- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-07
- Bylos Nr.
- 2YT-8229-589/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Pareiškėjas
- Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“ skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui Andriui Bespalovui, uždarajai akcinei bendrovei „Žvalguva“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio Andriaus Bespalovo 2018 m. gegužės 15 d. patvarkymą „Dėl turto įvertinimo (areštavimo)“, kuriuo pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas – 12,76 ha žemės sklypas (toliau – ir turtas) – buvo įvertintas 44 000 Eur; perkainoti turtą, kad jo vertė taptų artima realiai rinkos vertei, sustabdyti išieškojimą vykdymo procese minėtoje vykdomojoje byloje, kurioje buvo priimtas patvarkymas. Nurodo, kad nesutinka su nustatyta turto pardavimo kaina, kadangi realiai rinkoje turto kaina yra daug didesnė nei nurodoma patvarkyme bei turto vertinimo ataskaitoje. Tai patvirtina prie šio skundo pridedami panašaus turto skelbimai, iš kurių akivaizdu, kad turto kaina nustatyta netinkama. Juo labiau, kad turto būklė buvo pagerinta, žemės sklypas gerai įdirbtas, derlingas, be to, turtas yra pabrangęs ir dėl nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, todėl nustatyta kaina yra neadekvati realiai rinkos kainai, net jei turtas ir yra realizuojamas priverstinai. Kadangi turtas yra specifinis – žemės ūkio paskirties sklypas, tai praduodamo turto vertę, sudaro ne tik tai, kas buvo įvertinta ataskaitoje, bet ir tai, kokias pajamas juo naudojantis galima uždirbti. Jei turtas būtų vertinamas tokiu metodu (pagal pajamas, gaunamas naudojant turtą), tuomet jo vertė būtų dar didesnė, kadangi žemės ūkiai šiuo metu galis sėkmingai dirbti. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, mano, kad antstolio patvarkymu turtas turi būti perkainotas, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 681 straipsnyje nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad nenustačius turto kainos, neįmanoma tęsti išieškojimo iš turto, prašo sustabdyti išieškojimą minėtoje vykdomojoje byloje. Jei vykdymo procesas nebūtų sustabdytas ir jei varžytynės įvyktų, tuomet paaiškėjus, kad turtas buvo parduotas per pigiai, iškiltų naujų teisinių procesų būtinybė, kadangi skolininkė būtų priversta kreiptis dėl žalos atlyginimo, reikalaudamas skirtumo tarp realizuoto turto pardavimo vertės ir tikrosios turto kainos, kuri turėjo būti nustatyta šioje vykdomojoje byloje.
Antstolis Andrius Bespalovas 2018 m. birželio 27 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir skundą su vykdomąja byla Nr. 0025/14/02330 perdavė teismui. Nurodo, kad skunde išdėstyti motyvai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais dokumentais, nepateikti jokie įrodymai, kuriais remiantis būtų galima suabejoti nustatyta vidutine rinkos verte, bei būtų būtinybė atlikti turto ekspertizę, siekiant nustatyti vidutinę rinkos vertę, kas sudarytų papildomas išlaidas ir užvilkintų vykdymo procesą. Iš internetinio tinklalapio www.aruodas.lt pateikti parduodamų žemės sklypų skelbimai visiškai nesusiję su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verslavita“ Panevėžio skyriaus atliktu vertinimu, kadangi pardavinėjami žemės sklypai nenusako vidutinės rinkos vertės (tokiais skelbimais negalima vadovautis atliekant ekspertizę lyginamuoju metodu, kurio esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Žvalguva“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2018 m. balandžio 24 d. antstolis priėmė patvarkymą „Dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti“, kuriuo paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, ekspertizę pavedė atlikti UAB „Verslavita“ Panevėžio skyriui, tačiau pareiškėja neteikė skundo dėl minėto patvarkymo bei nereiškė nušalinimo antstolio paskirtam ekspertui, vadinasi sutiko, kad būtų skiriama ekspertizė turto vertei nustatyti, kad tokią ekspertizę atliktų UAB „Verslavita“ Panevėžio skyrius. Neturi jokios reikšmės pareiškėjos argumentas, kad turto būklė buvo pagerinta, žemės sklypas gerai įdirbtas, derlingas, turtas yra pabrangęs ir dėl nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, kadangi UAB „Verslavita“ Panevėžio skyrius vertino esamą turto būklę ir nustatė būtent esamos turto būklės vertę. Ekspertizės aktas yra galiojantis ir nenuginčytas. Prie skundo pridėti skelbimai neįrodo, kad pareiškėjai priklausančio nurodyto turto vertė neatitinka jo rinkos kainos. Pati pareiškėja iki šiol nepasiūlė savo pirkėjo, kuris sutiktų pirkti minėtą turtą už didesnę kainą nei 66 000,00 Eur. Nėra pagrindo naikinti teisėtai ir pagrįstai 2018 m. gegužės 15 d. priimto antstolio patvarkymo „Dėl turto įvertinimo (areštavimo)“.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0025/14/02330 nustatyta, kad antstolio Andriaus Bespalovo 2014 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti S-3.5 Nr. 17626 priimtas vykdyti Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro 2014 m. rugpjūčio 6 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. JK-6873 dėl pardavimo iš varžytynių (5 683,64 Eur (19 624,48 Lt) skola) išieškotojos akcinės bendrovės „Citadele“ bankas naudai iš skolininkės Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės (toliau – ir UAB) „Karužiškiai“, o 2014 m. rugsėjo 6 d. skolininkei įteiktas 2014 m. rugsėjo 3 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-3.5 Nr. 17627 (vykdomosios bylos Nr. 0025/14/02330, l. 1-13). Kadangi per raginime nurodytą terminą skolininkė skolos nesumokėjo, 2014 m. spalio 7 d. turto arešto aktu Nr. 0025/14/02330, kuris skolininkei įteiktas 2014 m. spalio 9 d. kartu su 2014 m. spalio 7 d. patvarkymu „Dėl turto arešto“ S-3.5 Nr. 20423, antstolis areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausantį 12,76 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (toliau – ir turtas). 2014 m. spalio 7 d. patvarkymu „Dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti“ S-3.5 Nr. 20424, kuris skolininkei įteiktas 2014 m. spalio 9 d., antstolis nusprendė paskirti ekspertizę minėto turto vertei nustatyti ir pavedė ją atlikti UAB „Verslavita“ Panevėžio skyriui (vykdomosios bylos Nr. 0025/14/02330, l. 16-21). Atlikusi turto vertinimo ekspertizę, ekspertinė įstaiga antstoliui 2014 m. spalio 13 d. pateikė Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. PNE-14-017, kurioje nurodė, kad turto vertės nustatymo dieną (2014 m. spalio 10 d.) turto rinkos vertė yra 126 000,00 Eur (vykdomosios bylos Nr. 0025/14/02330, l. 25-47). Vadovaudamasis ekspertizės aktu, antstolis 2014 m. spalio 20 d. patvarkymu „Dėl turto įvertinimo (areštavimo)“ S-3.5 Nr. 21254 nutarė areštuoti turtą bei nustatyti jo vertę – 126 000,00 Eur. Šis patvarkymas kartu su patikslintu 2014 m. spalio 20 d. turto arešto aktu Nr. 25/14/02330 skolininkei įteiktas 2014 m. spalio 22 d. (vykdomosios bylos Nr. 0025/14/02330, l. 59-62). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-9102-911/2014, vykdomojoje byloje išieškotoja akcinė bendrovė „Citadele“ bankas pakeista į naują išieškotoją UAB „Žvalguva“. Pagal išieškotojos UAB „Žvalguva“ prašymą, antstolis 2014 m. gruodžio 17 d. patvarkymu Nr. 0025/14/02330 panaikino turto areštą (vykdomosios bylos Nr. 0025/14/02330, l. 70, 76-80). Kadangi atliekant kitus priverstinio išieškojimo veiksmus visos skolos išieškoti iš skolininkės nepavyko, 2018 m. balandžio 24 d. turto arešto aktu Nr. 0025/14/02330, antstolis vėl areštavo turtą. Šio turto vertė buvo nustatyta prieš daugiau nei trejus metus, todėl 2018 m. balandžio 24 d. patvarkymu „Dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti“ S-3.5 Nr. 6826, antstolis nusprendė paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti ir pavedė ją atlikti UAB „Verslavita“ Panevėžio skyriui. Minėtas patvarkymas skolininkei įteiktas 2018 m. gegužės 2 d. (vykdomosios bylos Nr. 0025/14/02330, l. 94-100). Atlikusi turto vertinimo ekspertizę, ekspertinė įstaiga antstoliui 2018 m. gegužės 14 d. pateikė Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. PNE-18-064, kurioje nurodė, kad turto vertės nustatymo dieną (2018 m. gegužės 11 d.) turto rinkos vertė yra 66 000,00 Eur (vykdomosios bylos Nr. 0025/14/02330, l. 103-126). Vadovaudamasis ekspertizės aktu, antstolis 2018 m. gegužės 15 d. patvarkymu „Dėl turto įvertinimo (areštavimo)“ S-3.5 Nr. 7982 nutarė areštuoti turtą bei nustatyti jo vertę – 66 000,00 Eur. Šis patvarkymas kartu su patikslintu 2018 m. gegužės 15 d. turto arešto aktu Nr. 0025/14/02330 skolininkei įteiktas 2018 m. gegužės 31 d. (vykdomosios bylos Nr. 0025/14/02330, l. 135-141). 2018 m. birželio 22 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjos skundas dėl 2018 m. gegužės 15 d. patvarkymo „Dėl turto įvertinimo (areštavimo)“ S-3.5 Nr. 7982, kurį antstolis atsisakė tenkinti ir su vykdomąja byla Nr. 0025/14/02330 perdavė Panevėžio apylinkės teismui (b. l. 2-3, 4-21; vykdomosios bylos Nr. 0025/14/02330, l. 143-160).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės nesutinka su vykdomojoje byloje ekspertizės nustatyta turto rinkos verte, nes mano, kad buvo taikytas netinkamas turto vertinimo metodas ir nustatyta per maža bei rinkos vertės neatitinkanti turto rinkos vertė, o tikrąją rinkos vertę patvirtina pareiškėjos iš viešosios erdvės surinkti duomenys. Tačiau su tokiais argumentais teismas nesutinka.
Pirmiausia pažymėtina, jog turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-90/2009, Nr. 3K-3-218/2009).
Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę. Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 1, 4 dalys).
Kaip jau minėta, antstolis 2018 m. balandžio 24 d. areštavo turtą ir priėmė patvarkymą „Dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti“ S-3.5 Nr. 6826. Patvarkymą pareiškėja gavo 2018 m. gegužės 2 d. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad skolininkė turto arešto metu ar po to, kai gavo patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, naudodamasi jai CPK 681 straipsnyje suteiktomis teisėmis, būtų pareiškusi nuomonę ar pateikusi įrodymus apie areštuoto turto vertę. Pagal bylos duomenis, 2018 m. balandžio 24 d. patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti skolininkė nustatyta tvarka neskundė, nušalinimo antstolio paskirtai ekspertinei įstaigai nereiškė. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad skolininkė laiku ir tinkamai buvo informuojama apie vykdomojoje byloje Nr. 0025/14/02330 atliekamus vykdymo veiksmus ir priimtus patvarkymus, tarp kurių yra ir 2018 m. gegužės 15 d. patvarkymas „Dėl turto įvertinimo (areštavimo)“ S-3.5 Nr. 7982 pagal ekspertizės akto išvadą 66 000 Eur suma, kuris skolininkei įteiktas 2018 m. gegužės 31 d. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 3 dalimi, skolininkė prieštaravimus dėl turto įkainojimo galėjo pareikši ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą, tačiau ji šia teise nepasinaudojo.
Įvertinus pareiškėjos skunde nurodytus prieštaravimus dėl turto rinkos vertės bei pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad jie nėra pakankamai motyvuoti ir pagrįsti patikimais objektyviais duomenimis, todėl jie nepaneigia ir nesudaro pagrindo abejoti vykdomojoje byloje ekspertizės akte nustatyta turto rinkos verte (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra duomenų, jog atliktas turto vertinimas būtų ydingas, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, būtų nepagrįstas nustatytais metodais ar vertinimu būtų nustatyta ne turto rinkos vertė. Pareiškėja nurodo, kad jei turtas būtų vertinamas taikant pajamų metodą, tuomet jo vertė būtų dar didesnė, kadangi žemės ūkiai šiuo metu galis sėkmingai dirbti, tačiau jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų skunde nurodytus argumentus dėl netinkamo vertinimo metodo taikymo, pareiškėja nepateikė, byloje duomenų, kad atlikus turto vertinimą vadovaujantis kitu metodu būtų nustatyta didesnė turto rinkos vertė, nei kad yra šiuo metu nustatyta, nėra. Teismas pažymi, jog pareiškėja nepateikė jokių paskaičiavimų, kitų turto vertintojų išvados dėl turto vertės, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte pareiškėja taip pat grindžia ir internetinio portalo skelbimais be konkrečių rinkos tyrimais ar analogiško pobūdžio ekspertiniu aktu nustatyto turto vertę patvirtinančių įrodymų. Todėl pareiškėjos pateikti duomenys iš internetinės svetainės „www.aruodas.lt“ apie parduodamų žemės sklypų kainas, nelaikytini tinkamais įrodymais, kuriais remiantis, būtų galima vadovautis nustatant vertinamo objekto tikrąją rinkos vertę (tokie duomenys neįrodo vertinto turto tikrosios rinkos vertės ir nepaneigia turto individualios rinkos vertės, kurią nustatė kvalifikuotas turto vertintojas), juo labiau, kad turto ekspertizės akte turto rinkos vertė apskaičiuota taikant lyginamąjį metodą. Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog realiai egzistuoja kitokia areštuoto turto rinkos kaina nei nustatyta ekspertizės akte, pareiškėja nepateikė. Todėl abejoti UAB „Verslavita“ kompetencija ir įgaliojimais atlikti turto vertinimą, taip pat šio turto vertintojo nustatyta areštuoto turto verte, nėra jokio pagrindo. Iš ekspertizės akto matyti, kad UAB „Verslavita“ įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, turto vertinimą ji atliko įstatymų nustatyta tvarka – ekspertizė turto vertei nustatyti atlikta aktualiu laikotarpiu (2018 m. gegužės mėn.), turtą vizualiai apžiūrėjus, ekspertizės akte išdėstyti argumentai ir pateikti faktiniai duomenys turto rinkos vertei pagrįsti. Šių aplinkybių neginčijo ir pati pareiškėja. Kaip minėta, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad antstolis, priėmęs ginčijamą 2018 m. gegužės 15 d. patvarkymą „Dėl turto įvertinimo (areštavimo)“ S-3.5 Nr. 7982 vykdomojoje byloje Nr. 0025/14/02330 ir įkainojęs turtą, remdamasis ekspertizės aktu Nr. PNE-18-064, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, nustatė teisingą bei realią areštuoto turto vertę, taigi šis patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas.
CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Taigi vykdymo proceso metu turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė. Byloje nustatyta, kad ekspertas įvertino faktines aplinkybes, kurios buvo ekspertizės atlikimo metu. Pareiškėja argumentuoja, kad turto būklė buvo pagerinta, žemės sklypas gerai įdirbtas, derlingas, tačiau nei vykdomojoje byloje, nei nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, įrodymų, patvirtinančių, jog žemės būklė buvo pagerinta, žemė buvo gerai įdirbta būtent po ekspertizės atlikimo. Iš ekspertizės akto taip pat matyti, jog žemės sklypo rinkos vertei nustatyti buvo taikomas žemės ūkio naudmenų našumo pataisos koeficientas, kuris ir lemia ariamos žemės derlingumą. Todėl įvertinus byloje esančius įrodymus bei nenustačius, kad atlikta turto vertės ekspertizė būtų nepagrįsta, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, nesant įrodymų, kad turto vertė per gana trumpą laiko tarpą galėjo pasikeisti dėl nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, taip pat nesant objektyvių duomenų apie turto vertės po ekspertizės atlikimo padidėjimą dėl atliktų pagerinimų, teismas daro išvadą, kad atlikti pakartotinę turto vertės ekspertizę nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjos prašymas perkainoti turtą, laikytinas nepagrįstu.
Pažymėtina, kad turto įkainojimas savaime nereiškia, kad būtent už tokią kainą šis turtas bus realizuotas varžytynėse. Objektyvi turto rinkos vertė kaip tik ir bus nustatyta varžytynių metu. Jei pareiškėja yra įsitikinusi kitokia turto rinkos verte, ji gali CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka pati pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.
Pareiškėja prašo sustabdyti išieškojimą vykdymo procese minėtoje vykdomojoje byloje, kurioje buvo priimtas ginčijamas patvarkymas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde aiškiai nėra suformulavusi prašymo taikyti išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymą kaip laikinąją apsaugos priemonę, nėra sumokėjusi ir žyminio mokesčio, taikomo už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą. Todėl teismas, išsprendęs skundo priėmimo klausimą, tokio prašymo nelaikė prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas), o išnagrinėjęs skundą, nepripažino, esant reikalinga vykdymo veiksmus sustabdyti (CPK 510 straipsnio 8 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolis vykdomojoje byloje nėra pradėjęs turto realizavimo veiksmų, turto varžytynės nėra paskelbtos ir jų neketinama skelbti iki bus išnagrinėtas šis skundas, todėl pareiškėjos prašymas dėl išieškojimo sustabdymo vykdomojoje byloje taip pat netenkintinas.
Nenustačius skolininko interesų ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, pareiškėjos skundo tenkinti nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo (CPK 510-513 straipsniai), todėl jis atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjos Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“ skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui Andriui Bespalovui, uždarajai akcinei bendrovei „Žvalguva“.
Grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0025/14/02330 antstoliui Andriui Bespalovui, nutarčiai įsiteisėjus.
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.