidija Tamošiūnienė, Vigintas Višinskis, Rasa Gudžiūnienė
Suinteresuotas asmuo
D. G., A. G.
Atsakovas
Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
Pareiškėjas
akcinės bendrovės „Kauno energija“
Ieškovas
Kauno energija Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos Valstybės biudžetinė įstaiga Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
Civilinė byla Nr. 2A-1023/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01291-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 94.1.; 121.21.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų D. G., A. G. ir atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4622-640/2013 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno energija“ skundą atsakovams Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimų, kuriais atsisakyta nagrinėti ginčą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas AB „Kauno energija“ pateiktu skundu prašė panaikinti atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - ir Komisija) 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. R2-1624, atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau - ir Inspekcija) 2013 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 2R-1336, ir įpareigoti šias institucijas, vadovaujantis Energetikos įstatymo (toliau - ir EĮ) 34 straipsnyje nustatyta išankstine privaloma skundų ir ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, išspręsti kilusį ginčą savo kompetencijų ribose.

Pareiškėjas nurodė, kad tarp jo ir suinteresuotų asmenų D. G., A. G. yra kilęs ginčas dėl skolos už patiektą šilumos energiją ir buto šildymo įrenginių atjungimo nuo centralizuoto šildymo tinklų teisėtumo. Pagal EĮ 34 straipsnio 2 dalį nurodytą ginčą pagal kompetenciją turi nagrinėti Komisija ir Inspekcija. Tačiau šios įstaigos skundžiamais sprendimais atsisakė tą daryti. Skundžiamų sprendimų neteisėtumą patvirtina ir Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, kuria CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu paliktas nenagrinėtu pareiškėjo ieškinys suinteresuotiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies: panaikino Inspekcijos 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 2R-1336 ir įpareigojo Inspekciją pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų ginčą išnagrinėti išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka; kitoje dalyje reikalavimus atmetė.

Teismas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis šalims yra privaloma (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Remdamasis Kauno miesto apylinkės teismo išvada, kad skolos priteisimas gali būti išnagrinėtas tik tuomet, kai bus nuspręsta, ar galima laikyti, kad suinteresuoti asmenys atsijungė nuo vietinės centrinio šildymo sistemos ir ar jie turi pagal bendrus apskaitos prietaisus sumokėti už suvartotą energiją, teismas konstatavo, kad ginčas artimas ginčams dėl energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų. Dėl to teismas laikė, kad ginčas išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarka turėjo būti išnagrinėtas Inspekcijoje. Kadangi ginčas yra kilęs ne dėl energetikos įmonių veiklos, o dėl vartotojų veiksmų atsijungiant nuo vietinės centrinio šildymo sistemos, ginčas teismo nuomone nėra priskirtas Komisijos kompetencijai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuoti asmenys D. G. ir A. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą dalyje dėl skundo atmetimo ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Skunde teigiama, kad:

1. Ginčas tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų vyksta dėl apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimų, energijos apskaitos bei šilumos paskirstymo. Taigi šiems reikalavimams privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka. Pirmiausia ginčo dalis dėl buto šildymo būdo pakeitimo turi būti išnagrinėta Inspekcijoje. Tuomet Komisija turėtų nagrinėti ginčo dalį dėl šilumos paskirstymo ir metodų parinkimo teisėtumo bei pagrįstumo.

2. Nors pareiškėjas į teismą formaliai kreipėsi dėl neva neteisėto energijos tiekimo nutraukimo ir apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimų, tačiau faktiškai pareiškėjas įrodinėja, kad suinteresuoti asmenys, neteisėtai atjungdami savo buto patalpas nuo centralizuoto šildymo, įvykdė šilumos tiekimo nutraukimo ir apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimus kaip civilinius deliktus. Kadangi pareiškėjas neteisėtai priskyrė suinteresuotiems asmenims centralizuotos šilumos dalį, kurią suvartojo jų kaimynai, akivaizdu, kad buvo taikoma netinkama šilumos paskirstymo metodika.

Apeliaciniu skundu Inspekcija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą dalyje dėl skundo tenkinimo ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti. Skunde teigiama, kad:

1. Pareiškėjo Inspekcijai pateikto prašymo esmė – pripažinti, kad jis turi teisę reikalauti iš suinteresuotų asmenų sumokėti jo nurodytą sumą už suinteresuotiems asmenims priskirtą ir apskaičiuotą šilumos bei karšto vandens kiekį, kai suinteresuoti asmenys atsisako tą daryti teigdami, jog yra atsijungę nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Taigi esminis pareiškėjo prašymo tikslas – gauti patvirtinimą, kad reikalaujama iš suinteresuotų asmenų suma yra apskaičiuota tinkamai. Teisė spręsti klausimus dėl šilumos kiekio paskirstymo metodų taikymo tinkamumo ir teisėtumo yra ne Inspekcijos kompetencija.

2. Teismo išvados yra nenuoseklios ir prieštaringos, kadangi atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos klausimas neapima šilumos paskirstymo ir apskaitos klausimų. Inspekcijai nesuteikta kompetencija vertinti šilumos kiekio paskirstymo klausimų, o taip pat dalyvauti atjungimo procedūrose. Inspekcija pagal kompetenciją yra techninio pobūdžio institucija, nagrinėjanti ginčus dėl apskaitos sugadinimo ir pan.

3. Teismas visiškai nepasisakė dėl to, kad Inspekcija nedalyvauja butų šildymo įrengimų atjungimo nuo centralizuotų šildymo sistemų procedūrose ir neturi kompetencijos spręsti šiuos klausimus. Be to, Inspekcijai nesuteikta teisės duoti privalomus nurodymus šilumos tiekėjui dėl mokesčių perskaičiavimo šilumos vartotojui bei dėl mokesčių skaičiavimo nutraukimo (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-2908-602/2011). Taigi Inspekcija neturi teisės spręsti ir klausimo dėl reikalavimo padengti mokėtinas sumas ir netesybas.

4. Teismas taipogi visiškai nepasisakė dėl to, kad būtent Komisijai priskirta spręsti klausimą dėl šilumos tiekėjo atliekamo šilumos kiekio paskirstymo. Pareiškėjo reikalavimai yra susiję su šilumos kiekio paskirstymu ir metodų taikymo, taigi teismas nepagrįstai atmetė skundą Komisijos atžvilgiu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą pareiškėjas prašo jį atmesti bei nurodo, kad suinteresuoti asmenys apeliaciniame skunde pakeitė savo poziciją. Toks suinteresuotų asmenų elgesys rodo jų siekį užvilkinti tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimą. Tarp šalių kilęs ginčas yra dėl skolos priteisimo, todėl būtent apeliantai turėjo inicijuoti ginčo sprendimą EĮ 34 straipsnyje nurodyta išankstine ginčų ir skundų nagrinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. D. S., bylos Nr. 3K-3-589/2013).

Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą Komisija prašo jį atmesti bei nurodo, kad Komisija nagrinėja skundus ir ginču dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo, o dėl vartotojų pareigų, kylančių iš šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių, nevykdymo. Išplėstinis Komisijos įgaliojimų traktavimas pažeistų teisėtumo principą ir ultra vires doktriną.

Atsiliepime į suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą Inspekcija nurodo, kad iš dalies sutinka su apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, susijusia su reikalavimu panaikinti sprendimą dalyje dėl skundo atmetimo, nes tarp šalių kilęs ginčas apima šilumos paskirstymo klausimus, kurių Inspekcija nėra įgaliota spręsti. Klausimus dėl šilumos paskirstymo metodų tinkamo taikymo kompetentinga nagrinėti būtent Komisija. Suinteresuoti asmenys apeliaciniame skunde pakeitė savo poziciją, taigi jų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas.

Atsiliepimu į Inspekcijos apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti bei nurodo, kad Inspekcija nepagrįstai siaurinamai aiškina savo funkcijas. Teismas pagrįstai nurodė, kad ginčo esmė yra šilumos įrenginių atjungimo teisėtumo klausimas, kurį turi išnagrinėti Inspekcija.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama, neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, ir siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme. Teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos principas, garantuojantis visiems asmenims teisę ginti savo teises ar laisves teisme. Įstatymų leidėjas atskirais atvejais gali nustatyti ikiteisminę ginčų sprendimo tvarką (kitaip, išankstinė bylų sprendimo ne teismo tvarka), kuria asmenys įpareigojami tarp jų kilusį konfliktą pirmiausia spręsti ja, ir tik pasinaudojus nurodyta tvarka jiems suteikiama teisė kreiptis į teismą. Vienas pagrindinių ikiteisminių ginčų sprendimo tvarkų ir civilinio proceso tikslų užtikrinti įmanomai greičiausią teisinės taikos tarp šalių atkūrimą. Atsižvelgiant į tai, kad pasinaudojimas išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka yra viena būtinųjų sąlygų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 293 straipsnio 2 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), griežtas ginčų sprendimą reglamentuojančių teisės normų laikymasis inter alia yra asmens teisės į jo teisių ir įstatymų saugomų interesų veiksmingą teisminę gynybą realizavimo garantija. Šioje byloje keliama EĮ 34 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtintų ikiteisminę ginčų, kilusių tarp vartotojų ir energetikos įmonių, sprendimo tvarką reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo problema. Šių normų vienodas taikymas yra visuotinai svarbus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindą peržengti apeliacinių skundų ribas.

Nustatyta, kad pareiškėjas AB „Kauno energija“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas priteisti iš suinteresuotų asmenų D. G. ir A. G. skolą už patiektą šilumos energiją. Kauno apylinkės teismas, priėmęs ieškinį, 2013 m. kovo 28 d. nutartimi jį paliko nenagrinėtą, konstatavęs, kad ieškovas nėra pasinaudojęs EĮ 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta išankstine neteismine ginčo sprendimo tvarka, t. y. nesikreipė į Inspekciją dėl ginčo išnagrinėjimo, nors žinojo, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl suinteresuotų asmenų atsijungimo nuo centrinio šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų teisėtumo.

Remdamasis nurodyta teismo nutartimi pareiškėjas kreipėsi su skundais į Komisiją ir Inspekciją, tačiau pastarosios atsisakė jį priimti dėl kompetencijos neturėjimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Inspekcija nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą.

EĮ 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.

Taigi, pagal nustatytą reglamentavimą, tiek vartotojai, tiek energetikos įmonės, manydami, kad kita šalis nesilaiko energetikos sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikia netinkamai ir pažeidžia jų teisėtus interesus, turi dėl ginčo sprendimo įstatyme nustatytais atvejais išankstine ne teismo tvarka kreiptis pagal kompetenciją į vieną iš nurodytų institucijų.

Kasacinis teismas, aiškindamas EĮ 34 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, yra nurodęs, kad Inspekcija, vykdydama valstybinę energetikos kontrolę, neatlieka mokesčių už energiją perskaičiavimo funkcijų ir nekompetentinga duoti privalomų nurodymų kitiems asmenims, o Komisija negali įpareigoti vartotojo sumokėti energijos įmonei skolą ar ją sumažinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v D. S., bylos Nr. 3K-3-589/2013; 2014 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Ukmergės šiluma v. A. A., bylos Nr. 3K-3-119/2014; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Litesko“ v. V. P., bylos Nr. 3K-3-237/2014). EĮ 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka taikoma tokiems ginčams, kurie kilo dėl specialių teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimo ir priklauso Inspekcijos ar Komisijos kompetencijai; vartotojų ir energetikos įmonių ginčams, kilusiems kitu teisiniu pagrindu, nurodyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka neprivaloma (žr. cituotas nutartis, priimtas bylose UAB Ukmergės šiluma v. A. A., UAB „Litesko“ v. V. P.).

Pagal nustatytas faktines aplinkybes, ginčas tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų kilo dėl skolos už patiektą šilumos energiją. Ieškovas nekelia ginčo, kad suinteresuotieji asmenys vartojo šilumos energiją neteisėtai ar kitaip pažeidė šilumos energijos tiekimą bei vartojimą reglamentuojančias normas, o tai sudarytų pagrindą ir suponuotų pareigą kreiptis į įstatymo nustatytas institucijas dėl išankstinio neteisminio ginčo sprendimo, todėl pareikštam ginčui pirmiau aptarta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka neprivaloma. Kasacinio teismo pasisakyta, jog kitoks EĮ 34 straipsnio nuostatų aiškinimas prieštarautų protingumo principui (CK 1.5 straipsnis), nes reikštų, kad energetikos įmonė, reikšdama reikalavimą apmokėti už vartotojo suvartotą šilumos energiją ir kreipdamasi į Inspekciją, pati kvestionuoja savo atliktos energijos apskaitos teisingumą (žr. cituotą nutartį, priimtą byloje UAB „Vilniaus energija“ v D. S.; taip pat 2014 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „Panevėžio energija“ v. A. G., bylos Nr. 3K-3-118/2014)

Taigi tarp šalių kilusio ginčo teisinis pagrindas yra prievolinio pobūdžio. Vadinasi, pareiškėjo, kaip energetikos įmonės, ieškinys suinteresuotiems asmenims nagrinėtinas teisme netaikant EĮ 34 straipsnio 2, 3 dalyse nustatytos išankstinės ginčų/bylų sprendimo ne teisme tvarkos. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad suinteresuoti asmenys Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje byloje atsikirsdami į pareiškėjo reikalavimus teigė, jog jiems priklausančio buto šildymo sistemos yra atjungtos nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, todėl pareiškėjas esą nepagrįstai reikalauja apmokėti skolą už tariamai patiektą šilumos energiją. Analogiško pobūdžio argumentai yra dėstomi ir nagrinėjamoje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio dėl skolos priteisimo pateikimas teismui nevaržo suinteresuotų asmenų teisių, manant, jog ieškovas pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, t. y. kad ieškovas atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė apeliantų teises bei teisėtus interesus, kreiptis į vieną iš nurodytų institucijų dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų išsprendimo ir pažeidimų nustatymo. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad į byloje dėl skolos priteisimo nustatytinų ir įrodinėtinų aplinkybių sąrašą patenka aplinkybės dėl patalpų atjungimo nuo centralizuoto šildymo teisėtumo. Šios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant, ar pagrįstai energijos tiekėjas reikalauja priteisti skolą už šilumos energiją. Jei atsijungimo teisėtumo nustatymas (paneigimas) sudarytų byloje pareikšto reikalavimo dalyką, toks ginčas galėtų būti kvalifikuojamas kaip ginčas, kuriam taikoma EĮ 34 straipsnyje nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB ,,Šiaulių energija“ v. V. P., V. P., bylos Nr. 3K-3-158/2014).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą aptarta atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūra, išaiškintas reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. A. J., bylos Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. liepos 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB ,,Kauno energija“ v. A. P., bylos Nr. 3K-3-385/2012). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vartotojai, neteisėtai atjungę buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB ,,Kauno energija“ v. VšĮ Ekonominės integracijos agentūra, kt., bylos Nr. 3K-3-277/2012; 2013 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Šiaulių energija“ v. R. J., bylos Nr. 3K-3-119/2013). Taigi, suinteresuoti asmenys gindamiesi nuo pareiškėjo reikalavimo sumokėti skolą už patiektą šilumos energiją turėtų įrodinėti, kad jie buto šildymo ir karšto vandens sistemas nuo centralizuoto šildymo sistemos atjungė teisėtai. Atitinkamai būtent jie, siekdami iškelti klausimą dėl taikytinos paskirstymo metodikos ir šilumos apskaitos (ar pareiškėjas turi teisinį pagrindą skaičiuoti jiems visą mokestį už šilumą), turi kreiptis į Inspekciją ar Komisiją pagal šių institucijų kompetenciją. Byloje, kurioje Kauno miesto apylinkės teismas ieškinį paliko nenagrinėtą 2013 m. kovo 28 d. nutartimi atsakovais buvę vartotojai - D. G. ir A. G., nebuvo pareiškę jokių savarankiškų reikalavimų nustatyti jų atsijungimo nuo šilumos tiekimo sistemos teisėtumą, atitinkamai, tiek Komisija, tiek Inspekcija pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo AB ,,Kauno energijos“ skundą.

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas Inspekciją pareiškėjo AB ,,Kauno energija“ ir D. G. bei A. G. ginčą išnagrinėti išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, netinkamai taikė EĮ 34 straipsnio 2 dalį, dėl to ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikinama, o pareiškėjo skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į aptartus argumentus, netenkina suinteresuotųjų asmenų D. G. ir A. G. apeliacinio skundo, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje atmestas pareiškėjo AB ,,Kauno energija“ skundas Komisijos atžvilgiu, nes kaip yra konstatuota šioje nutartyje, nei viena iš institucijų jų kompetencijos ribose neturėjo pareigos išankstine neteismine tvarka nagrinėti ginčo, kurio pobūdis yra prievolinis.

Pažymėtina, kad nors skundo priėmimo metu teismų praktika dėl išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos nebuvo vieninga, skundžiamo sprendimo priėmimo metu esminiu klausimu - ar išankstinė neteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka taikytina tuo atveju, kai reiškiami reikalavimai priteisti skolą už patiektą šilumos energiją - kasacinio teismo jau buvo pasisakyta (cituota nutartis, priimta byloje UAB „Vilniaus energija“ v D. S.). Taigi, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką ir skundo, kuriuo prašyta įpareigoti Komisiją bei Inspekciją išnagrinėti ginčą išankstine neteismine tvarka, netenkinti.

Nors Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas turi laikytis EĮ 34 straipsnio 2 dalyje nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, tačiau ši teisės taikymo klaida negali būti procesine kliūtimi pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu suinteresuotų asmenų atžvilgiu (CPK 297 straipsnio 2 dalis).

Suinteresuotų asmenų D. G. ir A. G. turėtos išlaidos atsiliepimui į pareiškėjo skundą parengti, atsižvelgiant į jų interesą bylos baigtimi, priežastis dėl kurių jos susidarė bei faktą, kad suinteresuotų asmenų atžvilgiu nebuvo priimtas (ir neturėjo būti priimtas) sprendimas dėl ginčo esmės, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2013 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. 2R-1336 ir ji įpareigota akcinės bendrovės ,,Kauno energija“ ir D. G. bei A. G. ginčą išnagrinėti išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – akcinės bendrovės ,,Kauno energija“ skundą atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėEgidija TamošiūnienėVigintas Višinskis