Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-29 · Byla Nr. N-62-4378-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-29
Bylos Nr.
N-62-4378-11
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-07328-2010-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-4378/2011Teisminio proceso Nr. 4-01-3-07328-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.4; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nutarimo R. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. gruodžio 20 d. R. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 20 d., apie 22.27 val., Elektrėnų savivaldybėje, kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 50 km 500 m, vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,10 promilių girtumas), kai asmeniui buvo paskirta nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į gretima juosta važiavusį automobilį ir abu automobilius apgadino. Be to, automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka nebuvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 133 ir 238 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje ir 130² straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 4 d. nutarimu R. D. už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 80 Lt baudą, už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 4 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 metams be automobilio konfiskavimo. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, teismas, subendrinęs administracines nuobaudas, R. D. galutinai paskyrė 4 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad R. D. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę įrodo R. D. teismo posėdyje duoti parodymai bei 2010 m. gruodžio 20 d. paaiškinimas, Institucijos pareigūno L. S. parodymai ir tarnybinis pranešimas, 2010 m. gruodžio 20 d. J. S. (J. S.) paaiškinimas, 2010 m. gruodžio 22 d. eismo įvykio vietos schema, 2010 m. gruodžio 20 d. transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktas bei alkotesterio duomenys. Taip pat pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. D. savo kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų pažeidimų padarymo pripažino visiškai. Atkreipė dėmesį, jog dėl ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo R. D. nurodė, kad įvykio metu automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, tik asmuo tuo metu jo neturėjo, tačiau teismas pabrėžė, kad ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas padaromas ir tada, kai asmuo, vairavęs transporto priemonę, nepateikia policijos pareigūnams privalomojo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo dokumento. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į R. D. asmenybę, padarytų pažeidimų pobūdį, taip pat tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino padaręs jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinęs tai, kad pažeidimus R. D. padarė naudodamasis juridiniam asmeniui „S. A. Deutsche Leasing Polska“ priklausančiu automobiliu, atsižvelgęs į minėto juridinio asmens interesus, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nusprendė minėto automobilio nekonfiskuoti.

II.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismas nepagrįstai nekonfiskavo transporto priemonės, su kuria buvo padaryti KET pažeidimai. Pažymi, jog ATPK 130² straipsnyje transporto priemonės konfiskavimas numatytas kaip privaloma papildoma administracinė nuobauda. Atkreipia dėmesį, kad ATPK 30¹ straipsnyje nurodyta, jog asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda. Taip pat pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog remiantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, konfiskuojami gali būti ir tie daiktai, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu (ir nėra pažeidėjo nuosavybė), tam tikrų administracinių teisės pažeidimų bylose, tarp jų ir ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo byloje. Atsižvelgiant į tai, teigia, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas turėjo būti taikomas kaip sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta privaloma administracinė nuobauda, nepriklausomai nuo to, kad transporto priemonė nėra pažeidėjo nuosavybė ir buvo jam perduota darbdavio tiesioginėms darbo pareigoms vykdyti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas R. D. prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nutarimą. Teigia, kad Institucija netinkamai aiškina ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi konfiskuojami gali būti tik tie daiktai, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, t. y. minėti daiktai būtinai turi būti gauti pažeidimo padarymu. Pažymi, jog transporto priemonę gavo ir valdo teisėtai, o ne pažeidimo, už kurį yra nubaustas, padarymu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu R. D. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą.

ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo 80 Lt iki 120 Lt.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatyti veiksmai (KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo 4 000 Lt iki 5 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 5 000 Lt iki 5 500 Lt su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo 10 iki 20 parų su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 130² straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 4 metų su transporto priemonės konfiskavimu, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos bei kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atkreipia dėmesį, kad ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuotų pažeidimų nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl R. D. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130² straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismui kyla abejonių dėl ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, be to, apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Institucijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pažeidėjui neskyrė transporto priemonės konfiskavimo.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų bylos aplinkybių, neišnaudojo visų įrodinėjimo galimybių ir nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, jog R. D. padarė ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Pažymėtina, kad minėtame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu. Tuo tarpu, kai asmuo vairuoja transporto priemonę, kuri yra nustatyta tvarka apdrausta, tačiau nepateikia tai patvirtinančių dokumentų, tokia veika kvalifikuojama pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį. Taigi, siekiant tinkamai kvalifikuoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiką, būtina išsiaiškinti, ar įvykio metu automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta tvarka apdraustas.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš pirmosios instancijos teismo 2011 m. sausio 4 d. posėdžio protokolo matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad minėtas automobilis įvykio metu turėjo būti apdraustas (b. l. 22), o 2011 m. vasario 3 d. teismo posėdyje paaiškino, jog Institucijos pareigūnui pateikė draudimo dokumentą, kurio galiojimas pasibaigė 2010 m. rugsėjo 23 d., tačiau iš karto buvo išduotas kitas draudimo dokumentas, kuris galioja iki 2011 m. rugpjūčio 11 d. (b. l. 27). Be to, kaip matyti iš minėto pirmosios instancijos teismo 2011 m. vasario 3 d. posėdžio protokolo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismui pateikė minėtą draudimo dokumentą, tačiau teismas atsisakė jį prijungti prie bylos medžiagos, kadangi jis nebuvo išverstas į lietuvių kalbą. Taip pat pabrėžtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, klaidingai konstatavo, jog ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas padaromas ir tada, kai asmuo, vairavęs transporto priemonę, nepateikia policijos pareigūnams privalomojo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo dokumento, kadangi tokiu atveju asmens veika, kaip jau buvo minėta, kvalifikuojama pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, o ne ATPK 123 straipsnio 5 dalį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, neišnaudojo visų įrodinėjimo galimybių ir nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, jog R. D. padarė ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, kadangi nenustatė, ar įvykio metu automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonfiskavo R. D. vairuotos transporto priemonės. Pažymėtina, kad ATPK neįtvirtinta galimybė neskirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo. ATPK 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK leidžia nukrypti nuo šios bendros taisyklės, tačiau tai gali būti daroma esant įstatymo nustatytiems pagrindams bei tokį sprendimą tinkamai motyvuojant, t. y. vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos švelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-3213/2010). Tačiau teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos.

Be to, ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Taip pat šiame straipsnyje nurodyta, kad daiktas, kuris buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), konstatavo, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. R. D. nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis (2,10 promilės) net 5 kartus viršijo leistiną normą, todėl vien tik simbolinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to, R. D. praeityje jau buvo baustas už kitą itin šiurkštų KET pažeidimą (b. l. 18), kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, jog asmuo atitinkamų išvadų nepadarė, jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog švelnesnė nei ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda R. D. paskirta nepagrįstai, t. y. nepagrįstai neskirtas vairuotos transporto priemonės konfiskavimas. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teisminės praktikos aiškinant ir taikant teisės normas. Dėl šių priežasčių skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius