- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-24
- Bylos Nr.
- e2-1441-812/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00405-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- R. A.
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Daina Lisaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. K., trečiajam asmeniui R. A. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 378,86 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur ieškovės sumokėtą žyminį mokestį. Prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 262 straipsnio 2 dalis). Sprendimas už akių gali būti priimamas tuo atveju, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Prieš priimant sprendimą būtina įvertinti, ar egzistuoja sprendimo už akių priėmimo prielaidos, tai yra ar atsakovui buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti atsiliepimą ir nurodytos jo nepateikimo pasekmės, ar atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Atsiliepimas
Atsakovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2020 m. vasario 7 d. viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymo pratęsti nustatytą terminą negauta. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos.
Trečiajam asmeniui R. A. procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai 2020 m. sausio 25 d. (b. l. 4) atsiliepimas į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateiktas.
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų duomenų nustatyta, kad 2019 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo šios transporto priemonės: Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. K., ir Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo R. A.; eismo įvykio metu apgadinta Opel Vectra, matomi transporto priemonės sugadinimai – lempa, sparnas, durys, bamperis; R. A. patvirtino, kad yra atsakingas už padarytą žalą (Eismo įvykio deklaracijos duomenys). Automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta 2018 m. rugpjūčio 30 d. sudaryta Įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (toliau – draudimo sutartis). Draudimo sutartį sudarė atsakovas V. K. (draudėjas) ir ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (draudikas). Draudimo sutartyje nurodyta draudimo sutarties įsigaliojimo data - 2018 m. rugpjūčio 30 d., sutarties galiojimo pabaigos data – 2019 m. rugpjūčio 29 d.; nurodyta, kad sutartis nutraukta nuo 2019 m. vasario 27 d.; bendra draudimo įmoka už pagal sutartį teikiamą 12 mėnesių draudimo apsaugą – 207,91 Eur. Eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo 2019 m. vasario 25 d. pateikė ieškovei prašymą išmokėti draudimo išmoką. 2019 m. vasario 25 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktas, AB „Lietuvos draudimas“ Žalų sureguliavimo centro 2019 m. vasario 28 d. žalos sąmata, 2019 m. kovo 5 d. pranešimas apie žalos atlyginimą patvirtina automobilio Opel Vectra sugadinimus ir tai, kad nukentėjusiam asmeniui ieškovė išmokėjo 757,72 Eur draudimo išmoką. Atsakovas 2019 m. kovo 12 d. pranešimu buvo raginamas sumokėti ieškovei 378,86 Eur, t. y. 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Duomenų, kad atsakovas šią sumą sumokėjo, byloje nėra, šalys tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal draudimo sutarties 1.5.2. punktą draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama tam tikromis sąlygomis, viena iš tokių sąlygų numatyta 1.5.2.11 punkte, kuriame be kita ko nurodyta, kad transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo. Pagal draudimo sutarties 1.5.3 punktą jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką; aplinkybės tiesiogiai susijusios su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, turinčios įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui nurodytos draudimo sutarties 1.5.1 ir 1.5.2 punktuose. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 62.2 punktą jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį – iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Analogiška nuostata dėl draudimo išmokos grąžinimo įtvirtinta draudimo sutarties 1.5.3 punkte.
Eismo įvykio metu transporto priemonės Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas R. A., gim. (duomenys neskelbtini), buvo 23 metų amžiaus, t. y. jo amžius mažesnis nei numatyta draudimo sutarties 1.5.2.11 punkte, duomenų apie tai, kad atsakovas (draudėjas) draudimo sutarties nustatyta tvarka pranešė ieškovei apie draudimo rizikos padidėjimą, byloje nėra, todėl darytina išvada, kad atsakovas (draudėjas) pažeidė draudimo sutartyje nustatytą pareigą. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju metinė draudimo įmoka su 25 metų amžiaus rizikos padidėjimu būtų 452,54 Eur, pusės metų - 225,65 Eur. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t.y. 378,86 Eur, yra pagrįstas, įrodytas prie ieškinio esamais dokumentais.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra pagrįstas įstatymu.
Ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinas 378,86 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi ieškinys tenkinamas, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – ieškovės sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 79, 80, 93 straipsniai).
Iš atsakovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 378,86 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 86 centų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį.
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.